Lietuva pagal ekonominę laisvę – 13-a pasaulyje, žemyn tempia darbo santykiai ir valdžios išlaidavimas

Lietuvos ekonominė laisvė vertinama vis geriau – iš 15-os vietos pakilome dar dviem pozicijomis aukščiau ir šiemet esame jau 13-ti pasaulyje. Ekonominės laisvės indeksą kasmet sudaro vienas įtakingiausių JAV ekonominių tyrimų centrų „Heritage Foundation“ kartu su „The Wall Street Journal“. Tarptautiniai ekspertai teigiamai vertina palengvėjusias sąlygas kurtis verslui, tačiau kritikuoja valdžios išlaidavimą ir nelanksčius darbo santykius. Lietuvos laisvosios rinkos ekspertai perspėja, kad dvi šios sritys ne tik tempia Lietuvą žemyn tarptautiniuose reitinguose, bet ir mažina šalies patikimumą, patrauklumą investuotojams.

Lietuvai kilti reitinge padeda Europos Sąjungos veiksnys: tarptautiniai ekspertai vertina stabilumą, įstatymo viršenybę ir atvirą užsienio prekybą. Taip pat ekspertai įvertino, kad Lietuvoje tapo lengviau įregistruoti verslą. Pozicijas sustiprino ir euro įvedimas.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidentas Vytautas Žukauskas atkreipia dėmesį, kad yra sričių, kur Lietuva puikiai atrodo tik dėl pačios tyrimo metodologijos. Pavyzdžiui, labai aukštą balą gavome už mokesčių sritį, nors realiai Lietuvoje darbo santykių apmokestinimas yra aukštesnis už daugelį Europos šalių.

„Tarptautiniai ekspertai vertino tik gyventojų pajamų mokestį. Jis siekia 15 procentų, tačiau tai neatspindi viso darbo jėgos apmokestinimo, pavyzdžiui, įmokų Sodrai. Mokesčių našta darbo santykiams Lietuvoje yra didesnė už Europos šalių vidurkį, tačiau ji paslėpta. Mūsų apklausos rodo, kad net patys lietuviai dažniausiai nenutuokia, kiek sumoka mokesčių“, – teigia Vytautas Žukauskas.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidentas pastebi, kad pažangos beveik nepastebėta valstybės išlaidų srityje. Dėl valdžios išlaidavimo esame vos 106 vietoje: subalansuotas biudžetas žadamas kiekvienais metais, tačiau kiekvieną kartą tik didinamas deficitas. Dėl to Lietuvą jau perspėjo Europos Komisija ir Valstybės kontrolė.

„Tai – problema akivaizdi visiems, išskyrus Lietuvos politikus. Nors šiemet biudžeto deficitas didžiausias per penkerius metus – 640 milijonų eurų, valdžia leidžia ir toliau sau išlaidauti. Išlaidos didinamos viskam, be prioritetų. Tai neatsakinga politika, Graikijos pavyzdys rodo, kokių didelių problemų galime sulaukti“, – pabrėžia Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidentas.

Mažai balų Lietuva gavo laisvės nuo korupcijos srityje, čia mes – 40-ti, vis dėlto, tarptautiniai ekspertai įvertino šalies pažangą. O prastai įvertintoje darbo santykių srityje niekaip nepavyksta pajudėti į priekį, Lietuvai skirta vos 96-ta vieta.

„Pasenęs Darbo kodeksas Lietuvą tempia atgal visuose tarptautiniuose reitinguose, tai atbaido investuotojus, gadina Lietuvos prestižą. Visi tai supranta, tačiau nieko nedaro arba daro per lėtai. Socialinis modelis stringa, ir net nepanašu, kad šiais metais būtų priimtas. Blogiausia, kad taip kenkiama tiems, kuriuos neva norima apsaugoti – darbuotojams. Itin griežtas Darbo kodeksas ilgainiui reiškia mažiau darbo vietų, mažesnius atlyginimus ir išėjimą iš darbo „savo noru”” – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidentas.

Ekonominės laisvės indeksas, skelbiamas jau 16-ą kartą. Lietuva lenkia kaimynes Latviją (36 vieta) ir Lenkiją (39 vieta), Estija užima 9 vietą iš 186 vertintų šalių. Daugiausiai ekonominės laisvės yra Honkonge, Singapūre, Naujojoje Zelandijoje, Šveicarijoje ir Australijoje. Indekso sudarytojai pažymi, kad ekonominė laisvė pasaulyje didėja ketvirtus metus iš eilės, o vidutinis vertinimas yra aukščiausias per visą indekso istoriją. Indekso sudarytojai pabrėžia, kad tarp ekonominės laisvės ir gerovės yra tiesioginis ryšys – ekonomiškai laisvesnėse šalyse žmonės gyvena geriau.