24 vasario, 2023
VU

Lietuvoje studijuojantys ukrainiečiai prisijungė prie akcijos „Radarom!

Juos pažadino sprogimai – lygiai prieš metus studentai Daniil Chilochi ir Daria Burlaka, vaikinas ir mergina, buvo Kyjive, kai Rusija pradėjo plataus masto karą prieš Ukrainą. Kalbos, kad rusai puls sklandė jau kurį laiką. Pasak studentų, to buvo galima tikėtis iš Rusijos – jie nuo vaikystės žino, kas yra rusų agresija. Jie buvo dar mokiniai, kai rusai pradėjo karą Donbase. D. Burlaka, kuri tuomet gyveno Odesos regione, prisidėjo prie savanorių rinkdama paramą Donbase kovojantiems ukrainiečiams. Šį kartą tai buvo puolimas prieš visą šalį.

„Miegojau bendrabučio kambaryje, kai mane pažadino sprogimas. Susirinkome daiktus ir išbėgome į slėptuvę universitete. Ašaros, baimė. Mes išsigandome ne bombų – Kyjivo gatvėse buvo nesaugu“, – teigia D. Burlaka.

Kol Ukrainos kariuomenė stabdė rusų tankus, pasak studentų, svarbiausia buvo apsiginti miesto viduje nuo diversantų ir išdavikų, kurie pirmosiomis dienomis stengėsi perimti miesto kontrolę belaukdami rusų karių – jie bandė užimti pastatus, įvažiavimus į miestą, jie žudė žmones. Kaip teigia D. Burlaka, net slėptuvėje negalėjai jaustis saugus. Bet mieste pasirodė vis daugiau karių su Ukrainos uniformomis ir susitvarkė su diversantais. Tuo metu rusų tankai artėjo.

„Jei Kyjivas būtų kritęs pirmosiomis dienomis, būtume praradę Ukrainą. Žinojome, kad kai rusų kariai įsiverš į miestą, kiekvienas imsime į rankas ginklą, bet tuomet mums, studentams, pasakė – jūs dar vaikai, saugokite save, Ukrainą gina profesionalūs kariai. Naktimis girdėdavai nepaliaujamus šūvius. Bet žinojai, kad tai mūsų kariai gina šalį. Pakeli akis į dangų virš Kyjivo ir matai, kaip mūsų naikintuvas drąsiai stoja į kovą prieš tris. Jį vejasi, jis apsisuka ir šauna – viena, antra raketa ir rusų naikintuvai krenta. Tai jūs sakote Kyjivo vaiduoklis, o aš jį mačiau savo akimis. Mes neturime F-16, bet mūsų kariai drąsiai kovoja santykiu vienas prieš dešimt. Todėl mes atsilaikėme. Todėl mes laimėsime. Šiandien mūsų kariuomenė stipresnė nei buvo prieš metus, nes mus palaiko Vakarų šalys“, – sako D. Chilochi.

Dėl rusų agresijos šalį buvo priversti palikti milijonai žmonių

Kai rusų raketų smūgiai visoje Ukrainoje griovė gyvenamuosius namus, jie pradėjo svarstyti laikinai išvykti į užmiestį. „Sunku apie tai kalbėti. Mūsų šeima turi nedidelį vasarnamį Bučoje. Mano tėvai sakė – važiuokime į vasarnamį, ten yra rūsys. Jei būtume išvažiavę, šiandien mūsų nebūtų tarp gyvųjų. Visi, kurie gyveno Bučoje ar nuvyko ten slėptis nuo karo – visi iki vieno buvo nužudyti rusų karių“, – pasakoja studentas.

Dėl Rusijos vykdomų karo nusikaltimų, žudomų civilių, milijonai žmonių buvo priversti palikti savo šalį. Šeimos išsiskyrė, ukrainiečiai išsibarstė po visą Europą – jie negyvens su žudikais ir okupantais. Ukrainos studentams pagalbos ranką ištiesė Europos aukštosios mokyklos. Tėvai paragino ir D. Chilochi išvykti iš šalies. Studentas pateikė paraišką į Vilniaus Gedimino technikos universitetą (VILNIUS TECH). Kartu išvyko ir D. Burlaka.

„Turėjau pasiūlymų iš Vokietijos, Čekijos, Lenkijos aukštųjų mokyklų, bet pasirinkau Vilnių, nes norėjau būti kartu su savo vaikinu. Pirmosiomis dienomis ėjome pasivaikščioti po Vilniaus miestą. Čia lengva įsilieti. Gera justi palaikymą Ukrainai, bet mes nedrįstame niekam sakyti, kad esame ukrainiečiai, nes ir taip dėl mūsų padarėte labai daug“, – sako D. Burlaka.

