16 balandžio, 2021
Lietuvos statistikos departamentas

Lietuvius traukia Vilnius, Kaunas ir kurortai, bet madų paiso ne visi

Alytus

Du didieji miestai – Vilnius ir Kaunas – vis dar išlieka pagrindiniais vidinės migracijos centrais šalyje ir traukia norinčiuosius ištrūkti iš provincijos, vis dėlto pasitaiko ir išimčių.

Savo pasirinkimu po praėjusių Velykų artimuosius bei draugus gerokai nustebino vilniečių Godos ir Rimgaudo Leonavičių šeima, nusprendusi iš Vilniaus išsikelti gyventi į Alytų.

Savo būsto sostinėje neturėjusi, jį nuomojusi daugiavaikė šeima kraustysis į įsigytą senos statybos namą Alytuje. Nors jis stovi beveik miesto centre, tačiau yra apsuptas gamtos.

Goda sako, kad Dzūkijos sostinę jos šeima įsimylėjo pernai, kai vienos savaitgalio išvykos metu atsitiktinai nusprendė užsukti į Alytų. „Tai – miestas miške, apsuptas ežeriukų, paplūdimių, pasivaikščiojimams skirtų parkų, tobulų dviračių takų, ošiančių pušų ir draugiškų žmonių“, – Alytaus privalumus vardijo Goda.

Ji neslepia, kad šeimos pasirinkimui didelę įtaką turėjo ir tai, kad visai šalia naujųjų namų bus į geriausių šalies mokymo įstaigų dešimtuką patenkanti gimnazija, taip pat – olimpinis baseinas.

Būsima Alytaus gyventoja džiaugiasi, kad baseino abonementas kainuoja nuo 8 EUR, – Vilniuje tokių kainų nė su žiburiu nerasi. „Alytuje gerokai pigesnės ir kitos paslaugos, mažiau nei Vilniuje kainuoja ir būreliai vaikams“, – sako vasaros pradžioje Alytuje įsikurti ketinanti trijų dukrų mama.

Bet tokių šeimų, kurios didmiesčio šurmulį keičia į ramesnį gyvenimą ir renkasi mažesnes galimybes įsidarbinti siūlančius kitus šalies miestus, vis dar – mažuma.

Statistikos departamento duomenimis, pernai vis dar daugiau alytiškių geresnio gyvenimo ieškojo svetur. Iš Alytaus praėjusiais metais išsikėlė 1238 gyventojai, o atvyko – 777.

Panaši situacija buvo ir užpernai: tada į Alytų gyventi atvyko 903 nauji gyventojai, o išvyko 1359. Dar blogiau buvo 2018 m., kai iš miesto išvyko 726 gyventojais daugiau nei atvyko.

Statistikos departamento duomenimis, gyventojų kažkodėl neviliojo ir Šiauliai bei Panevėžys. Pastarajame mieste gyventojų mažėjo: pernai atvyko 1109, o išvyko 1827, užpernai – atitinkamai 1258 ir 2021.

Šiauliai taip pat netraukė naujakurių ir pernai, ir ankstesniais metais.

2020 m. šiame mieste įsikūrė 1787, o išvyko 2844 gyventojai, 2019 m. – atitinkamai 2026 ir 2521. 2018 m. iš Šiaulių išvyko 3037 gyventojai, o atvyko – 1910.

Mažiau naujakurių pernai buvo ir Klaipėdoje. Uostamiestį gyventi pasirinko 3020 gyventojų, bet išvyko 3957.  2019 m. į Klaipėdą atvyko 3,8 tūkst., o išvyko 3,5 tūkst. gyventojų .

Dauguma iš šalies neemigravusių gyventojų ir toliau renkasi Vilnių arba Kauną. Tarp lietuvių favoritų taip pat yra šalies kurortai: Palanga, Neringa, Trakai.

Trakų rajono savivaldybėje pernai apsistojo 410 gyventojų daugiau nei išvyko. Daugiau atvykstančiųjų į Trakų rajono savivaldybę buvo ir 2019, ir 2018 m.

Gyventojų prieaugiu gali girtis ir Neringa: 2020 m. į ją gyventi atvyko 345, išvyko – 238, 2019 m. atvyko 259, išvyko – 197, 2018 m. – atitinkamai 365 ir 153.

Populiari 2020 m. buvo ir Palanga. Pernai šį kurortą pasirinko 818 gyventojų, o jį paliko 472. Miestas augo ir užpernai, kai į Palangą atvyko 861 gyventojas, o išvyko 468.

Vis dėlto didžiausias vidinės migracijos srautas driekiasi į Vilnių bei laikinąją sostinę, taip pat žiedines šių didmiesčių savivaldybes.

Pernai Kaune įsikūrė 8,6 tūkst. gyventojų, o išvyko kiek daugiau nei 5,8 tūkst. Daugiau naujų gyventojų Kaune buvo ir 2019 m. (atvyko 7898, išvyko 5641), tačiau 2018 m. iš Kauno daugiau žmonių išvyko (6219) nei atvyko (5860).

Pastaruosius trejus metus gyventojų daugėjo Kauno rajone. Pavyzdžiui, 2018 m. į šį rajoną atsikėlė 5,2 tūkst. gyventojų, o išvyko 3,1 tūkst. Pernai atvyko 4945, išvyko 4780.

Vis dėlto sparčiausiai naujų gyventojų skaičius augo Vilniuje. Pernai į sostinę atvyko 11,6 tūkst. naujų gyventojų, išvyko 8,6 tūkst. 2019 m. į Vilnių atsikėlė 12,3 tūkst., išsikėlė 7,5 tūkst. 2018 m. į Vilnių atvyko 11,2 tūkst., išvyko 8,3 tūkst.

