Lietuvos bankas: Lietuva stipriai išsiskiria iš ES atmestų įmonių paraiškų paskoloms gauti dalimi
Lietuvoje veikiančios finansų bendrovės nepakankamai finansuoja verslą – 2023 m. dalinai patenkino 10 proc. paskolų prašymų, o atmetė 22 proc. Kaip teigia Lietuvos banko (LB) Finansinio stabilumo departamento direktorius Jokūbas Markevičius – tai didžiausias atmestų paskolų prašymų dalis Europos Sąjungoje (ES).
„Nuo 2018 m. vis daugiau įmonių indikuodavo, kad jų prašymai atmesti ar patenkinti tik iš dalies. Ir šis lygis, kaip užkilo 2018 m., taip ir dar nėra nukritęs iki 2017 m. kai praeitais metais darėme apklausą“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje sakė J. Markevičius.
„Lietuva stipriai išsiskiria, nes įmonių indikuojama atmestų paraiškų dalis yra viena didžiausių tarp ES šalių. Tai tie struktūriniai pokyčiai yra ganėtinai pastebimi“, – sakė jis, pateikdamas, kad ES atmestų paskolų prašymų vidurkis – mažiau nei 10 proc.
LB duomenimis, 2022 m. bankai atmetė ar tik dalinai patenkino 39 proc. paskolų paraiškų, o 2017 m. – tik 14 proc.
Anot LB atstovo, bankai linkę kredituoti nekilnojamojo turto (NT) bendroves, bet vangiau skolina kituose sektoriuose veikiančioms bendrovėms, nors šių sukuriama vertė didesnė.
„Nuo 2019 m. priešpandeminio lygio didžiausias prieaugis stebėtas statybų sektoriuje, mažiausias prekyboje. Bendrai bankai linkę finansuoti užstatų turintį NT sektorių, o kitų sektorių paskolų ir sukuriamos vertės santykis gerokai žemesnis“, – tvirtino jis.
Tačiau, pasak jo, 2023-2024 m. laikotarpiu matoma, kad bankai nebetaiko tokių aukštų standartų, kuriuos buvo sukūrę 2022 m. vykusio griežtinimo metu.
„Bankai labai stipriai stebi atsigaunančią įmonių kreditavimo paklausą, kuri palūkanoms pradėjus augti buvo sumažėjusi. Dabar matome, kad dauguma bankų nurodo, kad paklausa kreditui iš įmonių auga. Tai irgi stimuliuoja kreditavimo atsigavimą“, – teigė J. Markevičius.
LBA prezidentė: klientų prieiga gera, bet sumažėjo verslo polinkis skolintis
Tuo metu Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentė Eivilė Čipkutė tvirtina – sumažėjusį skolinimą nulėmė geopolitinės priežastys. Anot jos, Rusijai vykdant agresiją prieš Ukrainą, verslas reaguoja į bet kokius pokyčius, kas stabdo poreikį skolintis.
„Iš tikrųjų skolinimo poreikis yra sumažėjęs ir to priežastys yra geopolitinės ir makroaplinkos. Geopolitika veikia labai greitai ir tiesiogiai. Pavyzdžiui, kai pirmąjį šių metų ketvirtį vyko diskusijos tarp JAV ir ES dėl pagalbos Ukrainai, tai finansavimas buvo sustojęs, nes verslas žiūrėjo ir mąstė, kas bus. Po to, kai buvo priimtas sprendimas, tai kreditavimas atsigavo“, – aiškino E. Čipkutė.
Taip pat, pasak jos, šiuo metu verslas neskuba investuoti, kas nulemia vangesnę rinką.
„Pramonė neskuba investuoti, daugiau ieško kaip didinti efektyvumą. NT sektorius turi pavienių investicinių didesnių projektų, bet jie laukia didesnių EURIBOR sumažėjimų. Transporto sektoriuje nesijaučia optimizmas, jos neinvestuoja. Žemės ūkio sektorius laukia iki įrangos veikimo pabaigos, tik tada kreipiasi, norėdami atsinaujinti“, – komentavo ji.
„Geresnė žinia yra gynybos sektorius, kur jaučiamas šiek tiek didesnis aktyvumas, atsiranda, vis ateina tokių didesnių projektų“, – pridūrė LBA prezidentė.
E. Čipkutė pabrėžė, kad klientų prieiga prie finansavimo yra palanki.
„Jeigu yra gyvybingas sektorius, jis gaus finansavimą bet kurioje įstaigoje“, – tvirtino E. Čipkutė.
LB duomenimis, 2024 m. gegužę 23,6 tūkst. įmonių turėjo paskolų bankuose – panašiai kaip 2008 m., kai kreditą buvo paėmusios beveik 25 tūkst. bendrovių. Tačiau, institucijos vertinimu, lyginant su bendru įmonių skaičiumi, finansuojamų įmonių dalis yra mažesnė – 2022 m. siekė 22,1 proc., kai tuo metu ši dalis 2008–2009 m. siekė virš 30 proc.
