18 gegužės, 2022
Statistikos departamentas

Lietuviška produkcija gali tapti prabangos preke?

Karui Ukrainoje nutraukus įprastines maisto tiekimo grandines, jau kalbama apie pasaulinę maisto krizę. Siekiant sumažinti neigiamą poveikį kylant maisto kainoms Europos Sąjungos narės raginamos didinti maisto gamybą. Rekomenduojama maisto produktams auginti išnaudoti visą žemės ūkio paskirties žemę – leista užsodinti net ir žaliojo pūdymo plotus.

Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje išauginamų daržovių ir grūdų derlius svyruoja, tačiau gyvulininkystės sektorius akivaizdžiai traukiasi. Pavyzdžiui, 2021 m. Lietuvoje buvo išauginta 5 621,3 tūkst. tonų grūdų. 2020 m. šis skaičius siekė 6 935,4, o 2017 m. – 5 781,5 tūkst. tonų. Pastebima, kad lietuviai vis dar nedrąsiai į savo racioną įtraukia ankštinius produktus. Tai atsispindi ir statistikoje: 2021 m. ankštinių augalų derlius buvo 280,5, 2020 m. – 390,7, 2017 m. – 707,3 tūkst. tonų. Tačiau kiek daugiau užauginama lauko ir šiltnamių daržovių. 2021 m. daržovių išauginta 246,2, 2020 m. – 225,7, o 2017 m. – 195,2 tūkst. tonų. Lietuvoje daugiausia auginama kopūstų, burokėlių, morkų. Retas lietuvis gali atsispirti cepelinams ar kugeliui, tačiau lietuviškų bulvių kiekiai kasmet svyruoja. Pavyzdžiui, 2021 m. jų buvo išauginta 204,6, 2020 m. – 302,6, 2017 m. – 237 tūkst. tonų. O sodų ir uogynų derlius kasmet tik mažėja: 2021 m. buvo išauginta 57, 2020 m. – 73,2, 2017 m. – 99,2 tūkst. tonų vaisių ir uogų. Galima palyginti – praėjusiais metais Lietuvos ūkininkai vienam gyventojui išaugino 2 006 kg grūdų, 88 kg daržovių, 73 kg bulvių bei 22 kg vaisių bei uogų.

Kiek prasčiau atrodo gyvulininkystės sektorius. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2021 m., palyginti su 2017 m., galvijų skaičius sumažėjo 9,4 proc. Ypač liūdna situacija pieno sektoriuje – palyginti su 2017 m., melžiamų karvių sumažėjo net 18,5 proc. Iš viso 2021 m. Lietuvos ūkiuose buvo laikoma 629,5 tūkst. galvijų, iš kurių melžiamų karvių buvo 232,9 tūkst. 2020 m. buvo užauginta 634,6 tūkst. galvijų, iš kurių 240,9 tūkst. buvo melžiamos karvės, 2017 m. – atitinkamai 694,6 ir 285,8 tūkst. Naujausi, 2022 m. pradžios skaičiavimai rodo, kad mažėjimo tendencija išlieka – Lietuvos ūkiuose auginama 628,7 tūkst. galvijų, iš kurių melžiamų karvių – 225,2 tūkst.

Žymiai mažiau užauginama ir paukščių. 2017 m. įvairių paukščių Lietuvos ūkiuose buvo 10,1 mln., 2020 m. jų buvo priskaičiuojama 8,65 mln., o 2021 m. – jau 8,4 mln. Tiesa, šių metų pradžioje vėl buvo matomas augimas – suskaičiuota 9 mln. paukščių, kurių didžioji dalis – vištos.

Įjungiamas taupymo režimas

Daugelio maisto produktų Lietuvoje užauginama daugiau nei reikia vidaus vartojimui, tačiau didesnioji dalis lietuviškos produkcijos yra eksportuojama. Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius teigia, kad Lietuvos gyventojai nebadaus, tačiau vargu, ar Lietuvos ūkiai pajėgs aprūpinti visais reikiamais maisto produktais.

„Tam, kad būtų galima išgyventi, tereikia duonos ir vandens stiklinės. Bet jeigu kalbėtume apie tai, ar Lietuva pajėgi užsiauginti įvairių maisto produktų, galiu pasakyti, kad jau dabar tai yra problema. Nemanau, kad badausime, bet kad turėsime dar mažesnį lietuviškų maisto produktų asortimentą, tai tikrai“, – tvirtino R. Juknevičius.

Jo teigimu, Europos Komisijai leidus žaliąjį pūdymą naudoti žemės ūkio produkcijai gaminti, vargu ar tai atneš apčiuopiamų rezultatų. Pirmiausia žaliasis pūdymas užima tik apie 2 proc. visos dirbamos žemės plotų. Antra, nemaža dalis ūkininkų svarsto šiais metais apskritai mažinti dirbamos žemės plotus arba jų visai netręšti. Pašnekovo teigimu, kai trąšos pabrango kone šešis kartus, degalai ir elektra – taip pat kelis kartus, jau skaičiuojama, kaip dirbti taupymo režimu. Vadinasi, tokiu atveju ir derlius bus gerokai menkesnis.

