Lietuvos miestuose bei miesteliuose vyko įspėjamoji streiko akcija „Tai gali būti paskutinis kartas“
Sekmadienį įvairiuose Lietuvos miestuose bei miesteliuose vyko įspėjamoji streiko akcija „Tai gali būti paskutinis kartas“ – menininkų, muzikantų, muziejininkų, aktorių, atlikėjų, dailininkų bendruomenės atstovai toliau reikalauja, kad Kultūros ministerija būtų atribota nuo Remigijaus Žemaitaičio vedamos „Nemuno aušros“. Nors įstaigos ir kolektyvai visoje šalyje streikuoja organizuodami įvairius renginius, akciją vienijantis simbolis – 14 valandą skambanti kompozitoriaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio simfoninė poema „Jūra“.
Pagrindinis įspėjamojo streiko šūkis – „Tai gali būti paskutinis kartas“. Kultūros bendruomenė viliasi, kad tai bus paskutinis kartas, kai reikia streikuoti ir reikalauti pagarbos iš politikų.
Kaip skelbta, įspėjamojo streiko akcijos organizuojamos visoje šalyje – įvairiose vietose visą sekmadienį vyko performansai, rodomas kinas, rengiamos kūrybinės dirbtuvės, skaitoma poezija, paskaitos, vedamos ekskursijos ir pan.
„Skelbiame įspėjamąjį streiką. Dažniausiai streikas reiškia užsivėrimą. Šįkart tai – įspėjimas, todėl raginame daryti priešingai. Atsiverkime. Atverkime savo įstaigas, aikštes, kiemus, organizuokime renginius. Parodykime Lietuvai, kiek joje daug kultūros, kokia ji laisva ir įvairi“, – nurodo įspėjamąjį streiką inspiravę Kultūros asamblėjos atstovai.
Paramą protestuojantiems kultūrininkams reiškė ir studentai, sostinės Gedimino prospektu nuo Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos žygiavę eisenoje link Vilniaus universiteto didžiojo kiemo.
Čia, kaip ir kitose šalies kultūros įstaigose bei koncertų salėse, 14 val. skambėjo M. K. Čiurlionio „Jūra“. Simfoninę poemą tuo pačiu metu koncertų salėse atlieka ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, diriguojamas Gintaro Rinkevičiaus, bei Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro orkestras, diriguojamas Ričardo Šumilos.
Kaune simfoninė poema „Jūra“ buvo leidžiama iš Vytauto Didžiojo karo muziejaus kariljono bokšto.
Tuo metu uostamiestyje „Jūrą“ atliko Klaipėdos muzikinio teatro orkestras, diriguojamas Tomo Ambrozaičio, o vyksmas teatre transliuojamas ir Teatro aikštėje.
Po M. K. Čiurlionio „Jūros“ daugelyje įstaigų buvo skaitomas ir Kultūros asamblėjos manifestas, primenantis apie keliamus bendruomenės reikalavimus.
Įspėjamojo streiko renginiai vyksta ir užsienyje – lietuvių bendruomenės bei kultūrininkai bendraminčiai nuo Niujorko iki Melburno taip pat susibūrė į simbolines akcijas.
Vakare dalis kultūros įstaigų paskęs tamsoje
Be to, sekmadienio vakarą dalis kultūros įstaigų paskęs tamsoje – Valdovų rūmai inicijuoja akciją „Be kultūros – tamsa“, kuria siekiama priminti, kad negalima leisti užgesti kultūros šviesai. Prie šios akcijos prisijungė ir Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Lietuvos nacionalinė filharmonija, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras, Lietuvos nacionalinis dramos teatras.
Žemaitaitis apie kultūrininkų streiką: baubė nieko bendro su kultūra neturintys rėksniai
Įspėjamąjį streiką surengusius kultūros bendruomenės atstovus valdančiosios „Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis vadina rėksniais. Pasak politiko, sekmadienį protesto balsą ūbavimais ir švilpimu reiškė nieko bendro su kultūra neturintys žmonės.
„Kultūringi, nekultūringai į minėjimą susirinko! Pasirodo kultūrą ir meną gali kurti tik rėksniai! Kaip ir buvo galima tikėtis ūbavimais, rėkavimais, švilpimais ir staugimais šian (šiandien – ELTA) Lietuvos ožį sudegino“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė R. Žemaitaitis.
„Tikri meninkai (menininkai – ELTA) toliau kūrė meną, o rėksniai ir nieko bendro neturintys su kultūra baubė!“ – piktinosi jis.
R. Žemaitaitis piktinosi, esą kultūros atstovams nepavyko kultūringai paminėti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio metų ir ramybėje klausytis kompozitoriaus simfoninės poemos „Jūra“.
Įspėjamasis streikas vyksta nepaisant to, kad penktadienį iš pareigų atsistatydino „aušriečių“ deleguotas kultūros ministras Ignotas Adomavičius. Vis tik, Kultūros asamblėjos atstovai pabrėžė, kad tai nesprendžia pagrindinio jų keliamo reikalavimo – atriboti Kultūros bendruomenę nuo „Nemuno aušros“.
Šalies vadovui Gitanui Nausėdai paskyrus „aušrietį“ kultūros ministru, kilo pasipiktinimo banga – kelti klausimai dėl politiko kompetentingumo, sugebėjimų, nevienareikšmiškų pasisakymų. Netrukus dėmesio centre atsidūrė politiko pasisakymai apie Krymą, Ukrainą, klausimų kėlė kuriam laikui iš ministerijos patalpų dingusios Ukrainos vėliavos.
Savo ruožtu praėjusią savaitę Simono Daukanto aikštėje prie Prezidentūros buvo surengtas protestas – bene tūkstantis susirinkusių kultūros sektoriaus atstovų reikalavo, kad Kultūros ministerija neliktų „Nemuno aušros“ rankose. Kultūrininkai taip pat platina ir peticiją – ją jau pasirašė per 76 tūkst. žmonių.
Be to, dėl sprendimo Kultūros ministeriją perduoti „Nemuno aušrai“, nuo Prezidentūros, Kultūros ministerijos bei Vyriausybės atsiribojo bei nutraukė bendradarbiavimą ne viena kultūros įstaiga ir iniciatyva.
