7 kovo, 2017
LR Seimo narys Valerijus Simulik

Lietuvai – įstatymai atgaline tvarka?

Šiandieniniame politinio bei visuomeninio gyvenimo vingrybėse, kovose būsiu labai nepopuliarus, bet negaliu nutylėti – nors sakoma „tylėjimas – auksas“… Gal mes, gyvenantys Lietuvoje, apsispręskime, ar esame Europos valstybė, gerbianti teisę, jos normas, ar pretenduojame tapti trečiojo pasaulio valstybe, kur kažkas gali keisti teisines normas taip, kaip „reikia“.

Pas mus jau buvo bandymas keisti teisines normas pagal „užsakymą“. Gaila, kad tada tie, kam tai buvo taikoma, išsigando ir nei vienas nesikreipė į teismus gindamas savo ir valstybės teisines normas. Dabar vėl yra bandymas eiti tuo pačiu keliu. Noriu pasidalinti keletu samprotavimų, kuriuos įkvėpė pokalbis su jaunu, nepriklausomu, teisę vertinančiu žmogumi.

Lex retro non agit (iš lot. – įstatymas atgal negalioja). Šis teisės principas reiškia, jog bet kuris teisės aktas, laiko prasme, galioja tik į priekį. Tai taip pat reiškia, jog bet kuris įstatymas gali reglamentuoti tik tuos konkrečius visuomeninius santykius, kurie atsiras po jo paskelbimo. Šis, teisės moksle seniai žinomas principas, be kitą ko, atspindi ir teisės viršenybę (nes draudžia iškelti įstatymą virš teisės), kurios siekis numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje.

Teisės moksle yra žinoma istorinė dviejų modelių konkurencija. Pirmasis yra įstatymo viršenybės. Jis būdingas totalitariniams režimams, o jo esmė – įstatymu galima nurodyti, jog jis galioja visuomeniniams santykiams atsiradusiems dar iki įstatymo įsigaliojimo. Kitaip tariant, įstatymas tampa svarbesnis už teisę ir teisinės valstybės pamatinius principus.

Antrasis modelis – teisės viršenybės. Teisės viršenybė reiškia, jog bendrieji teisės principai negali būti pažeidžiami įstatymu, įskaitant, bet neapsiribojant ir tai, jog įstatymai negali nustatyti reguliavimo tiems santykiams, kurie atsirado iki įstatymo įsigaliojimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucija, tiek ir Konstitucinio Teismo doktrina aiškiai nurodo, jog Lietuvoje pasirinktas ir puoselėjamas teisės, o ne įstatymo viršenybės modelis. Pažymėtina, jog kai kuriais atvejais leidžiamos išimtys ir įstatymas gali galioti atgal, tačiau išimčių sąrašas yra baigtinis. Jos aptartos tekste žemiau.

1994 m. balandžio 21 d. Konstitucinis Teismas išaiškino: „teisės teorija ir teisės tradicijos leidžia daryti išvadą, kad teisinio reguliavimo srityje egzistuoja bendra taisyklė: įstatymas atgal negalioja. Tai reiškia, kad norminiai aktai paprastai netaikomi tiems faktams ir teisinėms pasekmėms, kurie atsirado iki šių norminių aktų įsigaliojimo.

Aptariamame Konstitucinio Teismo sprendime detalizuotos ir išimčių iš nagrinėjamo principo galimybės (todėl išaiškinime vartojami žodžiai „paprastai netaikomi“). Baudžiamojoje ir administracinėje teisėje leidžiamas įstatymo galiojimas atgal tais atvejais, kai jis palengvina kaltinamojo padėtį (Baudžiamojo kodekso 3 str.; Administracinių nusižengimų kodekso 3 str.). Toks modelis atitinka ir Europos Žmogaus teisių konvencijos 7 str. nuostatas, reikia sutikti, jog išvardytais atvejai Lex retro non agit principas nėra pažeidžiamas.

