Lazdijiečių delegacija viešėjo Gardine
Lazdijuose šurmuliuojant didžiausiai metų šventei Pasienio fiestai 2016, šventinių renginių sūkuryje savo gimtajame mieste sukosi ir kaimyninės Baltarusijos Gardino miesto gyventojai bei svečiai. Čia vyko XI respublikinis nacionalinių kultūrų festivalis. Aplankyti kaimynų bei pasveikinti šventės proga į bendradarbiavimo sutartį su Lazdijų rajono savivaldybe pasirašiusį Gardino miestą buvo nuvykusi ir mūsų rajono delegacija: savivaldybės administracijos direktorius Audrius Klėjus, mero patarėjas Valdas Petras Mikelionis, tarybos narė Daiva Ambrazevičienė bei Lazdijų ligoninės vyriausiasis gydytojas Vitas Šimkonis.
Mūsų rajono delegacija nuvežė Gardino miesto vadovams ir gyventojams nuoširdžiausius sveikinimus šventės proga nuo Lazdijų rajono savivaldybės mero Artūro Margelio, kuris sakė besidžiaugianti, jog Lazdijus ir Gardiną jungia ne vieną dešimtmetį trunkantys nuoširdūs kaimyniški santykiai. Pasak mero, tarp šių miestų plėtojami kultūriniai ryšiai, kartu vykdomi projektai yra prasmingų darbų ir gražios bendrystės pavyzdys. Rajono vadovas linkėjo festivalio organizatoriams ir dalyviams turiningos šventės, gražių ir prasmingų bendravimo akimirkų bei neblėstančių įspūdžių.
Pasak XI respublikiniame nacionalinių kultūrų festivalyje Gardine dalyvavusio Lazdijų rajono savivaldybės administracijos direktorius A. Klėjaus, šventė išties buvo įspūdinga. Festivalis prasidėjo įvairių tautų atstovų, gyvenančių Gardino srityje, spalvingu paradu. Iškilmingoje eisenoje miesto gatvėmis žingsniavo beveik 40 etninių grupių asociacijų meno kolektyvai, tarp kurių, žinoma, ir Gardino srityje gyvenantys lietuviai. Vėliau skirtingų etninių grupių bendruomenės įsikūrė atskiruose kiemeliuose, kur pristatė savo tautos tradicinę kultūrą. Lazdijų rajono delegacijos atstovai aplankė lietuvių kiemelius, bendravo su čia įsikūrusiais vietiniais lietuviais amatininkais bei atvykusiais menininkais ir tautodailininkais iš Lietuvos, stebėjo tautiečių koncertines programas.
Ne mažiau įdomus ir reikšmingas Lietuvos ir Baltarusijos istoriniu ir kultūriniu atžvilgiu buvo skulptūros-paminklo ant Nemuno kranto atidengimas. Ši skulptūra, kurioje vaizduojamas senovinis laivas, pasak organizatorių, simbolizuoja nuo seniausių laikų Nemunu vykdytą prekybą bei bendrystę su kaimyninėmis tautomis, ypač lietuviais. Atidarymo ceremonijos metu suvaidinta istorinė inscenizacija, A. Klėjaus teigimu, tik dar kartą priminė ir parodė, kokios gilios istorinės bei kultūrinės sąsajos jungia lietuvių ir baltarusių tautas ir kad etninėse lietuvių žemėse dar pulsuoja mūsų tautos karžygių dvasia.