Jai pritaria ir D. Chilochi – jie nenori, kad jų kas gailėtųsi, nes šiandien jie saugūs, bet jų šeimos, artimieji liko Ukrainoje. Daugybė ukrainiečių kasdien žūsta kare. Sunku būti toli nuo Tėvynės, bet studentai stengiasi kabintis į gyvenimą. Studijuodami abu susirado darbus – multimedijos ir kompiuterinio dizaino pirmakursė D. Burlaka dirba su Informacinių technologijų (IT) konferencijų organizavimu, ketvirto kurso IT studentas D. Chilochi susirado programuotojo darbą.

Šiuo metu D. Chilochi daug dėmesio skiria mokslui ir diplominiam darbui karo tema – jis kuria sistemą, kuri leistų kariams tiesiogiai komunikuoti su civiliais ir gauti svarbią informaciją iš jų. Civilių pagalba buvo labai svarbi Ukrainos kariuomenei šio karo metu. O D. Burlaka, kuri Ukrainoje studijavo žurnalistiką, Lietuvoje nusprendė gilintis į multimediją ir kompiuterinį dizainą, nes, pasak jos, šiandienos pasaulyje labai pravers skaitmeniniai įgūdžiai.

Ukrainiečiai dėkingi už lietuvių ir Vakarų šalių paramą

Studentai dėkingi lietuviams už paramą jų šaliai ir palaiko lietuvių pilietines iniciatyvas – pasak D. Chilochi, jis mintinai žino lietuvių nupirktų dronų vardus. Studentai palaiko ir akciją „Radarom!“ Jų teigimu, kiekviena paramos akcija yra svarbi ukrainiečiams. Šaliai svarbi ir politinė parama, todėl jie labai apsidžiaugė, kai prieš kelias dienas išreikšti paramą Ukrainai į Kyjivą atvyko JAV prezidentas.

„Buvo neįtikėtina pamatyti JAV prezidento Joe Bideno Kyjive nuotrauką. Kaip ukrainiečių politikai sakė, tą dieną Kyjivas buvo saugiausias miestas pasaulyje. Šis vizitas – tai didžiausia parama Ukrainai. Mūsų prezidentas pakvietė ir jis atvyko. Štai ką reiškia tikras lyderis“, – tvirtina studentas.

Pastaruoju metu Vakarų šalių lyderiai vis garsiau kalba apie tai, kad po karo reikėtų suteikti Ukrainai NATO saugumo garantijas, studentai palaiko šią iniciatyvą, nes, jų teigimu, su pačia Rusija neįmanoma susitarti ir primena Budapešto memorandumą. „Mes atsisakėme branduolinio ginklo mainais į saugumą. Rusija pasirašė susitarimą, nesilaikė jo. Negalime pasitikėti rusais“, – teigia D. Burlaka.

Ukrainos kryptis ir viltis – Europa

Burlaka tvirtina, kad vienintelė šalies kryptis ir viltis – Europa. Studentai džiaugiasi, kad Europos Sąjunga (ES) yra kartu su Ukraina. Karo metu buvo pradėtas Ukrainos įstojimo į Bendriją procesas. Studentai sako, kad ES visais būdais stengiasi mažinti karo daromą žalą Ukrainai – kad nesustotų ekonominiai, socialiniai šalies procesai. Jau dabar prasidėjo ir Ukrainos atstatymo darbai. Studentų manymu, prioritetą reikėtų teikti mokyklų atstatymui, kad vaikai galėtų mokytis, nes, pasak jų, vienintelis dalykas, kurį šiandien moka visi vaikai Ukrainoje – tai atskirti raketos modelį pagal gausmą. O dėl karo metu sugriauto Ukrainos istorinio paveldo jie per daug nesikremta.

„UNESCO išreiškė rūpestį dėl Ukrainos istorinio ir kultūrinio paveldo – rusai bombarduoja viską. Sugriovė bažnyčią, ir kas? Svarbiausia, kad joje tuo metu nebuvo žmonių. Kaip sakė vienas mūsų generolų, saugokime ne pastatus, saugokime žmones. Žmonės yra Ukraina. Istorinė Ukrainos atmintis yra mūsų širdyse. Ukraina bus gyva tol, kol pasaulyje bus gyvas nors vienas ukrainietis“, – teigia studentas.