Be to, papildomai galime pastebėti, jog kai kurie konstituciniai institutai, neatsiejamai susiję su baudžiamąja teise, taip pat turi galiojimo atgal požymių, o būtent, Seimo skelbiami amnestijos aktai ir Respublikos Prezidento skelbiami malonės dekretai. Tačiau tai yra baigtinis išimčių sąrašas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (reglamentuojant amnestijos ir malonės institutus), įstatymuose (Baudžiamajame ir Administracinių nusižengimų kodeksuose) ir Konstitucinio Teismo doktrinoje (1994 m. balandžio 21 d. sprendime).

 Tai pažymėta ir 1994 m. balandžio 21 d. Konstitucinio Teismo nutarime. Teismas konstatavo, jog: „kitose teisės srityse retroaktyvaus (atgal galiojančio) įstatymo priėmimas gali neigiamai atsiliepti asmenų teisėms. Retroaktyvus įstatymas įsibrauna į anksčiau galiojusio įstatymo reguliavimo sferą ir pakeičia ankstesnio įstatymo nustatytas asmenų teises ir pareigas. Dėl to atsiranda teisinės pasekmės, kurios gali būti palankios vienai šaliai, bet nepalankios kitai.“

Taigi, Švietimo įstatymo pakeitimo ir papildymo projektas Nr. XIIIP-280 prieštarautų teisės viršenybės principui, nes galimai pažeistų teisinį principą Lex retro non agit bei Konstitucinio Teismo doktrinai, nes neigiamai paveiktų praeityje atsiradusių teisinių santykių dalyvių teises, jų teisėtus lūkesčius tarnybiniuose santykiuose.

Kadangi įstatymo projektas numato visiškai naują tarnybos pabaigos atvejį – kadencijos pabaigą, taip sukuriama norma, kuri praeityje atsiradusį teisinį santykį tarp švietimo įstaigos ir jos vadovo (tarnautojo), tarnautojo teisių atžvilgiu, paveiktų maksimaliai neigiamai – jis netektų darbo. Tokiu atveju vienos iš šalių (tarnautojo) teisės būtų pablogintos maksimaliai tiek, kiek tarnybos santykiuose įmanoma.

Iš Konstitucinio Teismo doktrinos aišku, jog praeityje atsiradusiems santykiams negalioja net ir tie įstatymai, kurie palengvina asmenų padėtį, išskyrus tik baudžiamųjų ir administracinių nusižengimų bylas, o tie įstatymai kurie pasunkina asmenų padėtį – atgal negalioja visais atvejais.

Taigi, šioje situacijoje aišku, jog aptariamas įstatymo projektas gali būti antikonstitucinis, dėl to, mano nuomone, Seimas turėtų kreiptis į Konstitucinį Teismą išaiškinimo dėl atitikties pagrindiniam šalies įstatymui ir Konstitucinio Teismo doktrinai bei atidėti projekto svarstymą.


5 kovo, 2021

Seimo savižudybių ir smurto prevencijos komisija paskelbė viešą kreipimąsi į kitus Seimo narius ir visą visuomenę, kurioje ragina paisyti diskusijų […]

Europos Parlamento narys Bronis Ropė
4 kovo, 2021

Valdantieji pandemijos įkarštyje jau spėjo sukurti darbo grupę, sprendžiančią, kurie buvusios valdžios alkoholio prekybos ribojimai bus atšaukti. Į darbo grupę […]

Vytautas Sinica
2 kovo, 2021

Gyvename keistais laikais ir kartais sunku patikėti, kokie dalykai yra rimtai svarstomi Seime. Naujosios koalicijos sutartyje įrašytas Stambulo konvencijos ratifikavimas. […]

LR Seimo narė Guoda Burokienė
1 kovo, 2021

Ar norėtumėte, kad Jūsų bendruomenėje būtų įrengta riedučių ir dviračių trasa, grilio zona, o gal pasodinta graikinių riešutų giraitė? Visa […]

28 vasario, 2021

Lietuva remia Lenkijos ir kitų Via Carpatia šalių siekį visą Via Carpatia maršrutą, kurio dalis yra ir Lietuvoje, prie rytinės […]

