Lietuvos moterys versle: nori nuosavo verslo, bet bijo finansinės nesėkmės ir nepasitiki savimi
Išsilavinusi, žingeidi, siekianti nepriklausomybės ir savirealizacijos, bet dar nepakankamai pasitikinti savo jėgomis – taip Lietuvoje moterį piešia KSU universiteto docentė, kelių jaunų įmonių steigėja dr. Austė Kiškienė. Inovacijų, technologijų vadybos bei verslumo ekspertė pabrėžia, kad Lietuvos moterys teigiamai vertina verslumą ir norėtų būti finansiškai nepriklausomos, tačiau Lietuvoje jos neturi visų tinkamų sąlygų verslui pradėti, o atotrūkis tarp moterų ir vyrų – vis dar didžiulis.
Lietuvos moterys pasižymi itin pozityviu požiūriu į verslumą – jis buvo net pozityvesnis (85 proc.) nei vyrų (81 proc.), rodo AGER 2015 (angl. Amway Global Entrepreneurship report) tyrimas. Kaip manote, kas lemia šią tendenciją?
Manau, kad moterys noru tapti verslininkėmis nesiskiria nuo vyrų, nes abiem lytims motyvacija yra gana panaši – nepriklausomybė, didesnės pajamos, saviraiška, lankstus darbo grafikas. Iš tikrųjų moterims verslas imponuoja net labiau, ypač dėl galimybių derinti šeimos gyvenimą su darbiniais reikalavimais. Tačiau moterys savo galimybes pradėti verslą vertina žymiai prasčiau, o tai ir parodo svarbiausias problemas – moterims vis dar trūksta galimybių, žinių, drąsos. Moterys taip pat jaučia didelę atsakomybę prieš šeimą ir vaikus, bijo prarasti nuolatinį pajamų šaltinį.
Kodėl moterys savo galimybes pradėti verslą vertina prasčiau nei vyrai?
Atotrūkis tarp moterų ir vyrų, siekiančių pradėti verslą Lietuvoje, yra išties didelis, nes kurdamos verslą moterys pastebi daugiau grėsmių ir rizikų. Pavyzdžiui, AGER 2015 tyrimas parodė, kad 69 proc. moterų mano, jog nesėkmės baimė yra svarbi kliūtis pradėti verslą, kai tokios pačios nuomonės buvo kur kas mažiau vyrų – 59 proc. Moterys taip pat daug dažniau pasisakė bijančios finansinių problemų (43 proc. moterų ir 37 proc. vyrų). Vyrų ir moterų pasitikėjimas savo jėgomis pradėti verslą ypač skiriasi. Verslo kultūrą šalyje matuojantis AESI indeksas (angl. Amway Entrepreneurial Spirit Index) rodo, kad savo jėgomis pradėti verslą pasitiki 51 proc. Lietuvos vyrų ir tik 32 proc. moterų. Remiantis šiais duomenims, galima teigti, kad moterys į verslumą žvelgia pozityviai, tačiau, kai reikia vertinti verslumą iš savo realių asmeninių galimybių ar verslo kūrimo perspektyvos – pozityvumas krenta. Tad moterų ir vyrų santykis su verslumu yra panašus kaip ir daugumoje Europos valstybių, t. y. vyrai yra verslesni pagal daugelį rodiklių.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, pagal privataus sektoriaus vadovų skaičių, vyrų ir moterų situacija skiriasi beveik dvigubai: pernai moterys sudarė 35 proc. privataus sektoriaus vadovų, o vyrai – 65 proc. Kaip manote, kodėl taip yra?
Šis netolygus privataus sektoriaus pasiskirstymas gali susiklostyti dėl to, kad moterys dažniau nori pastovių pajamų, bet neturi pakankamai galimybių rizikuoti ir prieiti prie finansavimo šaltinių. Paramos šeimai infrastruktūra taip pat nėra pilnai išplėtota: dauguma moterų neturi galimybės dirbti augindamos mažus vaikus. O svarbiausia, kad moterims trūksta ne tik galimybių valstybės lygmenyje, bet ir palaikymo ar padrąsinimo iš pačių šeimos narių.
AGER 2015 tyrimo duomenimis, 50 proc. vyrų įvertino Lietuvos visuomenę kaip draugišką verslumui, kai tą patį teigė tik 39 proc. moterų. Ką galėtumėme padaryti, kad Lietuva taptų labiau moterų verslumui draugiška šalimi?
Švietimo srityje yra ir galėtų būti dar daugiau tikslingai į moteris orientuotų projektų, kurie ugdo ir skatina verslumą, atsižvelgia į specifinius moterų poreikius. Moterims sukurtos verslumo švietimo programos gali daugiau dėmesio skirti motyvacijai ir paramai. Kaip rodo mano patirtis, tikslingai moterims skirti verslumo skatinimo ir švietimo renginiai sutraukia labai daug dalyvių, ypač jei juose būna pristatomos sėkmės istorijos, sėkmingos verslininkės dalinasi savo patirtimi. Vidinė motyvacija ir tikėjimas savo jėgomis išties yra labai svarbus faktorius pradedant verslą.
Kuo verslumo skatinimo iniciatyvos moterims turėtų skirtis nuo iniciatyvų vyrams?
Mano asmeninė patirtis ir statistika rodo, kad moterų kuriami verslai gali skirtis nuo vyrų – moterys dažniau linkusios pradėti nuo mažesnių, lokalių verslų, paremtų savo pomėgiais, kūrybinėmis industrijomis. Ugdant moterų verslumą į tai turėtų būti atsižvelgiama, nes moterys tiesiog susiduria su kiek kitokiomis kliūtimis pradedant verslą nei vyrai. Visuomenė bei valstybė turėtų skatinti ir remti moteris, kurios ryžtasi imtis verslo. Taip pat reikalingos specifinės priemonės, orientuotos į darbo ir šeimos derinimo problemų sprendimą, vaikų priežiūros sistemos gerinimą. Vaikų priežiūros galimybių pasirinkimas kol kas nėra didelis, reikia daugiau lankstumo ir įvairesnių, prieinamų galimybių: dienos centrų, valandinės priežiūros.
Kokias verslumo tendencijas pastebite – ar ateityje galime tikėtis augančio moterų-verslininkių skaičiaus?
Nepaisant įvardintų neigiamų tendencijų, mūsų visuomenėje sėkmingų verslininkių atsiranda vis daugiau ir jų teigiamas pavyzdys užkrečia – savarankiškai dirbančių moterų procentas nuo 2010 m. kasmet šiek tiek paauga. Jaunimas – jaunos merginos ir moterys – yra drąsesnės, labiau pasitiki savimi, daugiau dalyvauja verslumo ugdymo programose ir dega didesniu noru tapti verslininkėmis. Taip pat keičiasi tiek požiūris į moteris, tiek ir pačių moterų požiūris į save – Lietuvos moterys yra itin išsilavinusios, ambicingos, siekia karjeros, nori užsitikrinti finansinę nepriklausomybę bei realizuoti save, o tam nuosavas verslas dažnai yra pati tinkamiausia galimybė. Taip pat labai svarbu, kad būtų suprastas moterų verslumo potencialas ir jo reikšmė Lietuvos ekonomikai bei atsirastų daugiau specializuotų, moterų verslumą skatinančių priemonių. Tad, manau, kad tikrai ateis laikas, kai moterų versle skaičius susilygins su vyrų.
