Lietuvos javapjūtės finiše – ne tik derliaus kiekis: ūkininkams nerimą kelia kokybė ir rusiškų grūdų tranzitas

Lietuvos javapjūtė artėja prie pabaigos, tačiau galutinį šių metų derliaus rezultatą kol kas gaubia nemažai neapibrėžtumo. Pirminėmis prognozėmis, bendras javų, rapsų ir ankštinių kultūrų derlius Lietuvoje galėjo siekti apie 7,9 mln. tonų ir būti panašus į praėjusių metų.

Vis dėlto šiemet žemės ūkio sektoriui teko susidurti su keliais papildomais iššūkiais. Dalį pasėlių paveikė fuzariozė, o rugpjūčio 22 dieną Lietuvą užklupusi stipri audra ypač skaudžiai smogė Vakarų Lietuvos ūkiams. Be to, Lietuvos grūdų eksportuotojams vis didesnį nerimą kelia per Baltijos šalių uostus gabenami rusiški grūdai.

Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos (LGPPA) vertinimu, vien bendras nukultų grūdų tonų skaičius neleidžia objektyviai įvertinti sezono rezultatų. Ne mažiau svarbu, kokia dalis derliaus atitiks maistiniams grūdams ir eksportui keliamus reikalavimus, kiek jo bus galima laiku nuimti ir tinkamai paruošti rinkai.

„Šiemet itin ryškus skirtumas tarp užauginto ir rinkai tinkamo derliaus. Daliai ūkių teko susidurti su fuzarioze, o audra kai kuriuose regionuose pažeidė dar nenukultus pasėlius. Todėl galutinį sezono rezultatą lems ne tik tonos, bet ir kokybė, nuėmimo nuostoliai bei tai, kokią dalį grūdų bus galima realizuoti kaip maistinius“, – sako LGPPA prezidentas Karolis Šimas.

Didžioji dalis kviečių – aukštesnių klasių

Šiemet gana gerai atrodo rapsų kokybės rodikliai. Jau supirktų rapsų vidutinis aliejingumas viršija 47 proc. Pernai ūkininkams problemų kėlusi sudygusių rapsų problema šiemet kol kas nepastebima.

Kviečių kokybės situacija taip pat vertinama kaip pakankamai gera, tačiau ją apsunkina fuzariozė ir padidėjęs mikotoksino deoksinivalenolio (DON) kiekis.

Šiuo metu pirmos klasės kviečiai sudaro 33 proc., antros klasės – 43 proc., trečios klasės – 10 proc., o ketvirtos klasės – 14 proc. visų priimtų kviečių. Taigi net 76 proc. supirktų kviečių priskiriami pirmai arba antrai klasei.

Vis dėlto javapjūtei einant į pabaigą daugėja ketvirtos klasės kviečių, nebeatitinkančių kritimo skaičiaus reikalavimų. Toks pokytis vėlesniu derliaus nuėmimo laikotarpiu nėra neįprastas, tačiau galutinę situaciją bus galima įvertinti tik pasibaigus javapjūtei.

Fuzariozę ne visada galima nustatyti iš akies

Viena didžiausių šių metų kviečių kokybės problemų – fuzariozės pažeisti grūdai ir su tuo galimai susijęs didesnis DON kiekis. Daugiausia fuzariozės atvejų pastebėta Kupiškio, Biržų ir Pasvalio regionuose.

Tačiau atlikti tyrimai rodo, kad vizualiai matomi fuzariozės požymiai ne visada leidžia spręsti apie DON koncentraciją. Pasitaiko atvejų, kai išoriškai nepažeistuose grūduose nustatomas didesnis nei leistinas DON kiekis. Kitais atvejais fuzariozės pažeistuose grūduose toks kiekis neviršija nustatytų ribų.

Todėl vien vizualinio grūdų įvertinimo nepakanka – jų saugai ir kokybei nustatyti reikalingi laboratoriniai tyrimai.

„Lietuva eksportuoja didelę užaugintų grūdų dalį, o tarptautiniai pirkėjai kelia griežtus reikalavimus ne tik baltymų kiekiui ar saiko svoriui, bet ir maisto saugai. Šiemet laboratorinė kontrolė, skirtingos kokybės partijų atskyrimas ir tinkamas grūdų paruošimas yra ypač svarbūs“, – pabrėžia K. Šimas.

