22 vasario, 2021

Legendinis ansamblis „Lietuva“ švenčia jubiliejų: kartu su kitais atlikėjais pristato muzikinį albumą

Ansamblio „Lietuva“ choras / M. Aleksos nuotr.

Nors daugeliui vasario 22-oji – tik dar viena diena metuose, kai kam ji tapo ilgo kūrybinio kelio pradžia. Šiandien jubiliejų švenčia vienas didžiausių šalies kolektyvų – valstybinis ansamblis „Lietuva“, savo pirmąjį koncertą surengęs lygiai prieš 80 metų. Ilgainiui keitęsis ir universalumu stebinantis ansamblis šią sukaktį mini išleisdamas dviejų dalių muzikinį albumą. Prie jo prisidėjo ir garsūs atlikėjai bei aktoriai: Monika Marija, Giedrius Arbačiauskas, Gediminas Storpirštis, Saulius Bareikis, Deividas Norvilas-Deivis, Veronika Povilionienė, Povilas Meškėla, folkroko grupė „Žalvarinis“, sunkiojo metalo grupė „Thundertale“ ir kiti.

„Esame dėkingi visiems kolegoms, visiems talentams, kada nors prisidėjusiems prie kūrybinio ansamblio kelio. Kartu sukūrėme įspūdingų dalykų – vien paskutinio dešimtmečio projektai kaip „Dievai ir žmonės“, „Kilkim, broliai, sakalais!“ ar „Mažvydas“ atskleidė visai kitą tautiškumo pusę, o kur dar visa puokštė kitų programų“, – sako Egidijus Kaveckas, ansamblio „Lietuva“ dirigentas ir orkestro vadovas. Pirmą kartą „Lietuvos“ choras, tautinių instrumentų orkestras bei šokėjai jubiliejinius metus pasitinka ne scenoje, kaip įprasta su žiūrovais, o nuotoliniu būdu.

Jubiliejų mini kartu su bendražygiais

Nuo pirmųjų dienų iki naujausių pastatymų – tokią įvairiapusišką veiklą simbolizuoja jubiliejinis albumas „Mes – Lietuva! Geriausių kūrinių rinkinys“. Savo patirtimi jungtiniuose projektuose su ansambliu dalinasi ir žymūs atlikėjai, kurių balsus galima išgirsti į albumą įtrauktose programose.

„Man buvo didžiulis iššūkis ateiti ir pradėti tokį kelią su jais, bet džiaugiuosi, nes iš tų žmonių išmokau be galo daug. Ansamblis nustebino savo visuma. O „Mažvydas“ yra širdžiai brangus projektas“, – pasakoja Monika Marija, koliažinėje operoje įkūnijanti Mažvydo mylimąją. Antra albumo dalis, vaizduojanti modernųjį „Lietuvos“ laikmetį, gerbėjus pradžiugins populiaria arija „Dabar ir visados“ – ją Monika Marija dainuoja kartu su Mažvydo vaidmenį atliekančiu G. Arbačiausku.  

„Kiek stebiu paskutinius žingsnius, „Lietuva“ plečia savo galimybes ir veiklos sferas. Mane džiugina, kad jie bando išeiti iš komforto zonos ir kad gali tai įvaldyti“, –  teigia kitas ansamblio bendražygis G. Storpirštis, vienas iš projekto su bardais „Dainuoju Tau gyvenimą“ solistų.

„Man „Lietuva“ yra absoliutūs profesionalai. Tiek šokyje, dainavime, grojime, tiek vizualiai – manau, tai matosi jų spektakliuose ir kituose projektuose“, – savo patirtimi su ansambliu dalinasi ir atlikėjas D. Norvilas, albume atliekantis kūrinius iš ankstesnio repertuaro miuziklų „Žemės paukščiai“ ir „Devynbėdžiai“.

Be jau minėtų programų, visų laikų repertuare – daugelis kitų kūrinių iš misterijos „Dievai ir žmonės“, muzikinės dramos „Legenda apie Pilėnus“, koncerto „Švęskime laisvę“, muzikinių spektaklių „Lietuviškos giesmės“, „Žvejų dainos“, „Kelk, broleli“ ir kt. Tautinio meno gerbėjams skirta „Populiariausių kūrinių programa“, dar žinoma kaip „Aukso fondas“.

Nuo klumpakojo iki elektroninės muzikos

Jau ne vienerius metus ansamblis „Lietuva“ garsėja profesionaliai atliekamu tautiniu žanru. Tačiau minint jubiliejinį sezoną, kolektyvas dar kartą primena, kaip šiuolaikiški sprendimai bei skirtingų muzikos žanrų samplaika gali atskleisti naujas galimybes.