Pastaraisiais metais augo ir Vilniaus rajonas, į kurį 2020 m. atvyko 4,7 tūkst., išvyko 3,2 tūkst. gyventojų. Į Vilniaus rajoną daugiau gyventojų kėlėsi ir ankstesniais metais, o 2018 m. į rajoną atvyko 1,6 tūkst. žmonių daugiau nei išvyko.

 

Komentarai (0)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


6 gegužės, 2021

Viešojoje erdvėje pasirodžius diskusijoms dėl neva pernelyg menko dėmesio, skiriamo regionams integruotame „Naujos kartos Lietuva“ plano projekte, Vidaus reikalų ministerija pažymi, […]

6 gegužės, 2021

Nuo šiol šalies mokyklos galės rinktis dar vieną naują profilaktinio testavimo būdą – savikontrolės tyrimus. Tirtis savikontrolei skirtais greitaisiais antigenų […]

Lietuvos laisvosios rinkos instituto tyrimų vadovė Guoda Azguridienė
6 gegužės, 2021

Šiandien labiausiai visus jaudinanti problema yra pandemija ir jos suvaldymas, antroji – pandemijos padariniai ekonomikai ir žmonėms. Kitos problemos, kurios […]

5 gegužės, 2021

Klaipėdiečiai maisto parduotuvėse randa brangesnius maisto produktus. Vilniuje kišenes tuština paslaugų kainos. Karšto vandens kainos miestuose skiriasi ne centais, o […]

„General Financing banko“ Rizikos valdymo departamento direktorius Eimantas Palionis
5 gegužės, 2021

Lietuvoje palaipsniui laisvėjant karantino sąlygoms, finansų specialistai optimistiškų nuotaikų įžvelgia ir šalies gyventojų finansiniuose sprendimuose. Pastebima, kad pandemijos pradžioje vyravusi […]

Lietuvos jūrų muziejaus nuotr.
5 gegužės, 2021

Gegužė Lietuvos jūrų muziejuje prasidėjo fantastiškai – laiko kapsulės, perkeliančios jos lankytojus į 2050-uosius, atvėrimu. Ši kapsulė – ekokubas jau […]

5 gegužės, 2021

Pratęsiama atranka į Vaikų tarybą. Birželio 1-oji bus paskutinė diena, kuomet galima siųsti anketas ir sudalyvauti atrankoje į šią dvejus […]

5 gegužės, 2021

Praėjusią savaitę šalyje šiek tiek išaugo bendras protrūkių skaičius. Iš viso buvo fiksuoti 364 aktyvūs COVID-19 ligos protrūkiai, o savaitę […]

5 gegužės, 2021

Gegužės 4-ąją Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 6-ojoje komandoje buvo surengtas iškilmingas renginys, skirtas Šv. Florijono dienai paminėti. „Man didelė garbė […]

4 gegužės, 2021

Besitęsiant karantinui ir dėl jo įvestiems suvaržymams kai kuriems verslams, gyventojų nuotaikos dėl darbo vis dar išlieka niūrios, nors optimizmo […]

Regionunaujienos.lt nuotr.
4 gegužės, 2021

Didžiąją daugumą Lietuvos gyventojų galimybė tiesiogiai rinkti merus paskatintų dalyvauti vietos savivaldos rinkimuose. Tai atskleidė Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) užsakymu […]

3 gegužės, 2021

Koronaviruso sukelta pandemija, būtinybė izoliuotis, draudimai keliauti tarp savivaldybių ypač skaudžiai kirto keleivių vežėjams autobusais. Per pirmąją koronaviruso pandemijos bangą […]

3 gegužės, 2021

Per praėjusias 3 paras šalies ugniagesiai gelbėtojai vyko gesinti 118 gaisrų ir atliko 112 gelbėjimo darbų. Viename iš gaisrų žuvo […]

3 gegužės, 2021

Šiandien  12 val. 39 min. buvo gautas pranešimas apie degantį pastatą ir sprogimą akcinėje bendrovėje „Klaipėdos mediena“. Gaisrą gesinti išskubėjo […]

R. Dačkaus nuotr.
3 gegužės, 2021

Gegužės 3-iosios Konstitucijos 230-ųjų metinių minėjimo ceremonija Lenkijos sostinėje Varšuvoje prasidėjo nuo šventinių Lietuvos ir Lenkijos Prezidentų kalbų bendrame Lietuvos […]

Gegužės 3 d. Konstitucijos priėmimas, Kazimiero Voiniakovskio paveikslas
3 gegužės, 2021

1791 m. gegužės 3-iąją priimta Konstitucija yra pirmoji rašytinė konstitucija Europoje ir antroji rašytinė konstitucija pasaulyje. Lietuvos Respublikos Seimas, taip […]

2 gegužės, 2021

Ryški šviesa, laisvo oro gūsis ir vilties spindulys – tokios buvo profesoriaus Kęstučio Glavecko paskaitos mūsų kartai. Tikrovė, kurioje mes […]

30 balandžio, 2021

Nuolatiniai trumpalaikiai suplanuoti susitikimai savaitgaliais, per šventes ar atostogas, globos įstaigoje augančiam vaikui yra neįkainojami. Tai vadinama laikinu vaiko svečiavimusi. […]

30 balandžio, 2021

Laimėjusi Europos jaunimo sostinės (EJS) titulą 2021 metais, Klaipėda pasiryžo pokyčius inicijuoti ne tik savo mieste, bet ir už jo […]

30 balandžio, 2021

Vaizdai, kuomet į mišrių buitinių atliekų konteinerius metamos stiklo, popieriaus ar plastiko pakuotės, tekstilės ir kitos nerūšiuotos atliekos, Lietuvoje tampa […]