lapkričio 19, 2018
LLRI
Lietuvos savivaldybių indeksas 2018: geriausi Klaipėdos miestas ir Klaipėdos rajonas

Lyderiai – nesikeičia

Jau septinti metai tarp didžiųjų miestų išsiskiria du lyderiai – Klaipėda ir Vilnius. Šiemet nedidele persvara į priekį išsiveržė Klaipėda. Klaipėda pirmą vietą užsitikrino dėl žemesnių mokesčių, mažiausios skolos, čia pigiausiai iš didžiųjų savivaldybių kainuoja savivaldybės administracijos išlaikymas, efektyviai valdomas turtas ir švietimo infrastruktūra. Taip pat Klaipėdoje žemas nedarbo lygis, mažiau ilgalaikių bedarbių ir žmonių gaunančių socialines pašalpas.

„Vilnius indekse dominuoja ekonominio aktyvumo rodikliuose – čia intensyviausia investicijų, ūkio subjektų. Ir nors Vilniuje skola mažėjo sparčiausiai, ji išlieka didžiausia. Klaipėda turi geresnius valdymo efektyvumo rodiklius – mažesnė biudžeto skola, pigesnis savivaldybės administracijos išlaikymas. Tai svarbus priminimas, kad Lietuvoje ne vien sostinė gali būti konkurencinga”, – sako Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas.

Lygiai taip pat nežymiai skiriasi Šiaulių ir Kauno rezultatai. Šiaulių miestas šiemet trečias didžiųjų savivaldybių indekse – savivaldybėje nustatomi mokesčiai yra žemiausi, žemiausias nedarbas tarp didžiųjų savivaldybių, pigesni verslo liudijimai. Tačiau socialinėms paslaugoms būtų galima pasitelkti daugiau NVO.

Kaunas kol kas ketvirtoje vietoje, bet sparčiai vystosi. Kaune išduota santykinai daugiausiai statybos leidimų tarp didžiųjų miestų. Daugėja privačios iniciatyvos ir konkurencijos: beveik du trečdalius šilumos pagamina nepriklausomi šilumos gamintojai, vis daugiau švietimo ir sveikatos priežiūros paslaugų teikia privatus sektorius. Viso to pasiekta neplečiant savivaldybės administracijos, t.y. Kaune savivaldybės administracija išlieka viena mažiausių (skaičiuojant 1000-čiui gyventojų).

Mažųjų savivaldybių reitinge tradiciškai pirmauja Klaipėdos ir Kauno rajonų savivaldybės. Vis dėlto, kaip ir pernai, nežymiu skirtumu pirmauja Klaipėdos rajonas.

„Klaipėdos ir Kauno rajonai – puiki iliustracija kaip žiedinės savivaldybės išnaudoja didelių miestų kaimynystę, kuria palankią aplinką gyventojų ir verslo gerovei” – pažymi Lietuvos laisvosios rinkos instituto analitikas Martynas Tininis.

Dvi tendencijos: nedarbo lėtėjimas stoja, lyderiai tolsta nuo atsiliekančių

Nors nedarbo lygis Lietuvoje krito nuo 10,8 proc. 2014 m. iki 9 proc. 2017 m., mažėjimas – vis vangesnis. Dar daugiau, nepaisant ekonomikos augimo, nedarbas kai kur net ir auga.

„Svarbu suprasti, kad tai nėra tik mažų miestelių problema. Pavyzdžiui nedarbas nebemažėja Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose. Ilgalaikių bedarbių, tai yra žmonių nerandančių darbo metus ir ilgiau, dalis augo kas antroje savivaldybėje. Jei 2014-2015 m. ilgalaikių bedarbių dalis augo tik 12 savivaldybių, tai 2016-2017 m. beveik pusėje (29) savivaldybių,” – sako M. Tininis. LLRI nuomone, aukštas nedarbas yra dar vienas iššūkis šalia emigracijos ir visuomenės senėjimo.

Ekonominio aktyvumo rodikliai rodo lyderių atsiplėšimą. Štai pagal tiesioginių užsienio investicijų (TUI) pritraukimą, lyderių dešimtukas investicijas didino vidutiniškai po 150 eurų gyventojui, o atsiliekančiųjų dešimtuke – TUI net mažėjo (po 10 eurų gyventojui kasmet). Veikiančių ūkio subjektų (1000-iui gyventojų) geriausiųjų dešimtuke padaugėjo 5,9, o paskutiniame dešimtuke – tik 2,1. Statybos leidimų (1000-iui gyventojų) išaugo 2,9, kai tarp paskutinių tik 0,9.

Panaši tendencija ir pagal migracijos rodiklius. Nuo 2015 metų sparčiausiai tuštėjančias savivaldybes kasmet palieka po 2,5-3 proc. gyventojų. Pavyzdžiui, Pagėgių savivaldybę 2015 m. paliko 3,12 proc. gyventojų, 2016 m. – 3 proc., o 2017 m. – 3,15 proc. Tuo metu Klaipėdos r. kasmet pritraukė vis daugiau naujų gyventojų – 2015 m. 1,16 proc., 2016 m. – 2,21 proc., 2017 m. – 2,7 proc.“

„Jei ekonomikos augimą prilyginti upės tėkmei, tai vienos savivaldybės tik plūduriuoja pasroviui, o kitos – sparčiai irkluoja priekyje”, – apibendrina Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Ž. Šilėnas.

