24 kovo, 2021

Lietuvos jūrų muziejuje – nauja ekspozicija, skirta jūrinei lietuvos istorijai

Alfonso Mažūno nuotr.

Optimistiškai žvelgdamas į artėjantį sezoną, Lietuvos jūrų muziejus atidaro naują ekspoziciją „Nuo žagrės iki šturvalo. Jūrinė Lietuva 1900-1940 m.“, kuri pristato moderniosios Lietuvos jūrinę istoriją.

Pasak Jūrų muziejaus direktorės Olgos Žalienės, muziejuje iki šiol nebuvo skirta derama vieta Lietuvos laivybos ir laivyno istorijai.

– Šia ekspozicija užpildome spragą ir išsamiau, giliau pažvelgiame į Lietuvos laivyno istoriją, ją formavusias politines, istorines aplinkybes bei asmenybes, – sako Olga Žalienė.

Sugrįžo karo laivo „Prezidentas Smetona“ vėliava

Ankstesnė ekspozicija, demonstruota šiose salėse 40 metų – nuo pat muziejaus atidarymo, pasakojo pasaulinę jūrų užkariavimo istoriją.

Naujosios ekspozicijos dėmesio centre – paprastas valstietis-lietuvis ir jo istorija, kaip jis nuo žagrės nuėjo iki šturvalo. Kartu atspindima ir Lietuvos, kaip valstybės atsiradimo ir augimo istorija iki pat tragiškų 1940-ųjų.

Ekspozicijoje įkomponuoti ir skolinti eksponatai iš kitų Lietuvos muziejų: Maironio lietuvių literatūros, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės bei Lietuvos nacionalinio muziejų. Iš pastarojo atkeliavo ir vienas pagrindinių ekspozicijos eksponatų – originali pirmojo Lietuvos karo laivo „Prezidentas Smetona“ vėliava.

Ekspozicijos koncepcijos autorius Lietuvos jūrų muziejaus direktoriaus pavaduotojas vyr. fondų saugotojas istorikas Romualdas Adomavičius sako, kad ekspozicija buvo įrengta per dvejus metus. Kuriant ją buvo orientuotasi į Estijos, Lenkijos, Švedijos jūrų muziejų pavyzdžius, kai istorinis pasakojimas susiejamas su dizaino idėja.

Ekspozicijoje keliamas klausimas – ar Lietuva yra jūrinė valstybė?

– Atsakymas į jį priklauso nuo požiūrio kampo ir pasirenkamų argumentų, – sako istorikas.  – Deja, nėra visuotinių kriterijų, kuriais remiantis galima spręsti – valstybė jūrinė ar ne jūrinė. Ir ekspozicijoje tiesaus atsakymo nerasite. Jį paliksime atsakyti pačiam lankytojui, vesdami jį per jūrinės Lietuvos ir lietuvių santykių su jūra istoriją.

Pasak Romualdo Adomavičiaus, norint vadintis jūrine valstybe, nepakanka tik turėti priėjimą prie jūros. Nemažiau svarbu yra suvokti savo jūrinius siekius ir jūros atveriamas galimybes.

– Būtent todėl daugeliui, įpratusių į jūrą žvelgti kaip į kliūtį, sunku buvo prieš šimtą metų jūrą įvertinti kaip vartus į pasaulį, – sako istorikas.

Ekspoziciją vienija lūžtančios bangos motyvas

Ekspozicijos dizaino projektą parengė ir įgyvendino „DADADA studio“. Jau dvi šios studijos Lietuvos jūrų muziejui sukurtos ekspozicijos pelnė prizus už geriausią dizainą kasmetiniame konkurse „Geras dizainas“: „Mano tėvas – žvejas, aš jo – padėjėjas“ bei  ,,Vėžiagyviai, dygiaodžiai ir jų supergalios.

Naujos temos dizaineriai ėmėsi drąsiai: ekspoziciją vienijalūžtančios bangos motyvas, kuris apjungia visus jūrininkystės raidos etapus. Šis sprendimas vieninga erdve pavertė tris nedideles, specifines, skirtingo dydžio istorines Nerijos forto patalpas. Prieš 150 metų, statant šį Prūsijos karalystės fortą, jos buvo skirtos parako ir karinės amunicijos saugojimui.