„Kai kuriems ūkininkams žaliavų brangimas yra nepakeliamas, todėl jie įjungia taupymo režimą: nebeperka trąšų, kiti nusprendžia visai nebesėti ar nebesodinti to, ką buvo suplanavę. Vietoj to, kad daugiau sėtų ar sodintų, renkasi atvirkštinį variantą. O ūkininkaujant taupymo režimu dažniausiai ir derlius būna prastesnis“, – kalbėjo Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas.

Naujas kainų šuolis – rudenį

Sumenkus derliui ir sumažėjus pasiūlai, tikėtina, pasak R. Juknevičiaus, kad šiųmetinis derlius bus vienas brangiausių. Tad problemų gali kilti ne tik dėl menkesnio maisto produktų asortimento, bet ir dėl to, kad dalis žmonių gali tiesiog neįpirkti maisto. Iš pasaulinės rinkos pasitraukus didiesiems dalyviams – Rusijai ir pasaulio grūdų aruodu vadinamai Ukrainai, gerokai išaugs grūdų ir jų produktų – miltų, duonos gaminių, mėsos, ypač paukštienos ir kiaulienos, kainos. Jau dabar itin sunkius laikus išgyvena kiaulių augintojai – dėl kiaulienos pertekliaus pasaulinėje rinkoje savo produkciją jie priversti parduoti pigiau nei jos savikaina.

„Bent jau artimiausiu metu didesnė tikimybė, kad maisto produktų kainos ne stabilizuosis, o toliau augs. Bet nežinome, kaip keisis produktų savikaina kitose rinkose. Teko girdėti, kad Azijos šalys planuoja auginti daugiau ryžių tik todėl, kad bus mažiau užauginta grūdinių kultūrų. Tai susiję dalykai – jeigu ryžiai tampa pigesni, kodėl žmogus turėtų pirkti bandeles, kurios tampa brangesnės“, – kalbėjo R. Juknevičius.

Pasak pašnekovo, ūkininkai ilgai dirbti „į minusą“ negali. Vadinasi, dalis jų bus priversti trauktis iš gamybos, o dėl to kris ir pasiūla. O šiai sumažėjus ir vėl pradeda kilti kainos. Nerimą ypač kelia pieno sektorius – pieninė galvininkystė Lietuvoje jau keli metai traukiasi. Tam, kad galėtų dirbti visu pajėgumu, Lietuvos gamintojai jau dabar įsiveža apie 30 proc. reikalingo žaliavinio pieno. Jeigu ir toliau išliks tokia mažėjimo tendencija, neišvengiamai kils ir pieno produktų kainos.

„Kainos kils iki rudens, o kas toliau – bijau prognozuoti, nes yra daug veiksnių, kurie gali veikti rinkas. Bet nepanašu, kad trąšos ar energija pigtų, tad naujo derliaus savikaina bus dar didesnė. Vadinasi, šioje situacijoje nei ūkininkai, nei vartotojai nebus laimėtojai“, – sakė Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas.

Be valstybės pagalbos

Kaip teigė R. Juknevičius, žvelgiant į perspektyvas, labiausiai nerimą kelia tai, kad lietuviški produktai taps nekonkurencingi. Bent jau artimiausių Lietuvos kaimynių – Lenkijos, Latvijos, Estijos – vyriausybės maisto gamintojams ir vartotojams tiesia pagalbos ranką – atsisako pridėtinės vertės mokesčio maisto produktams ar taiko mokestines lengvatas trąšoms, degalams bei tam, kas sudaro pagrindinę išlaidų dalį maisto gamybos grandinėje. Tad nereikėtų stebėtis, jei lentynose lietuviškus produktus pakeis pigesnė atvežtinė kaimyninių šalių produkcija. Tik bėda, kad vėliau atsikovoti prarastas pozicijas bus labai sunku.

„Lietuva buvo šalis, kuri daugiau savo produkcijos eksportuodavo nei importuodavo, bet dabar tas santykis gali keistis. Jeigu lygintume Lietuvos ir artimiausių rinkų ūkininkų situaciją, jie geresnėje pozicijoje, nes ten taikomos PVM lengvatos ir maisto produktams, ir trąšoms, ir kurui, taip pat kitokia mokestinė parama. Tad galiausiai turėsime pačius sudėtingiausius metus žemės ūkyje, o tai pajus ir vartotojai“, – teigė R. Juknevičius.