Lietuvos grūdams eksporto rinkose – stipri konkurencija

Lietuva užaugina daugiau grūdų, nei jų sunaudojama šalies viduje, todėl sektoriaus rezultatams itin svarbios eksporto rinkos. Jose Lietuvos produkcija konkuruoja su Rusijos, Ukrainos, Rumunijos ir Bulgarijos grūdais.

Eksporto galimybes lems ne tik šių metų derliaus kiekis ir kokybė. Ne mažiau svarbūs bus konkurentų kainų sprendimai, importuojančių valstybių poreikis, valiutų kursai, transportavimo kaštai ir geopolitinė situacija.

Lietuvos eksportuotojams aktualios išliks Pietų ir Šiaurės Afrikos, Artimųjų Rytų bei kitų trečiųjų šalių rinkos.

Pasak LGPPA, šios javapjūtės metu Europos MATIF biržoje kviečių ir rapsų kainos buvo 20–30 proc. didesnės nei tuo pačiu metu praėjusiais metais, tačiau kainų kryptis išliko nepastovi. Rinką veikia karas Ukrainoje, Juodosios jūros laivybos rizikos, energijos kainos ir besikeičiančios pasaulinio derliaus prognozės.

Kartu pabrėžiama, kad aukštesnė biržos kaina nebūtinai reiškia tiek pat didesnes ūkininkų pajamas. Galutinę supirkimo kainą lemia konkrečios grūdų partijos kokybė, pristatymo laikas ir logistikos sąnaudos.

Rusiškų grūdų tranzitas kelia vis daugiau klausimų

Dar vienu iššūkiu Lietuvos grūdų sektoriui tampa rusiškų grūdų tranzitas per Baltijos šalių uostus, ypač Latviją.

LGPPA prezidento teigimu, dėl karo ir išaugusių rizikų Juodosios jūros regione dalis rusiškų grūdų srautų nukreipiama į Baltijos jūrą. Rusijos Vysocko ir Ust Lugos uostų pajėgumai esą yra riboti, todėl dalis krovinių keliauja per Baltijos šalių infrastruktūrą.

LGPPA kritikuoja dabartinę situaciją ir ragina Lietuvos institucijas ieškoti būdų, kaip rusiškų grūdų tranzitą per Lietuvą ir Latviją padaryti mažiau patrauklų.

„Manyčiau, kiekviena iš šią sritį reglamentuojančių institucijų: Žemės ūkio ministerija, Muitinė, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, taip pat „Lietuvos geležinkeliai“ ir uostai – gali pasitelkti kūrybiškumą ir surasti būdų, kaip rusiškų grūdų tranzitą per Lietuvą ir Latviją padaryti nepatraukliu“, – sako K. Šimas.

Jo teigimu, šiuo metu viena iš Klaipėdos krovos kompanijų toliau dirba su rusiškais grūdais.

Latvijos uostai – svarbus tranzito taškas

Pasak K. Šimo, ypač didelį susirūpinimą kelia Latvijos uostai. Jo teigimu, jų teoriniai pajėgumai grūdams siekia apie 7–8 mln. tonų per metus, o realiai per metus galėtų būti perkraunama apie 5 mln. tonų.

LGPPA vertinimu, rusiški grūdai yra apie 15 proc. pigesni, todėl jų patekimas į Baltijos regiono logistikos grandinę gali daryti spaudimą Lietuvos ir Latvijos grūdų kainoms bei eksportuotojų konkurencingumui.

K. Šimo teigimu, dėl išaugusių rusiškų grūdų srautų pastarosiomis dienomis taip pat padidėjo laivų frachto kaina – esą apie 7–8 eurais už toną kviečių.

Asociacija ragina sprendimus priimančias institucijas vertinti ne tik tiesioginį grūdų tranzito poveikį, bet ir platesnes pasekmes Lietuvos žemės ūkiui, eksportui bei šalies reputacijai.

Tuo metu galutinis 2026 metų derliaus vaizdas paaiškės tik visiškai užbaigus javapjūtę. Ūkininkams ir grūdų supirkėjams šiemet teks įvertinti ne tik nukultų grūdų kiekį, bet ir jų kokybę, nuėmimo nuostolius, laboratorinių tyrimų rezultatus bei galimybes produkciją konkurencingai realizuoti užsienio rinkose.