Lietuva pripažino 3 Kinijos atstovybės personalo narius nepageidaujamais: Pekinui įteikta diplomatinė nota
Lietuva pripažino 3 Kinijos Liaudies Respublikos atstovybės personalo narius nepageidaujamais asmenimis ir įteikė Pekinui diplomatinę notą.
Kaip pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM), šie asmenys nepageidaujamais pripažinti dėl veiklos, pažeidžiančios Vienos Konvenciją ir Lietuvos Respublikos teisės aktus.
Skelbiama, kad penktadienį Kinijai įteikta apie sprendimą informuojanti diplomatinė nota.
Minėti atstovybės darbuotojai Lietuvą turės palikti ne vėliau kaip per savaitę.
„Toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į atsakingų institucijų pateiktą informaciją bei neakredituotų darbuotojų statuso ir veiklos nesuderinamumą su Vienos konvencijos dėl diplomatinių santykių nuostatomis, kitais tarptautinės teisės principais ir praktika bei Lietuvos teisės aktais“, – nurodo ministerija.
„Lietuva visuomet buvo ir išlieka atvira konstruktyviam dialogui sprendžiant dvišalius klausimus abipusiu sutarimu. Taip pat išreiškė viltį, kad diplomatiniai santykiai bus grindžiami vadovaujantis abipusiškumo ir pariteto principais, įskaitant Lietuvos diplomatinį atstovavimą Kinijos Liaudies Respublikoje“, – teigiama pranešime
URM informuoja pasiūliusi Kinijos pusei laikiną sprendimą, kad ši užtikrintų diplomatinės atstovybės pagrindinių konsulinių, vizų ir administracinių funkcijų vykdymo tęstinumą pagal Konvencijos dėl specialiųjų misijų nuostatus.
2021 m. pabaigoje Lietuvoje atidarius Taivaniečių atstovybę, Vilniaus ir Pekino santykiai gerokai paaštrėjo. Kinija pritaikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas. Be to, Kinijos užsienio reikalų ministerija oficialiai pakeitė diplomatinių santykių su Lietuva lygį – nuo ambasadoriaus iki laikinojo reikalų patikėtinio.
Įtampa dvišaliuose santykiuose tvyrojo ir anksčiau – po to, kai Lietuva pasitraukė iš „17+1“ bendradarbiavimo formato su Kinija. Tuomet šalies diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis ragino Lietuvos pavyzdžiu sekti ir kitas Europos Sąjungos valstybes. Visgi, Vilniaus pavyzdžiu pasekė tik kaimyninės Estija ir Latvija.
