Liaudies menininkams įteikti garbingiausi Lietuvos tautodailės apdovanojimai
Senųjų amatų tradicijas tęsiantys kūrėjai sausio 6-ąją, Trijų Karalių dieną, rinkosi Gelgaudiškio dvare – čia vyko respublikinės konkursinės liaudies meno parodos „Aukso vainikas“ laureatų paskelbimo iškilmės. Pirmųjų vietų laimėtojai – po vieną vaizdinės, taikomosios dailės ir kryždirbystės atstovą – apdovanoti simboliniais aukso vainikais kaip geriausi 2022 metų liaudies meistrai.
Konkurso komisija geriausiais metų meistrais paskelbė medžio drožėją Gintautą Akstiną, audėją Janiną Blažukienę ir kryždirbį Andrių Bieliuką.
Antrą vietą vaizdinės dailės kategorijoje pelnė Steponas Kaminas, trečią – Alfonsas Maulius. Taikomosios dailės kategorijoje antra vieta skirta Linai Bartašienei, trečia – Linai Žaliauskienei. Kryždirbystės srityje antra vieta teko kryždirbiui Juozui Stankevičiui, trečia – Andriui Kaziukoniui.
Vertinimo komisijos sprendimu, specialūs diplomai išdalyti visų trijų sričių liaudies meistrams: Edmundui Gaubui už išradingą skulptūrinį scenovaizdį, Rūtai Emigart Čiuželienei už Mažosios Lietuvos tapatybės raišką karpiniuose, Onai Paulauskienei už nuoširdų ir naivų šventųjų skulptūrų vaizdavimą, Alfonsui Viluckiui už lazdų drožybos tradiciškumą ir Vitui Janulevičiui už žanrines scenas medžio drožyboje.
Gelgaudiškio dvare vykusioje iškilmingoje ir kartu jaukioje šventėje koncertavo pianistė Jurgita Melnik, Kidulių dvaro istorinių šokių ir teatro studija „Il ballo della luna“, konkurso dalyvius sveikino kultūros viceministras Albinas Vilčinskas, Šakių rajono meras Edgaras Pilypaitis, Lietuvos tautodailininkų sąjungos pirmininkas Jonas Rudzinskas, Lietuvos nacionalinio kultūros centro direktorius Saulius Liausa ir direktoriaus pavaduotoja Vida Šatkauskienė.
„Užgimstant tautodailininkui Trys karaliai jam dovanoja išmintį, kūrybiškumą ir darbštumą. Išmintis reikalinga savo šaknims suvokti, kūrybiškumas leidžia tas šaknis atspindėti dirbiniuose, o darbštumas užtikrina, kad visos idėjos būtų meistriškai įgyvendintos“, – sveikinimo kalboje paminėjo Lietuvos nacionalinio kultūros centro direktorius S. Liausa.
Lietuvoje liaudies menas tebėra gyvas, o dabarties meistrų darbuose vis dar galima įžvelgti ryškių šimtamečių tradicijų pėdsakų. Lietuvos nacionalinio kultūros centro įsteigti „Aukso vainiko“ apdovanojimai – svarbi liaudies menininkų šventė, kuria kasmet siekiama paskatinti ir pagerbti meistrus už jų nuopelnus liaudies meno srityje. Šiemet apdovanojimai surengti jau aštuonioliktą kartą. Baigiamojoje „Aukso vainiko“ parodoje Gelgaudiškio dvare pristatyti dvidešimt aštuonių kūrėjų, geriausių savo apskričių meistrų, vertingiausi vaizdinės liaudies dailės, skulptūros, tapybos, grafikos ir taikomųjų dailės šakų bei kryždirbystės kūriniai.
Per aštuoniolika metų susiformavo savitos konkurso tradicijos. Vienuose regionuose vyksta rajoninės parodos, kituose iš gausybės autorių darbų rengiamos regioninės. Vilniaus regioniniame ture buvo eksponuojama net 160-ies autorių darbai. Vilniaus regionas, kaip ir Utenos, Panevėžio, parodas rengia vis kitame savo regiono mieste. Taip su vertingiausiais tautodailės darbais gali susipažinti vis daugiau Lietuvos gyventojų, tikimasi, kad tai bus paskata į tautodailininkų gretas įsitraukti ir naujiems, jauniems liaudies meno mėgėjams.
„Ši pilnametystė – tai laikas, per kurį konkursas užaugo, nusistovėjo tam tikra jo tvarka, praėję metai leido pajusti, kuo gyvena šiandieninė Lietuvos tautodailė. Tolesnis kelias – rytojus, ateitis, nauji ieškojimai, sprendimai. O šiandien matome, kad meistrai linkę stebėti, kas ir už ką vertinamas, lygiuotis į įvertintus, juos atkartoti, atsižvelgti į tendencijas. Tad visiems linkime kūrybinės laisvės“, – sakė konkursą rengiančio Lietuvos nacionalinio kultūros centro tautodailės specialistė Asta Valiukevičienė.