VILNIUS TECH besimokantys ukrainiečiai neabejoja pergale. Tik tiek, kad jie pasiilgo namų. Nors sugriauti, bet namai. „Pamenu, užsidėdavau ausinukus ir eidavau pasivaikščioti po Kyjivą – pradėdavau nuo olimpinio stadiono ir vaikštinėdavau po centrą valandų valandas… Tai buvo mano gyvenimo dalis. Laukiu tos dienos, kai galėsiu vėl žengti Kyjivo gatvėmis vesdamas už rankos savo mylimąją“, – sako ukrainietis.

Ta diena išauš. Jie grįš. Ukraina laimės.


R. Dačkaus nuotr.
6 birželio, 2023

Bratislavoje viešintis prezidentas Gitanas Nausėda antradienį dalyvauja NATO rytinio flango – vadinamojo Bukarešto devyneto – valstybių vadovų susitikime su NATO […]

6 birželio, 2023

Praėjusią savaitę per Lietuvą nusiritusi paskirstytųjų paslaugų trikdymo (DDoS) atakų banga dar kartą priminė, jog šiuo metu internete saugiai jaustis […]

Ingrida Šimonytė. ELTA / Marius Morkevičius
6 birželio, 2023

Premjerė Ingrida Šimonytė tikina atleidusi buvusią švietimo, mokslo ir sporto ministrę Jurgitą Šiugždinienę ne dėl to, kad pastaroji įsivėlė į […]

6 birželio, 2023

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis neatmeta, kad Rusijos įvykdytas Kachovkos hidroelektrinės užtvankos susprogdinimas paskatintų Vakarus sparčiau ir intensyviau teikti paramą […]

Lianos Ruokytės-Jonsson nuotr.
5 birželio, 2023

Gegužės 31 – birželio 2 dienomis Helsinkyje surengta literatūros renginių programa, skirta Vilniaus 700 metų jubiliejui paminėti. Suomių auditorijai pristatytas […]

Leta Trajanauskaitė-Viggiani
4 birželio, 2023

– Kodėl itališkai? – Todėl, kad mano herojai kalbėjo itališkai. – Kodėl Amazon? – Todėl, kad neturėjau pinigų knygai išleisti, […]

Seimo narys Tomas Tomilinas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
4 birželio, 2023

Kitą savaitę Seimo Priklausomybių prevencijos komisija ketina tęsti parlamentinę kontrolę dėl nerimą keliančios informacijos apie tarp nepilnamečių paplitusį elektroninių cigarečių ir […]

2 birželio, 2023

Vasaros pradžia Butrimonyse trenksminga. Jau 8-ąjį kartą čia vyksta respublikinė sporto ir meno šventė „Adamkiada“, skirta p. Almos Adamkienės labdaros […]

Ketvirtadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis perspėjo Europos lyderius, kad bet kokios abejonės, parodytos prieš priimant Kyjivą į NATO, paskatins Rusiją pulti daugiau šalių. „Turime atminti, kad kiekviena abejonė, parodyta čia, Europoje, yra plyšys, kurį Rusija tikrai mėgins užimti“, – sakė jis per Europos viršūnių susitikimą Moldovoje. Ukraina ir Moldova yra kandidatės į NATO ir Europos Sąjungą (ES), tačiau Rusijos invazijai tęsiantis kai kurios Europos sostinės nesiryžta nustatyti oficialaus narystės termino. Kreipdamasis į keturias dešimtis Europos lyderių iš ES ir ne ES šalių bei Aljanso narių, Ukrainos lyderis perspėjo, kad sprendimo atidėliojimas pakirs Vakarų stiprybę. Pasak jo, jei Ukraina ir Moldova neturės aiškaus kelio į narystę, pavojus iškils pažeidžiamoms provakarietiškoms politinėms jėgoms Baltarusijoje ir Sakartvele. „Nesvarbu, ar šios abejonės kyla dėl gyvybiškai svarbių saugumo žingsnių, dėl mūsų vienybės ar galbūt dėl mūsų gebėjimo atremti šių laikų iššūkius, kiekviena abejonė įneša daugiau nesaugumo“, – sakė jis. Atskirai NATO užsienio reikalų ministrai Osle diskutuoja, kokio lygio pažadus ar saugumo garantijas galėtų suteikti Ukrainai per Aljanso viršūnių susitikimą liepos mėnesį. „Norėčiau pabrėžti, kad vasarą Vilniuje per NATO viršūnių susitikimą reikia aiškių kvietimų į NATO ir saugumo garantijų iki pat narystės NATO“, – sakė V. Zelenskis ir pridūrė laukiąs aiškaus kvietimo įstoti ir į ES. „Neseniai vienas Kinijos žurnalistas manęs paklausė: „Kodėl NATO?“. Atsakymas labai paprastas. Kai nėra saugumo garantijų, yra tik karo garantijos, – sakė V. Zelenskis. – Mums reikia teisingos taikos. Štai kodėl kiekviena Europos šalis, kuri ribojasi su Rusija ir nenori būti Rusijos sudraskyta, turėtų būti visateisė ES ir NATO narė“. „Yra tik dvi alternatyvos: arba atviras karas, arba šliaužianti Rusijos okupacija“ – sakė V. Zelenskis. Rusija bijo NATO ir mėgina praryti tik tas valstybes, kurios nepriklauso bendrai saugumo erdvei, pridūrė jis. V. Zelenskis taip pat paragino kurti „koalicijas“ tiekti Ukrainai oro gynybos sistemas „Patriot“ ir modernius naikintuvus. „Patriot“ koalicija, padarysianti galą Rusijos šantažui balistinėmis raketomis, ir modernių naikintuvų koalicija, įrodysianti, kad teroras prieš mūsų piliečius neturi galimybių“, yra „lemiamos sudedamosios dalys“, Moldovoje sakė V. Zelenskis. Ukraina jau yra gavusi oro gynybos sistemų „Patriot“ ir sovietų gamybos naikintuvų, kai kurios Europos šalys sutiko mokyti ukrainiečių pilotus valdyti modernius naikintuvus.
1 birželio, 2023

