Lietuvos pajūris pasiekė kosmosą: asteroidams suteikti Nidos ir Šventosios vardai
Lietuvos pajūrio vardai nuo šiol skamba ne tik šalies žemėlapiuose, bet ir kosmose. Dviejų asteroidų vardais oficialiai tapo Nida ir Šventoji. Šiuos kosminius kūnus atrado Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakulteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto astronomas dr. Kazimieras Černis, kartu su Edvardu Černiu ir kolega iš Latvijos dr. Ilgmāru Eglīčiu.
Tarptautinė astronomų sąjunga asteroidams, anksčiau turėjusiems laikinus žymėjimus 2010 JN76 ir 2008 QL40, suteikė vardus „Nida“ ir „Šventoji“. Pavadinimai paskelbti Tarptautinės astronomų sąjungos Mažųjų planetų centro leidiniuose.
Taigi nuo šiol Lietuvos pajūrio vietovardžiai turi ir savo kosminius atitikmenis.
„Nidos“ asteroidas atrastas Latvijoje
Asteroidas, dabar vadinamas „Nida“, buvo atrastas 2010 metų gegužės 5 dieną Baldonės astronomijos observatorijoje Latvijoje. Astronomai jį aptiko naudodami 80/120 cm Šmito sistemos teleskopą.
Atradimo metu kosminis kūnas buvo maždaug 21-ojo ryškio ir judėjo Mergelės žvaigždyne. Tačiau po pirmųjų stebėjimų kilo grėsmė, kad naujasis objektas bus prarastas.
„Šį asteroidą atradome kartu su dr. I. Eglīčiu, stebėdami dangų žemai virš pietinio horizonto. Dėl nepalankių oro sąlygų kitą naktį asteroido stebėti nepavyko. Tik gegužės 10 d. pavyko jį dar kartą nufotografuoti. Manėme, kad objektas jau yra pamestas ir prarastas, nes per tą laiką jo niekas daugiau nestebėjo“, – pasakoja dr. K. Černis.
Situacija pasikeitė po maždaug dviejų mėnesių. Liepos 9 dieną asteroidą užfiksavo NASA infraraudonųjų spindulių kosminis teleskopas WISE. Šie stebėjimai leido susieti naujus duomenis su Baldonės observatorijoje atliktais stebėjimais ir tiksliau apskaičiuoti asteroido orbitą.
Šventosios vardas – taip pat tarp žvaigždžių
Antrasis Lietuvos geografiniu vardu pavadintas asteroidas – „Šventoji“ – pirmą kartą nufotografuotas dar 2008 metų rugpjūčio 31 dieną VU Molėtų astronomijos observatorijoje.
Tuo metu astronomai naudojo 0,5 metro skersmens Maksutovo sistemos teleskopą. Asteroidas buvo maždaug 20-ojo ryškio ir judėjo vakarinėje Žuvų žvaigždyno dalyje.
Po kelių dienų, rugsėjo 5-ąją, jo egzistavimą patvirtino JAV Arizonos valstijoje esanti Kitt Peak observatorija, naudodama 1,8 metro skersmens teleskopą.
„Šventosios“ vardas asteroidui pasirinktas neatsitiktinai. Pasak dr. K. Černio, tai jau trečias asteroidas, pavadintas Lietuvos upės vardu.
„O kalbant apie upes, pagerbti Šventosios upę pasirinkau todėl, kad tai – ilgiausia vien Lietuvos teritorijoje tekanti upė. Tai jau trečias asteroidas, pavadintas Lietuvos upių vardais. Pirmieji du – „Nemunas“ ir „Neris“, – pasakoja astronomas.
Kosmose jau skrieja „Kaunas“, „Klaipėda“ ir „Palanga“
Nida ir Šventoji nėra pirmieji Lietuvos vietovardžiai, patekę į kosmosą. Dr. K. Černis su kolegomis nuo 2004 metų jau yra pavadinęs daugiau kaip 150 asteroidų.
Maždaug 100 iš jų turi lietuviškus arba su Lietuvos istorija susijusius vardus. Tarp jų – „Kaunas“, „Klaipėda“, „Molėtai“, „Plungė“, „Kretinga“ ir kitų Lietuvos vietovių pavadinimai.
Asteroidų vardais jau pagerbti ir Lietuvos kurortai.
„Dar vieną esu pavadinęs ir kito pajūrio kurorto – Palangos – vardu. Tai vienos gražiausių vietų Lietuvoje, o man malonu pavadinti asteroidus jų garbei – ten dažnai važiuojame su šeima, grįžtame pailsėję, parsivežame daug gražių prisiminimų“, – sako astronomas.
Kosmose taip pat galima rasti asteroidus, pavadintus Birštono ir Druskininkų vardais.
„Nida“ prie Žemės priartės 2027 metais
„Nida“ nėra arti mūsų planetos, tačiau astronomai jau gali apskaičiuoti, kada ji vėl bus arčiausiai Žemės.
Tarptautinės astronomų sąjungos Mažųjų planetų centro duomenimis, asteroidas „Nida“ nuo Saulės vidutiniškai nutolęs maždaug tris kartus toliau nei Žemė. Saulę jis apskrieja per 5 metus ir 65 dienas.
2027 metų rugpjūčio pabaigoje „Nida“ vėl priartės prie Žemės. Tuo metu atstumas tarp asteroido ir mūsų planetos sieks apie 298 mln. kilometrų.
Nors tai atrodo milžiniškas atstumas, astronomijos mėgėjams šis laikotarpis bus įdomus. Asteroidas turėtų būti maždaug 20-ojo ryškio ir, esant palankioms sąlygoms, bus matomas vidutinio dydžio astronominiais teleskopais.
„Nida“ tuo metu bus Vandenio žvaigždyne, netoli opozicijos – tai reiškia, kad jos stebėjimo sąlygos Lietuvoje bus vienos palankiausių.
„Šventoji“ prie Žemės priartės dar anksčiau
„Šventosios“ asteroidą iš Lietuvos bus galima stebėti kiek anksčiau.
2027 metų sausio pabaigoje jis vėl priartės prie Žemės – mažiausias atstumas sieks apie 247 mln. kilometrų.
Asteroidas tuo metu taip pat bus maždaug 20-ojo ryškio. Opozicijos metu jis bus matomas Lietuvos danguje Vėžio žvaigždyne.
„Šventoji“ aplink Saulę apskrieja per maždaug 4 metus ir 102 dienas. Vidutinis jos atstumas nuo Saulės yra apie 2,6 karto didesnis nei Žemės.
Lietuvos vietovardžiai keliauja į kosmosą
Asteroidų pavadinimai yra ne tik astronomijos katalogų įrašai. Jie tampa tam tikrais simboliniais Lietuvos vardo ženklais tarptautinėje mokslo erdvėje.
„Manau, kad tai ne tik gražios, bet ir Lietuvos gyventojams labai reikšmingos vietos“, – apie Lietuvos kurortus, kurių vardais pavadino asteroidus, sako dr. K. Černis.
Šiandien tarp Saulės sistemos mažųjų kūnų galima rasti ne vien Lietuvos didmiesčių, bet ir mažesnių miestų, kurortų bei gamtos objektų vardus.
Nida, Šventoji, Palanga, Birštonas, Druskininkai, Kaunas, Klaipėda, Plungė, Kretinga ir kiti Lietuvos vietovardžiai taip tapo dalimi kosmoso žemėlapio.
O 2027 metais astronomijos mėgėjams Lietuvoje atsivers galimybė pažvelgti į dangų ir teleskopu pabandyti surasti du iš jų – „Nidą“ ir „Šventąją“.