Andrius Navickas
25 vasario, 2021

Religijos tyrinėtojas Pyteris Bergeris, kalbėdamas apie visuomenės susiskaldymą, papasakojo tokį anekdotą: „Kartą Airijoje į barą užeina vyras ir barmenas jo […]

24 vasario, 2021

Lietuvos merai kreipiasi į aukščiausius šalies vadovus ragindami imtis politinės lyderystės ir leisti savivaldybėms pasinaudoti unikaliomis Europos Sąjungos (ES) suteiktomis […]

Vytautas Sinica
22 vasario, 2021

Valdančiosios koalicijos partijos laimėjo rinkimus žadėdamos kovoti už mažumas ir prieš prigimtinę vyro ir moters šeimą. Dabar žiniasklaidoje pristatomi konkretūs […]

19 vasario, 2021

Turbūt nesuklysiu sakydamas, kad vien išgirdus žodį – onkologija – daugelį apima baimė, atmetimas, noras vengti šios temos. Po šiuo […]

19 vasario, 2021

Šiandien Vidaus reikalų ministerijos vadovybė – ministrė Agnė Bilotaitė ir viceministrai – nuotoliniu būdu dalyvavo išplėstiniame Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) […]

Šiaulių meras Artūras Visockas
19 vasario, 2021

Šiaulių miesto savivaldybė pastaraisiais metais skyrė nemenkas sumas biudžeto lėšų kurdama aplinką ir užtikrindama paslaugas specialiųjų poreikių turintiems žmonėms. Buvo […]

Seimo narys Linas Slušnys
17 vasario, 2021

Seimo valdyba pritarė darbo grupės sudarymui dėl Psichologų praktinės veiklos įstatymo parengimo. Kaip buvo teigiama Seimo valdybos posėdyje, Psichologų praktinės […]

LR Seimo narys Andrius Navickas
15 vasario, 2021

Nepriklausomos Lietuvos atsiradimas agresyvių Rusijos, Vokietijos, Lenkijos pašonėje 1918 metais – tikra Viešpaties dovana. Tereikėjo mažyčio tarptautinės situacijos kryptelėjimo į […]

Guoda Burokienė
15 vasario, 2021

Lietuvoje brangsta aukštojo mokslo studijos. Žinia mokyklas netrukus baigsiantiems moksleiviams ir jų tėvams – lyg perkūnas iš giedro dangaus. Ir […]

Andrius Navickas
10 vasario, 2021

Popiežius Pranciškus šiais metais ragina įdėmiai apmąstyti šventojo Juozapo, Jėzaus Kristaus globėjo, pavyzdį.  Kuo mums šiandien gali būti svarbus Juozapas? […]

Europos Parlamento narys Bronis Ropė
9 vasario, 2021

Kas šventiniu laikotarpiu pirkote iš smulkiųjų verslininkų? Pasirinkimo turėjome apsčiai. Internetinė erdvė mirgėjo masinės prekybos pasiūlymais, taip pat visomis išgalėmis […]

Neringos meras Darius Jasaitis
8 vasario, 2021

Reaguodamas į reikalavimą nugriauti net 6 statinius Neringoje, kai neatsižvelgiama į galimybę sudaryti taikos sutartis ir tokiu būdu išvengti finansinės […]

Seimo narė Guoda Burokienė
8 vasario, 2021

Chaosas, prasta komunikacija ir pavienių ministrų tušti pažadai. Taip iš šalies atrodo Vyriausybės pastangos spręsti karantino atlaisvinimą. Visą praėjusią savaitę […]

5 vasario, 2021

Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė savo socialinio tinklo paskyroje facebook pasidalino nuogąstavimais apie tai, kad tarnybos skelbia realybės neatitinkančią statistiką, […]

Seimo narys Valius. Ąžuolas
4 vasario, 2021

Pirmadienį Vyriausybė viešai kalbėjo ir žadėjo teikti siūlymą leisti dirbti nebūtinųjų prekių parduotuvėms, turinčioms atskirą įėjimą, taip pat atnaujinti grožio […]