Diskusijoje dėl Ukrainos siekio greitai tapti NATO nare Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock nubrėžė aiškias ribas. Aljansas laikosi „atvirų […]

1 birželio, 2023

Iki vieno didžiausių ir svarbiausių renginių Lietuvoje, NATO viršūnių susitikimo Vilniuje, liko kiek daugiau nei mėnuo. Į Lietuvą atvyks apie 4-5 tūkst. […]

1 birželio, 2023

Ketvirtadienį priešais Rusijos ambasadą esančiame Boriso Nemcovo skvere surengtas protesto mitingas dėl Kremliaus režimo nurodymu grobiamų bei žudomų ukrainiečių vaikų. […]

1 birželio, 2023

Birželio 1 d. minima Tarptautinė vaikų gynimo diena kasmet primena pareigą ginti mažųjų interesus ne tik realiame, bet ir virtualiame […]

31 gegužės, 2023

UNESCO būstinėje Paryžiuje Lietuva išrinkta UNESCO nelegalaus kultūros vertybių įvežimo, išvežimo ir nuosavybės teisės perdavimo uždraudimo priemonių konvencijos pagalbinio komiteto […]

31 gegužės, 2023

Saulėtą gegužės 24 dienos popietę Panevėžio gamtos mokykloje skambėjo dainos, kvepėjo kava, žolelių arbata, šurmuliavo jaunieji kūrėjai. Trisdešimt antrą kartą […]

30 gegužės, 2023

Gegužės 29 d. Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VILNIUS TECH) pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Molėtų rajono savivaldybe. Universiteto rektorius prof. Romualdas […]

29 gegužės, 2023

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) vykdoma kolegijų pertvarka sulaukė kritikos iš kolegijų pusės. Jų teigimu, siūlomi optimizavimo projektai neatitinka […]

Garry Kasparov ir Gabrielius Landsbergis. ELTA / Julius Kalinskas
26 gegužės, 2023

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Lietuvoje vykstantis devintasis Vilniaus Rusijos forumas, čia susitinkanti Rusijos opozicija ir nuomonių pliuralizmas […]

24 gegužės, 2023

2023 m. gegužės 23 d., antradienį, Krokuvos nacionaliniame muziejuje atidaryta tarptautinė paroda „Vilnius–Wilno–Vilne 1918–1948. Vienas miestas – daug istorijų“. Šią […]

24 gegužės, 2023

Didžiausias Lietuvos aludaris „Švyturys-Utenos alus“ prisideda prie bendros „Stiprūs kartu“ ir „Blue/Yellow“ inciatyvos, kuria siekiama trumpoms vasaros atostogoms iš Ukrainos […]

Atminimo lenta A. Sniadeckiui / ŠMSM nuotr.
24 gegužės, 2023

Šiandien Vilniuje atidengta atminimo lenta, skirta pirmojo Lietuvoje ir Lenkijoje chemijos vadovėlio autoriui, biochemijos pagrindų pasaulyje kūrėjui, medikui, publicistui, švietėjui, […]