Lietuvoje nominuotas pirmasis Slow Food Farm Baltijos šalyse – tai „Sūrio kelias“ ūkis Ignalinos rajone
Metams skaičiuojant paskutines minutes, Lietuvą pasiekė džiugi žinia iš Italijos – ūkis „Sūrio kelias“ sėkmingai perėjo visas vertinimo procedūras ir buvo nominuotas pirmuoju Slow Food Farm Baltijos šalyse. Monikos Šimonėlės ūkis Nalivaikų kaime, Ignalinos rajone, tapo vienu iš 26-ių ūkių, kurie pirmieji gavo Slow Food Farm nominaciją.
Slow Food Farm programa startavo šių metų vasarą, kuomet pirmieji vertintojai iš 30-ies pasaulio šalių dalyvavo tarptautinės Slow Food organizacijos surengtuose nuotoliniuose mokymuose, kurių metu buvo pristatyta Slow Food Farm filosofija ir ūkių atrankos kriterijai.
Pramoninė maisto sistema, kurios varomoji jėga yra efektyvumo bei pelno didinimas, daro pražūtingą poveikį mūsų sveikatai, aplinkai, visuomenei ir ekonomikai. Stambus monokultūrinis ūkininkavimas ir pasaulinis maisto paskirstymas yra pagrindiniai veiksniai, prisidedantys prie klimato krizės, biologinės įvairovės nykimo ir gyvybiškai svarbių gamtinių išteklių eikvojimo, o visa tai gilina socialinę nelygybę ir kelia grėsmę mūsų gerovei.
Sudėtingiausia yra mažųjų ūkių padėtis, kurie labiausiai nukenčia nuo stichinių klimato krizės padarinių ir nestabilių rinkų. Tuo tarpu vartotojai dažnai jaučiasi bejėgiai, nes neturi pakankamai galimybių rinktis tvarias alternatyvas. Slow Food judėjimas apjungia visus, kurie tiki, jog maistas turi būti auginamas, gaminamas ir vartojamas gerbiant žmones, gyvūnus ir planetą – nuo ūkininkų iki maisto artizanų (ang. food artisans) ir sąmoningų piliečių.
Galima pagaminti įmantriausius patiekalus, tačiau svarbiausia yra tai, kaip to patiekalo ingredientai buvo užauginti, pagaminti. Visa ko pradžia yra ūkininkas ir jo vertybės, ūkininkavimo filosofija. 2024-aisiais visą Europą drebino ūkininkų protestai, pasisakančių prieš žaliąjį kursą. Slow Food judėjimas, palaikydamas teisėtą vartotojų lūkestį vartoti tvariai užaugintą, pagamintą maistą, inicijavo Slow Food Farm programą, padėsiančią vartotojams atpažinti ūkius, kuriems yra svarbi agroekologija, bioįvairovė, pagarba gyvūnams ir planetai.
Ši programa suteiks galimybę ir sąmoningiems virtuvės šefams, restoranams pasirinkti maisto produktų teikėjus. Tuo pačiu tai pagerins ir atsakingų ūkininkų pragyvenimą, užtikrins jiems teisingą atlygį bei ilgalaikį ekonominį stabilumą. Per artimiausius kelerius metus Slow Food Farms taps didžiausiu pasauliniu tinklu, vienijančiu ūkius, kurie augina, gamina gerą, švarų ir teisingą maistą, laikantis agroekologinių principų.
Beveik 10 hektarų Monikos Šimonėlės ūkyje „Sūrio kelias“ yra auginamos pieninės avys ir gaminami avies pieno sūriai. Monika pati ruošiasi pašarą, augina senąsias grūdines kultūras, puoselėja gamtinę žemdirbystę bei bitininkystę. „Sūrio kelias“ ūkyje gyvenantys triušiai ir šunys tampa dar ir vilnos šaltiniu. Monika pati kerpa avis, suverpia jų, šunų bei triušių vilnų siūlus, mezga šalius, kojines, audžia audinius ir iš jų siuva drabužius. Monika rengia ūkio produkcijos degustacijas ir pažintį su ūkio veikla.
Pirmojo Slow Food Farm nominavimą etapą įveikė 26 ūkiai iš 20-ies pasaulio šalių. „Sūrio kelias“ yra pirmasis Lietuvoje ir Baltijos šalyse. Nominuojami ūkiai turi atitikti mažiausiai 75 procentus vertinimo kriterijų, kurie apima agroekologijos, bioįvairovės, senųjų sėklų ir veislių išsaugojimo, dirvožemio gerinimo, sinergijos, gyvūnų gerovės, natūralių gamtinių išteklių tvaraus naudojimo ir ekonominės diversifikacijos klausimus. Lėtojo turizmo asociacijos prezidentė Henrieta Miliauskienė buvo viena iš 30-ies pasaulio šalių vertintojų, kurie dalyvavo nuotoliniuose mokymuose ir vėliau Slow Food organizacijai pateikė Monikos Šimonėlės ūkį „Sūrio kelias“ nominacijai.