Lankytojas galės … arti žemę

Išskirtinis naujosios ekspozicijos bruožas – jos interaktyvumas. Palyginti nedideliame, 180 m2 plote, įrengti net 8 projektoriai ir 7 ekranai, iš kurių dvi projekcijos ir vienas ekranas yra liečiami – interaktyvūs. Būtent interaktyvūs elementai padeda sujungti į visumą muziejinius eksponatus ir formuoti lankytojo kelią, sustabdant jį ties svarbiausiais pasakojimo momentais ir leidžiant jam pačiam tapti bent laikinai ekspozicijos herojumi. Šios ekspozicijos dalies kūrimą parėmė Lietuvos kultūros taryba.

Vos įžengęs į salę lankytojas galės susitapatinti su praėjusio amžiaus pradžios Lietuvos valstiečiu: integravus jutimo sistemą į tikrą senovinę žagrę ir pasitelkus projekciją, pavyko sukurti efektą, kad lankytojas, įsikibęs į žagrės rankenas, pasijustų lyg pats vidury lauko artų žemę.

Taip pat lankytojai turės galimybę iš ekspozicijos parsinešti ne tik gerus įspūdžius ir atsiminimus, bet ir šį tą materialaus. Specialiame bilietų komposteryje įvedus savo duomenis, galima atsispausdinti arba atsisiųsti į elektroninį paštą autentišką laivakortę (šipkartę) – tuometinį laivo bilietą. O prie interaktyvaus stendo būtina virtualiai pasimatuoti jūrininkų uniformas ar narų kostiumus ir nuotraukomis vėliau dalintis su savo draugais socialiniuose tinkluose.

Pritaikyti naujausi technologiniai sprendimai

Interaktyvius ekspozicijos elementus kūrusios įmonės UAB „Lantelis“ projekto vadovas Antanas Rakauskas pasakojo, kad ekspozicijos įrengimas tapo nemenku iššūkiu, kurį pavyko įveikti ir pateikti lankytojams įtraukiančią ekspoziciją.

– Ši ekspozicija bus itin patraukli vaikams, kadangi sukūrėme nemažai edukacinių žaidimų – sako Antanas Rakauskas. – „Jūrininko iššūkyje“, naudojant paprasčiausias sąvokas atskleidžiami terminų skirtumai, kuriuos naudoja žemdirbiai ir jūrininkai. Žaidime „Priimk uosto iššūkį“ lankytojas susipažins su uosto struktūra, o klaipėdiečiai – pasitikrins, ar gerai pažįsta savo uostą. Kitoje salėje apžiūrinėdami eksponatus, lankytojai iš pirmo žvilgsnio gali pamanyti, kad vitrinose – įprastos knygos, bet įsižiūrėję atidžiau, pamatys, kad turinys jose keičiasi, tokiu būdu, istorija perteikiama daug aiškiau ir suprantamiau. Taip veikia aktyvaus stiklo technologija, kuri kol kas panaudota Lietuvoje tik keliuose objektuose. Su lankytojais tiesiogiai bendraus ir trys ekspozicijos herojai: kapitonas Feliksas Marcinkus, apibendrinti – valstietis bei emigrantas. Tie personažai ne bet kokie, o tikri senose nuotraukose įamžinti žmonės, kurių pasakojimai buvo atkurti, animuojant nuotraukas. Džiaugiamės, kad galėjome įgyvendinti šį išskirtinį projektą ir prisidėti prie idėjos ir minties išpildymo.

Naujos ekspozicijos „Nuo žagrės iki šturvalo. Jūrinė Lietuva 1900-1940 m.“ įgyvendinimas kainavo 250 tūkst. Eur. Ją lankytojai jau gali apžiūrėti nuo šio penktadienio. Muziejus šiuo metu dirba tris dienas per savaitę: penktadienį, šeštadienį ir sekmadienį. Lankytis karantino metu jame galima tik įsigijus elektroninius bilietus www.ljm.lt .

 


Lauros Prascevičiūtės nuotr.
17 birželio, 2021

Senasis Kleboniškių kaimas (Radviliškio r.) atgyja – birželio 19 dieną prasideda „Senųjų amatų ir edukacijų dienos“. Kleboniškių kaimo buities muziejaus […]

17 birželio, 2021

Barstyčiai, vos tik gavę Lietuvos mažosios kultūros sostinės titulą, suaktyvėjo, suklestėjo, suspindėjo! Barstyčių bendruomenės nariai išpuošė visą miestelį įspūdingomis mitologinėmis […]

16 birželio, 2021

Aštuntasis Malonny‘8 simpoziumas sugrįžta ir ruošiasi nustebinti ne tik marijampoliečius, bet ir kitų Lietuvos miestų gyventojus. Nors 2020 metais pasaulį […]

