Lietuva siųs humanitarinę pagalbą Armėnijai

Reaguodama į Azerbaidžano karinius veiksmus, nukreiptus į su Armėnija besiribojančiu Kalnų Karabacho regionu, Lietuva siųs Armėnijai humanitarinę pagalbą. Tokiam Vidaus reikalų ministerijos (VRM) siūlymui trečiadienį pritarė Vyriausybė.

Anot ministerijos, Armėnijai bus perduodama pagalbos siunta, kurią sudarys materialiniai ištekliai, taip pat medicininė įranga ir priemonės.

Iš Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) tvarkomo valstybės rezervo numatoma siųsti 200 miegmaišių, 200 sulankstomųjų lovų ir 4000 pledų, kurių bendra vertė – 66,5 tūkst. eurų. Iš Sveikatos apsaugos ministerijos tvarkomo valstybės rezervo medicinos atsargų – medicininę įrangą ir priemones bei vaistus, kurių bendra vertė – 28,6 tūkst. eurų.

„Armėnija, kaip ir Lietuva, yra nedidelė šalis, todėl nėra pajėgi savarankiškai užtikrinti priėmimo sąlygų tokiam dideliam pabėgėlių srautui. Žinome iš savo patirties, kad tokiais atvejais kitų valstybių parama yra itin svarbi. Todėl realiais veiksmais solidarizuojamės su Armėnija šią nelaimės valandą“, – pranešime teigė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Užsienio reikalų ministerijos siūlymu, Armėnijai skiriama 350 tūkst. eurų vertės humanitarinė pagalba. Ministras Gabrielius Landsbergis toliau ragina Azerbaidžaną ir Armėniją sutelkti visą dėmesį deryboms dėl visaapimančio taikos susitarimo siekiant Pietų Kaukazo šalių suvereniteto ir ilgalaikės tvarios taikos regione.

„Azerbaidžanui karinėmis priemonėmis perėmus Kalnų Karabacho kontrolę, daugiau nei 100 tūkst. Karabacho armėnų pasitraukė į Armėniją. Pabėgėlių antplūdis – tai dar vienas iššūkis demokratiškai Armėnijos vyriausybei, siekiančiai normalizuoti santykius su kaimynėmis, diversifikuoti savo prekybos ir saugumo partnerystes, patiriančiai augantį Rusijos spaudimą ir hibridines atakas. Tvirtai remiame Armėnijos nepriklausomybę, suverenitetą, teritorinį integralumą ir pasirinktą demokratinio vystymosi kelią. Raginame ES ir jos valstybes nares stiprinti paramą bei gilinti ryšius su Armėnija“, – pažymi užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Prieš kelias savaites Azerbaidžanas pradėjo „antiteroristinę“ operaciją prieš tarptautinės bendruomenės pripažintą savo teritoriją – Kalnų Karabachą, o kitą dieną paskelbė ją baigęs.

Reaguojant į situaciją, buvo surengtos Azerbaidžano ir Kalnų Karabacho atstovų derybos dėl tolesnio situacijos sureguliavimo. Azerbaidžanas pažadėjo leisti išvykti iš Karabacho armėnams, kurie sudės ginklus.

Armėnijos užsienio reikalų ministerija kaltina Azerbaidžaną vykdant „etninį valymą“.

Armėnijos ir Azerbaidžano konfliktas dėl Kalnų Karabacho prasidėjo dar 1988 metų vasarį, kai Kalnų Karabacho autonominė sritis, kur gyventojų daugumą sudaro armėnai, pareiškė pasitraukianti iš Azerbaidžano SSR sudėties. 1991 metų rugsėjį autonomijos administraciniame centre Stepanakerte buvo paskelbta, kad įkuriama Kalnų Karabacho Respublika.