Trumpai:

6 didžiųjų savivaldybių indeksas: 1. Klaipėdos m., 2. Vilniaus m., 3. Šiaulių m., 4. Kauno m., 5. Panevėžio m.

54 mažųjų savivaldybių geriausiųjų penketukas: 1. Klaipėdos r., 2. Kauno r., 3-4. Palanga ir Druskininkai, 5. Mažeikių r.

Savivaldybių indeksą 2018 rasite čia.

Nuo 2011 m. Lietuvos savivaldybių indeksas sudaromas pagal gyventojams ir verslui svarbiausias sritis, kuriose sprendimus priima savivaldybės. Reitingai sudaryti du – 6 didžiųjų savivaldybių (pagal gyventojų tankį) ir 54 mažųjų, remiantis 2017 m. duomenimis.

Lietuvos savivaldybių indekse gerai vertinamos tos savivaldybės, kurios:

  • taupo mokesčių mokėtojų pinigus, gyvena pagal savo pajamas, skaidriai naudoja biudžeto lėšas;
  • savo veikla neriboja vartotojų pasirinkimo, skatina konkurenciją tarp paslaugas teikiančių įmonių ar įstaigų;
  • mažina mokesčių naštą, užtikrina palankias sąlygas verslui;
  • efektyviai valdo turimą turtą ir parduoda tą turtą, kuris nėra būtinas pagrindinėms funkcijoms vykdyti;
  • atsisako nebūtinų, nepirminių savo funkcijų;
  • savo funkcijoms vykdyti pasitelkia efektyviau veikiantį privatų sektorių;
  • mažina administracinę ir biurokratinę naštą.

2014 m. Lietuvos laisvosios rinkos instituto rengiamas savivaldybių indeksas laimėjo prestižinį „Templeton Freedom Award“ (JAV) apdovanojimą. Tarptautinis apdovanojimas kasmet teikiamas organizacijoms už jų indėlį skatinant konkurenciją ir žmogaus veiklumą. Pagal Lietuvos laisvosios rinkos instituto parengtą metodologiją savivaldybės reitinguojamos Vengrijoje, Gruzijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje, Kenijoje, rengiamasi Latvijoje.

Share Button

gegužės 24, 2019

Pagrindine idealaus darbdavio savybe 7 iš 10 Lietuvos darbuotojų įvardija sąžiningumą, darbo prasmę įžvelgia finansinėje naudoje, o motyvacijos ir įsitraukimo […]

gegužės 21, 2019

Tarptautinės įmonių grupės „Modus Group“ valdomas „Alfa Romeo“, „Fiat“, „Fiat Professional“ ir „Jeep“ atstovas Lietuvoje „Autobrava Motors“ ruošiasi pokyčiams. Įmonės […]

gegužės 20, 2019

Gegužės 20-oji šiemet yra simbolinė pirmoji diena metuose, kada pradedame dirbti nebe mokesčiams, o sau. Simbolinė laisvės nuo mokesčių diena […]

gegužės 20, 2019

Erika Tučaitė-Liūlė prieš porą metų grįžo į gimtuosius Agluonėnus kartu su šeima – vyru Arūnu ir dviem vaikais – ir […]

gegužės 16, 2019

Panevėžyje atidaryta augalinės kilmės ingredientų ir baltymų pradininkės „Roquette“ mokslinių tyrimų laboratorija. Per 25 įmonių visame pasaulyje vienijanti grupė savo mokslinių […]

gegužės 15, 2019

„Huawei“ kompanija savo gerbėjams vėl turi gerų žinių. Kartu su programinės įrangos atnaujinimu „Huawei P30″ serijos flagmanų savininkai sulaukė ilgai lauktos funkcijos, […]

gegužės 13, 2019

Santechnikos klausimai yra aktualūs kiekvienam, nesvarbu ar gyvenama nuomojamame būste, ar nuosavame. Santechnikos įranga, kaip ir visi kiti daiktai, dėvisi. […]

gegužės 13, 2019

Pastato pamatai neabejotinai yra viena svarbiausių dalių, todėl būtina pasirūpinti, kad jie būtų pakankamai tvirti ir ilgaamžiai. Šiuo metu pamatų […]

gegužės 10, 2019

Fotomenininkas, instaliacijų kūrėjas, buvęs architektas Tadas Černiauskas, dar žinomas Tadao Cern vardu, drauge su „Huawei“ įgyvendintame projekte „Step Into the […]

gegužės 7, 2019

Skaitmeninio raštingumo siekiama ir Kretingoje Į Lietuvos bibliotekas kovą ir balandį rinkosi gyventojai ne spaudos skaityti ar knygos grąžinti, tačiau […]