„80 metų ansambliui buvo pakankamai ilgas ir spalvingas periodas, kurį norėjosi kuo įdomiau atspindėti „Geriausių kūrinių rinkinyje“. Viena repertuaro dalis išliko tautiška, o kita – mūsų kūrybiniai ieškojimai, iš kurių gimė netikėčiausi sprendimai. Šiandien tuo ir norime pasidalinti, kartu pasidžiaugti. Kad ir kaip bebūtų, kiekvienas laikmetis simbolizuoja ne tik besikeičiantį ansamblio veidą, bet ir mūsų visų istoriją ir kultūrą – tai, kas gali suvienyti, įkvėpti“, – komentuoja E. Kaveckas.

Ansamblio vadovai džiaugiasi, jog nauji projektai sudomina vis įvairesnio amžiaus sekėjus.  

„Manau, kad ansamblis visada turės savo žiūrovą ir klausytoją. Taip pat jaučiame jaunosios kartos susidomėjimą mūsų žanru. Į naujus projektus įtraukiame jaunuosius kūrėjus, jiems suteikiame galimybę išreikšti savo kūrybines mintis, taip praturtinant ir mūsų repertuarą. Dabar kaip tik su jaunaisiais kūrėjais rengiame kūrybines stovyklas ir ruošiame jubiliejinę programą – šį projektą ansamblio gerbėjai galės išvysti jau šių metų rudenį. Tegul tai būna staigmena“, – užsimena ansamblio „Lietuva“ meno vadovas Giedrius Svilainis.

Šiuo metu ansamblis daugiausia dėmesio skiria virtualiems projektams. Vienas jų – ketvirtąjį kartą vyksiantis sceninių lietuvių liaudies šokių konkursas „Šoka Lietuva 2021“, kuris dėl pandemijos organizuojamas nuotoliniu būdu. Šiais metais dalyviai laukiami iš visų amžiaus kategorijų ir ne tik Lietuvos, bet ir užsienio lietuvių bendruomenių. Paraiškas kviečiama pildyti iki balandžio 12 d., o konkurso laureatai bus skelbiami Tarptautinę šokio dieną – balandžio 29 d. virtualioje ceremonijoje.

Ansamblis „Lietuva“ , atsižvelgdamas į situaciją šalyje, taip pat ketina rengti tiesiogines koncertų transliacijas bei supažindinti su virtualiomis tautinio meno edukacijomis. Dar metų pabaigoje sėkmingai buvo užbaigtas projekto vaikams „Tada ir dabar“ pirmas sezonas.

Jubiliejiniame sezone žadama sugrįžti prie žiūrovų pamiltų pastatymų kaip šokio spektaklis „Dėdės ir dėdienės“ pagal J. Tumą-Vaižgantą, projektas su bardais „Dainuoju Tau gyvenimą“ ar koliažinė opera „Mažvydas“ pagal Just. Marcinkevičių. Į ansamblio repertuarą taip pat sugrįš sakralinės muzikos koncertai, kasmet ansamblio „Lietuva“ patalpose  organizuojami edukaciniai užsiėmimai vaikams (premjera „Lid lido, Rad ralio“), o kalėdiniu laikotarpiu – naujas muzikinis spektaklis mažiesiems „Elnias devyniaragis“.

Valstybinis ansamblis „Lietuva“ ruošia premjerą – oratoriją, skirtą Laisvės gynėjų dienos 30-mečiui paminėti. Kūrybinėje grupėje – žymus latvių kompozitorius Ēriks Ešenvalds, kurio kūrinius atlieka tokie pasaulio kolektyvai kaip Bostono, Birmingemo simfoniniai orkestrai, JAV chorai ir kiti pasaulyje pripažinti kolektyvai. Libreto autorius – poetas Arnas Ališauskas, režisierė – Leokadija Dabužinskaitė.

Komentarai (0)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


Muzikas Donatas Katkus / Foto Algimanto Aleksandravičiaus nuotr.
8 kovo, 2021

Pasitinkant Kovo 11-ąją, pagrindinių Vilniaus gatvių skaitmeninėse vitrinose grožėsimės Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatų portretais – unikalia, vieno […]

8 kovo, 2021

Dar gruodžio mėnesį Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejuje įrengta ir lankytojų nespėjusi priimti Tautodailės metų uždarymui skirta paroda „Mažosios Lietuvos […]

8 kovo, 2021

Siekiant apsaugoti žymaus Kalvarijos sinagogų komplekso vasarinę sinagogą nuo neigiamų atmosferos pokyčių, sąlygojančių jos nykimą, taip pat šalinant avarinę grėsmę, […]

8 kovo, 2021

Prasidėjus atlydžiui ir staiga ištirpus daugiau nei metro storio sniego sluoksniui bei įmirkus gruntui, Kernavės piliakalnio II, vad. Mindaugo sostu […]