 

Komentarai (0)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


27 birželio, 2022

VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija (toliau – Kelių direkcija) per šių metų vasarą atliks valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 167 […]

27 birželio, 2022

Plytelės grindims yra ne tik svarbus interjero elementas – nuo jų kokybės ir tinkamumo namams priklauso, kaip ilgai pavyks džiaugtis […]

Saulius Galatiltis
23 birželio, 2022

Šalies pelno mokesčio lyderių sąraše – naujas vardas. 2020 m. vasarą veiklą pradėjusi UAB Bifinity už praėjusius metus sumokėjo 27 […]

Algirdas Pekšys / Sorainen nuotr.
21 birželio, 2022

Sutariama, kad norint į šalį pritraukti ir joje išlaikyti tarptautinius verslus, vien tik mokestinių ir kitų lengvatų nepakanka – būtini […]

Honkongas
21 birželio, 2022

Išmaniosios technologijos vis plačiau plinta kasdieniame mūsų gyvenime. Mes ne tik nešiojamės išmaniuosius prietaisus ant riešo, kišenėje ir rankinėje, bet […]

21 birželio, 2022

Sukurti sėkmingą ir pelningą verslą yra sudėtinga užduotis. Todėl nepavykus verslui reikia nenusivilti, o tiesiog parduoti verslą ir vaikytis kitų […]

21 birželio, 2022

Norite parduoti seną automobilį? Tuomet turite du variantus – arba ilgai ir nuobodžiai jį pardavinėti ir galiausiai sumažinti kainą, jog […]

Lietuvoje paskutiniu skambučiu užbaigta taksofonų era / J. Auškelio nuotr.
20 birželio, 2022

Daugiau nei 100 metų Lietuvoje veikę taksofonai iškeliauja į istoriją. Birželio 20-ąją Vilniaus autobusų stotyje išjungtas paskutinis taksofonas šalyje. Viena […]

EP narys Bronis Ropė
17 birželio, 2022

Pradėjo veikti nauja Europos Komisijos valdoma Kohesio atviros ir nemokamos prieigos platforma https://kohesio.ec.europa.eu/ , skirta pamatyti sanglaudos politikos pasiekimus. „Gyventojai man […]

16 birželio, 2022

Mažiau nei per dvejus metus Nemuno saloje pastatytas olimpinio dydžio baseinas su SPA zona ir sporto klubui skirta erdve oficialiai […]

LTG Cargo
14 birželio, 2022

Krovinių vežimo bendrovės „LTG Cargo“ dukterinė bendrovė „LTG Cargo Ukraine“ atnaujina veiklą Ukrainoje. Šis sprendimas priimtas įvertinus reikšmingai išaugusį verslo klientų […]

EP narys Bronis Ropė
14 birželio, 2022

Europos Komisija iš ES sanglaudos asignavimo lėšų, skirtų Vidurio ir vakarų Lietuvos regionui, vietoje Lietuvos Vyriausybės prašytų 679 mln. eurų, […]

13 birželio, 2022

Kiekvienas žinome, jog gyvenimas yra pilnas netikėtumų, su kuriais galime susidurti visai netikėtai, o naujovės apie Lietuvos ūkį gali mus […]

9 birželio, 2022

Šiandien prasideda prekyba Lietuvos pašto kartu su „Laisvės TV“ išleistais asmeniniais pašto ženklais, skirtais Ukrainai dovanojamam bepiločiam orlaiviui „Bayraktar“. Ta […]

9 birželio, 2022

Lietuvoje darbą jau rado 11,5 tūkst. nuo karo Ukrainoje pabėgusių žmonių. Tai sudaro daugiau nei trečdalį į Lietuvą atvykusių darbingo […]

7 birželio, 2022

Benzinas ir dyzelinas jau nuo seno laikomi didžiausiais konkurentais. Dažniausiai yra žinomas faktas, kad automobilio varikliai gali būti dyzeliniai arba […]

6 birželio, 2022

Penkis mėnesius ir šešias dienas šiemet dirbome tam, kad sumokėtume visus valstybei priklausančius mokesčius. Šiandien Lietuvoje minima Laisvės nuo mokesčių […]

„Wolt“ generalinis direktorius Miki Kuusi
2 birželio, 2022

JAV maisto pristatymo milžinė „DoorDash“ (NYSE: DASH) šiandien, birželio 1-ąją Lietuvos laiku, paskelbė užbaigusi „Wolt Enterprises Oy“ („Wolt“) įsigijimo procesą. […]

Europos Parlamento narys Bronis Ropė
2 birželio, 2022

Kainų augimas – viena aktualiausių temų bet kuriame paprastų žmonių pokalbyje. Tuo tarpu mūsų nepaprastieji valdžios atstovai apie kylančias kainas […]

1 birželio, 2022

Ekonomistai tvirtina, kad Lietuvos gyventojai nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo negyveno taip gerai kaip dabar. Atlyginimai, pensijos bei įvairios išmokos auga […]