LAT: religinių įsitikinimų turintys jaunuoliai privalo atlikti alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą
Asmenys, dėl savo religinių ar kitų įsitikinimų negalintys Lietuvoje atlikti privalomosios karo tarnybos, turi teisę ir pareigą vietoj jos įstatymo nustatyta tvarka atlikti alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą.
Tai antradienį paskelbė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT), jis atmetė už šaukimo į privalomąją karo tarnybą vengimo nuteisto jaunuolio iš Prienų skundą. Karo prievolininkas Svajūnas Varnauskas buvo nubaustas 1 tūkst. 250 eurų bauda dėl šaukimo į privalomąją karo tarnybą vengimo, todėl su skundu kreipėsi į LAT.
Teismas pažymėjo, jog asmuo, negalintis atlikti privalomosios karo tarnybos dėl religinių įsitikinimų, turi teisę ir pareigą atlikti alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą. Šio teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Baudžiamojoje byloje S. Varnauskas nuteistas už tai, kad būdamas įrašytas į prievolininkų sąrašą ir turėdamas pareigą atvykti arba susisiekti su Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnyba bei pateikti reikalingus duomenis, dokumentus karo prievolei administruoti, kad būtų vykdoma jo sveikatos patikra ir tolesnės procedūros dėl jo pašaukimo atlikti privalomąją karo tarnybą, be pateisinamų priežasčių nustatytu laiku nurodytu adresu neatvyko, kitaip nesusisiekė ir taip tyčia vengė šaukimo į privalomąją karo tarnybą.
Kasacinis teismas pažymėjo, kad, sprendžiant kaltės klausimą būtina įvertinti visus karo prievolininko, šaukiamo atlikti privalomąją karo tarnybą, veiksmus (veikimą ir neveikimą, jam tenkančią pareigą domėtis šaukimo į privalomąją karo tarnybą tvarka) ir įvertinti kitas reikšmingas aplinkybes, leidžiančias spręsti, ar buvo vengiama šaukimo į privalomąją karo tarnybą.
„Karo prievolininkų šaukimas – tai procedūra, apimanti karo prievolininkų atranką ir skyrimą į privalomąją karo tarnybą, tarnybos atidėjimą ir atleidimą nuo jos. Šios procedūros metu karo prievolininkui tenkančių pareigų sistemingas nevykdymas leidžia spręsti, kad karo prievolininkas vengia šaukimo į privalomąją karo tarnybą. Būtent tokias aplinkybes šioje byloje ir nustatė bylą nagrinėję žemesnės instancijos teismai“, – paskelbė LAT.
Kartu teisėjų kolegija pabrėžė Konstitucijoje įtvirtintą kiekvieno Lietuvos Respublikos piliečio teisę ir pareigą ginti Lietuvos valstybę nuo užsienio ginkluoto užpuolimo, pareigą įstatymo nustatyta tvarka atlikti privalomąją karo ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, taip pat šių pareigų suderinamumą su Konstitucijoje įtvirtinta minties, tikėjimo ir sąžinės laisve.
Gaudijos vaišnavų religinei bendruomenei priklausančio jaunuolio byla buvo nagrinėta Kauno teismuose, jam skirta bauda.
Byloje nustatyta, kad S. Varnauskas, būdamas įrašytas į karo prievolininkų sąrašą ir tris kartus baustas administracine tvarka dėl karo prievolininkų pareigų nevykdymo, vengė privalomosios karo tarnybos. Asmuo, turėdamas pareigą atvykti, susisiekti ir pateikti reikalingus dokumentus, reikalingus karo prievolei administruoti, be jokių pateisinamų priežasčių vengė šaukimo į privalomąją karo tarnybą.
Kaltinamasis teisminio nagrinėjimo metu teigė, kad yra Gaudijos vaišnavų religinės bendruomenės narys ir jo religiniai įsitikinimai jam neleidžia atlikti karinės tarnybos.
Gaudijos vaišnavų religinės bendruomenės vadovas Žilvinas Užkuraitis teismui Kaune sakė, kad bendruomenės nariams nedraudžiama atlikti karinę tarnybą, dalyvauti politikoje, tačiau žmogus turi teisę atsisakyti tarnauti kariuomenėje dėl religinių ar pacifistinių įsitikinimų, dėl kurių negali atlikti karinės tarnybos su ginklu.
