Lietuvos muziejų kelio programa Žemaitijoje ir negalią turintiems asmenims
Lietuvos muziejų kelio (LMK) programa „Europos ženklai Lietuvoje: Gotika“ liepos 24 dieną pradeda pažintinę kelionę Žemaitijos regione. Kultūros paveldo sklaidos šešerių metų programa „Gimtoji Europa“ pirmuosius savo veiklos metus skiria Gotikos ženklams Lietuvoje pažinti. Į renginių verpetą jau įsukusi Dzūkijos, Suvalkijos (Sūduvos) ir Mažosios Lietuvos muziejų lankytojus, artimiausiu metu programa gotikos ženklus pažinti kviečia Žemaitijoje.
Žemaitojoje muziejų kelio gerbėjų lauks parodos, edukaciniai užsiėmimai, paskaitos-ekskursijos, arbatėlės ypatingoje aplinkoje. Renginius organizuos Palangos gintaro muziejus (LNDM), Skuodo, Žemaičių dailės ir Kretingos muziejai.
LMK projekto kultūros paveldo sklaidos šešerių metų programa „Gimtoji Europa“ sumanyta pasitelkiant Česlovo Milošo (Czeslawas Miloszas (1911-2004)) esė „Gimtoji Europa“. Tai esė apie Europą rytų europiečio, rašytojo akimis, kurios įžvelgė kaip būti Europoje ir jaustis europiečiu, nepamirštant gimtosios vietos, o kartu jaučiant ir suvokiant įvairių Europos kultūrų sąveiką.
Žemaitijoje originalių Gotikos laikotarpio artefaktų negausu, tad muziejų darbuotojai, įgyvendindami šią programą, pasitelkia savo žinias, fantaziją, aplinką ir kūrybiškumą. Programose gausu pasakojimų, asociatyvių iliustracijų, gotikos įtakos tolimesnei meno istorijai pavyzdžių.
Pirmą kartą Lietuvos muziejų kelio istorijoje vyks renginys, skirtas regėjimo negalią turintiems žmonėms: liepos 28 d. Palangos gintaro muziejus (LNDM) organizuoja ekskursiją neregiams ir silpnaregiams ,,Tiškevičių Palanga: nuo gotikos ir neogotikos iki Lurdo akmenų“. Joje dalyviai susipažintis su ryškiausiu architektūros ženklu Palangoje – mūrine neogotikine Palangos šv. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčia, kurioje gausu gotikinio laikotarpio atspindžių. Po pažinties su bažnyčia lankytojai keliaus Vytauto gatve, susipažins su medinės architektūros detalėmis ir šiuolaikinėmis skulptūromis. Ekskursija baigsis prie Palangos Lurdo akmenų. Kelionės metu dalyviai ne tik išgirs kurorto kūrimosi istoriją, bet liesdami objektus susipažins su keliais architektūros stiliais.
Po pietų muziejus kviečia į edukacinį užsiėmimą, kurio metu per kalbinį žaidimą bus nutiestas tiltas nuo gotikos, kaip architektūros stiliaus, iki gotų subkultūros, kaip modernaus gyvenimo ženklo. Muziejaus edukatorėms talkins aktorė Neringa Bulotaitė bei pradedantis modelis Radvilė, kuri pademonstruos gotų aprangos detales.
Ar žinojote, kad Skuodas XVI a. buvo vadinamas Johanesbergu? Jei ne, tai liepos 28 d. būtinai turite apsilankyti Skuodo muziejaus organizuojamoje paskaitoje – ekskursijoje ,,Jonas Jeronimas Chodkevičius – pirmieji Europos civilizacijos ženklai Skuode“. Renginio metu lankytojai bus kviečiami prisiliesti prie miesto istorijos, kuri nuo XVI a. vidurio glaudžiai susijusi su galingais ir įtakingais LDK didikais Chodkevičiais. Jie 1572 m. gegužės 17 d. išrūpino Skuodui Magdeburgo privilegiją (t.y. suteikė miestui savivaldą). Miestas pavadintas Johanesbergu. Jonas Jeronimas Chodkevičius užaugo protestantiškoje aplinkoje, todėl aktyviai rėmė reformacijos judėjimą. Johanesberge pastatė evangelikų liuteronų bažnyčią (1564-1569). Skuode 1567 m. pastatytas Mūro kryžius, skirtas pirmoms katalikiškoms misijoms. Mūro Kryžius šventa vieta skuodiškiams. Prie jo prasideda ir vyksta visos valstybinės šventės, pakeliamos vėliavos. Miestas turėjo savo rotušę – viduramžių miestų savivaldos būstinę su bokštu ir laikrodžiu. Jono Jeronimo sūnus Jonas Karolis toliau rūpinosi tėvo įkurtu Johanesbergo miestu, globojo katalikų bažnyčią, prie jos 1614 m. įkūrė parapinę mokyklą – pirmąją mokyklą Skuode. Didikai Chodkevičiai daug padarė, kad Skuodas taptų europietišku miestu, o skuodiškiai nepamirštų vietos kurioje gimė ir jaustųsi europiečiais.
Rugpjūčio 6 d., jau Plungėje, muziejų kelio lankytojų lauks istorinis piknikas „Arbatėlė su gotikos prieskoniu pas kunigaikščius Oginskius“. Žemaičių dalės muziejaus darbuotojai kviečia visus į Žemaitijos Versalį, kuriame pristatys neogotikinį, tačiau turintį gotikos laikotarpio ženklų, rūmų žirgyną, jo istoriją ir svarbą. Istorinio kostiumo meistrė, muziejininkė Eglė Kukytė pristatys Gotikos ir neogotikos madas, o istorinio šokio grupė pamokys senovinių šokių.
Na o Muziejų kelio atkarpą Žemaitijoje užbaigs Kretingos muziejus, rugpjūčio 19 d. pakviesdamas į parodą – ekskursiją „Karlo Eduardo Strandmano sakralinis palikimas Kretingoje“. Įdomi teminė ekskursija supažindins lankytojus su žymia architekto Karlo Eduardo Strandmano asmenybe, jo kurta neogotikine architektūra, kuri rėmėsi gotikos laikotarpio architektūriniais elementais, ir labai vertingu palikimu Kretingai – grafų Tiškevičių šeimos koplyčia.
Šis švedų kilmės architektas suprojektavo apie 30 bažnyčių, tačiau pirmasis sakralinės paskirties pastatas buvo pastatytas Kretingoje. Tai – 1893 metais statyta grafų Tiškevičių šeimos koplyčia-mauzoliejus. Tik vėliau K. E. Strandmanas bažnyčias suprojektavo Salantams, Palangai, Švėkšnai ir kitiems miestams. Atkreipiame dėmesį, kad į šią parodą-ekskursiją būtina išankstinė registracija.
Lietuvos muziejų kelio programa jau persirito į antrą savo maršruto pusę. Supažindinęs su Gotikos ženklais Žematijos muziejuose (liepos 24 – rugpjūčio 20 d.) kelias pardės finalinį šių metų etapą Aukštaitijos regione, kur rugsėjo 27-ąją – Pasaulinę turizmo dieną, Lietuvos muziejų kelias užbaigs šių metų Gotikos pažinimo maršrutą.