8 kovo, 2021

Lietuvos nacionaliniame muziejuje veikianti paroda, skirta žymiosios archeologės, habil. dr. Rimutės Rimantienės šimtmečiui „Ar galima šnekėtis man su jais?“ XXI […]

Vaidotas Valiukevičius / Rimo Valeikio pieš.
6 kovo, 2021

Ne pelno siekiančios kolektyvinio teisių administravimo organizacijos LATGA bei AGATA kartu su LRT kviečia išreikšti palaikymą šalies kūrėjų bendruomenei ir […]

5 kovo, 2021

Penkiolikos įvairias sritis vienijančių kultūros ir kūrybinio sektoriaus asociacijų atstovai vienija jėgas, siekdami padėti LR Vyriausybei priimti būtinus sprendimus šio […]

Bernardas Brazdžionis su šeima prie savo pastatyto kryžiaus, 1989 m.
5 kovo, 2021

Šiaulių rajono savivaldybės viešoji biblioteka virtualiai pristato Aleksandro Ostašenkovo fotografijų parodą ,,Laiko permainos”, skirtą Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienai. Anksčiau šis […]

5 kovo, 2021

Šiaulių „Aušros“ muziejus, plėtodamas materialaus ir dvasinio žydų kultūros paveldo sklaidą Lietuvoje ir užsienyje, vykdo projektą „Dingęs litvakų pasaulis dailininko […]

Andrius Aleksandravičiaus nuotr.
2 kovo, 2021

Kaunas sulaukė neeilinio Europos kino industrijos pripažinimo. Kovo 2-osios vakarą vykusioje nuotolinėje Berlyno kino festivalio ceremonijoje paskelbta, kad Pažaislio bažnyčios […]

Julijus, Vytautas, Evaldas / Sauliaus Pučinsko nuotr.
2 kovo, 2021

Metų pradžioje Lietuvoje minimos trys kertinės Lietuvos istorijos datos – Sausio 13-oji, Vasario 16-oji ir Kovo 11-oji. Ir mokslininkai, ir […]

Virgilijus ir Loreta Noreikos su sūnumi Virgilijum
1 kovo, 2021

„Kiek laiko man dar liko gyventi?, – paklausė gydytojų Lietuvos operos legenda Virgilijus Noreika 2018 metais po kompleksinio jo sveikatos […]

1 kovo, 2021

Prieš kelias dienas Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešąją biblioteką pasiekė antroji siunta iš JAV, kurioje – dar viena fotomenininko Edžio […]

Seimo kanceliarijos nuotr. Aut. Džoja Gunda Barysaitė
26 vasario, 2021

Seimo Jungiamojoje galerijoje nuo vasario 25 d. pradeda veikti menininko Donato Stankevičiaus fotografijų paroda „At the Bus Stop“ (liet. „Autobuso […]

Graffiti ir sienų tapybos-piešinių kūrėjo Tado Šimkaus ir jaunųjų dailininkų piešinys papuošė statinio, esančio Radvilonių gatvėje, sieną
22 vasario, 2021

Praėjusių metų vasarą  Radviliškio rajono Pakalniškių seniūnijos gyvenvietėse buvo surengtas pirmasis meno festivalis „BendruoMENIŠKAS. Apie projektą, pasiektus rezultatus ir lūkesčius […]

Rajono meras R. Janickas ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas A. Antanaitis
17 vasario, 2021

Šeštus metus rengiamos Lietuvių kalbos dienos – tai daugybė Lietuvoje ir užsienyje rengiamų renginių, skirtų lietuvių kalbos žinomumui ir sklaidai […]

17 vasario, 2021

Premijos skirtos chorvedžiui Remigijui Adomaičiui, kino režisierei Giedrei Beinoriūtei, vertėjui Pranui Bieliauskui, parodų kuratoriui, fotomenininkui Gintarui Česoniui, režisierei, prodiuserei Daliai […]

R. Zubovas, D. Matvejev nuotr.
17 vasario, 2021

Lietuvos muzikos informacijos centras išleido du žymiausio Lietuvos visų laikų dailininko ir kompozitoriaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio fortepijoninių kūrinių natų leidinius, […]

13 vasario, 2021

Šiandien tarpinstitucinio nuotolinio susitikimo metu buvo pristatyti Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčios pastato rekonstrukcijos architektūrinio konkurso planai. „Prie Vidaus reikalų […]

13 vasario, 2021

Apie Panevėžio rajono Geležių kaimo bendruomenę, jos veiklą ir lūkesčius kalbamės su bendruomenes pirmininke Jovita Baroliene Pakalbėkime apie bendruomenę. Kada ji […]