Rolando Parafinavičiaus nuotr.
15 birželio, 2021

Birželio 14 d. Šiauliuose buvo minima Gedulo ir vilties diena. 80-osioms trėmimų pradžios metinėms skirtame tradiciniame minėjime šiauliečiai prisiminė skaudžius […]

Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
14 birželio, 2021

Kultūros ministerija kartu su UNESCO Lietuvos nacionalinės komisijos sekretoriatu surengė seminarą „Pasaulio paveldas Lietuvoje. Efektyvaus valdymo link“. Dviejų dienų nuotoliniame […]

14 birželio, 2021

Kultūros ministro įsakymu geriausiems 2020 metų kultūros centrams paskirtos Kultūros ministerijos premijos.  Kultūros centrai buvo vertinami pagal atskiras kategorijas, atsižvelgiant […]

14 birželio, 2021

2005 m. Vilniuje, Bokšto g. 6 (Vilniaus senojo miesto rytinėje dalyje, patenkančioje į vadinamojo Rusėnų miesto, kitaip Civitas Rutenica, teritoriją) […]

Liškiavos bažnyčia
11 birželio, 2021

Vasarą vykstantiems į Druskininkus pailsėti ar keliaujantiems po Lietuvą rekomenduotume planuoti maršrutą taip, kad jis vestų pro Liškiavą, nes tikrai […]

9 birželio, 2021

Nors dėl šių metų karantino gyvas bendravimas buvo apribotas, ,,Čiurlionio fondui” tai nesutrukdė vykdyti ilgametės misijos – edukuoti jaunimą. Projektas […]

9 birželio, 2021

Pavasarį prasidėję Gargždų žydų žudynių ir užkasimo vietos sutvarkymo darbai – baigti. Prieš tris dešimtmečius įamžintoje atminimo vietoje liko tik […]

9 birželio, 2021

Paskutinę gegužės savaitę Ignalinos krašte prasidėjo Ažvinčių meno centro (AMC) organizuojamas unikalus daugiau kaip mėnesį truksiantis kultūrinis renginys – menų […]

Žiemgalos planavimo regionas
8 birželio, 2021

Jau nuo š. m. birželio 7 d. iki rugsėjo 22 d. pažink baltų žemes, dalyvaudamas tarptautiniame kelionių įspūdžių konkurse „Tyrinėk […]

Lietuvos jūrų muziejaus nuotr.
7 birželio, 2021

Lietuvos jūrų muziejus visus šiuos pandeminius metus skyrė ekologijos temai, pristatydamas distopinį kubą – laiko kapsulę, perkeliančią į 2050-uosius „14 m3 2050 […]

Birutės Nenėnienės nuotr.
4 birželio, 2021

Lietuvos Respublikos Seimas 2021-uosius paskelbė Lietuvos totorių istorijos ir kultūros metais todėl, kad atkreiptume žvilgsnį, pasidomėtume unikalia šios tautinės mažumos […]

3 birželio, 2021

2021-uosius metus Lietuvos Respublikos Seimas paskelbė poeto Vytauto Mačernio metais, įvertinant V. Mačernio intelektualios, filosofinės, modernios poezijos svarbą Lietuvos kultūrai. […]

Pirmosios rezidencijos uždarymas / Meno bangų archyvo nuotr.
3 birželio, 2021

2021 metų birželio 15 dieną prasideda naujas viešosios įstaigos ,,Meno bangos“ projektas, remiamas Lietuvos kultūros tarybos. Tai – menininkų rezidencija […]

3 birželio, 2021

1991 m. birželio 3 d. – ypatinga data šalies jūrų istorijoje. Šią dieną Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija mini reikšmingą […]

2 birželio, 2021

Klaipėdoje atnaujinta dar viena viešoji erdvė – gyventojams jau atverta rekonstruota Ferdinando aikštė. Kiekvienas čia apsilankęs ras ne tik šiuolaikiškai […]

Rolando Parafinavičiaus nuot.
2 birželio, 2021

Pasitinkant vasarą, birželio 1-ąją, Šiaulių miesto bulvaras skambėjo nuo mažųjų šiauliečių juoko. Šią ypatingą dieną atnaujintoje Kaštonų alėjoje vyko šventinis […]

2 birželio, 2021

2021 m. birželio 3 d. 17.00 val. Radvilų rūmų dailės muziejuje atidaroma tarptautinės reikšmės paroda „Oleksandras Bohomazovas. Kūrybos laboratorija“, kurioje […]