lapkričio 15, 2019
Invega.lt
Lietuvos verslas gręžiasi į Rytus – tai ateities rinkos

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, per pirmus penkis šių metų mėnesius fiksuotas 9,6 proc. (palyginti su tuo pačiu 2018 m. laikotarpiu) bendras eksporto augimas, o vien lietuviškos kilmės produkcijos eksportas augo 10,4 proc. ir sudarė 7,3 mlrd. eurų. Šalies įmonės aktyviai ieško būdų įsitvirtinti ne tik stabilesnėmis laikomomis Vakarų, bet ir sparčiai augančiose Rytų rinkose.

Nors ekonomistai vis dažniau gąsdina, kad per dešimtmetį įsibėgėjęs pasaulio ekonomikos traukinys netrukus ims lėtėti, Lietuvos verslas savo apsukų nemažina, veikiau – atvirkščiai.

Įžvelgia didelį potencialą
 
Popieriaus ir medienos pramonės įmonių grupė Baltijos šalyse bendrovė „Grigeo“ savo produkciją eksportuoja į 28 šalis. Anot bendrovės eksporto pardavimų vadovo Martyno Urbanavičiaus, lietuviškas higieninis popierius keliauja ne tik į Skandinavijos, Vakarų bei Centrinės Europos šalis, bet ir į Rytų kaimynines valstybes, tokias kaip Ukraina, Baltarusija ir Rusija (Kaliningrado sritis).

„Higieninio popieriaus verslo sėkmė priklauso nuo jo sunaudojimo, o tyrimai rodo, kad skirtingose rinkose vartotojų įpročiai labai skiriasi. Pavyzdžiui, Skandinavijos šalių rinkose, kurios laikytinos labiausiai išsivysčiusiomis po Jungtinių Amerikos Valstijų, vienam žmogui per metus tenka apie 20 kilogramų suvartojamo higieninio popieriaus. Centrinėje Europoje – Baltijos šalyse, Lenkijoje – šis rodiklis svyruoja apie 12-14 kg. Rytų šalyse, kur higieninio popieriaus kultūra tik vystosi, žmogui tenka 3-5 kg sunaudojamo higieninio popieriaus“, – apie skirtingų rinkų vartotojų įpročius sako M. Urbanavičius. Šiuo metu AB „Grigeo“ popieriaus pardavimai Rytų rinkoms sudaro 8 proc. nuo visų įmonės pardavimų. Kalbėdamas apie verslo galimybes kaimyninėse Rytų valstybėse pašnekovas pabrėžia, kad dideliam potencialui šešėlį meta ne ką mažesnės rizikos. „Šios rinkos šiandien turi daugiausia potencialo, bet kartu tai didžiausios rizikos regionai. Draudimo bendrovės labai retai teikia savo paslaugas su šiomis šalimis dirbančiam verslui, o jei tai daro – tuomet labai brangiai. Egzistuoja finansinė rizika dėl valiutų kursų pokyčių, dažnai neaiškumo dėl ateities perspektyvų kelia ir sunkiai prognozuojama politinė situacija“, – grėsmes investuotojams vardija jis.

Rado būdą sumažinti riziką
 
Ilgametę darbo patirtį su Rytų šalių rinkomis turintis M.Urbanavičius teigia, kad iki šiol su šio regiono valstybėmis pasiryžę dirbti verslininkai turėjo susitaikyti su tuo, kad visą riziką teks prisiimti patiems, bet šiandien jau yra priemonių, padedančių į šias rinkas žengti saugiau. „Bendrovei ieškant būdų, kaip sumažinti galimas rizikas, pagelbėjo bendrovė „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA), pasiūlydama eksporto kredito garantiją“, – sako eksporto pardavimų vadovas ir priduria, kad nuo šių metų eksporto kredito garantijomis gali naudotis ir ne tik mažos ir vidutinės, kaip kad buvo iki šiol, bet ir didelės įmonės. „Tikriausiai buvome pirmieji iš didžiųjų įmonių, kurie kreipėsi dėl eksporto garantijos. Šiomis garantijomis nuolat naudojamės pusei (8 iš 16) savo Rytų regiono klientų. Skaičiuojame, kad pasitelkę eksporto garantijas, valdome beveik 60 proc. Rytų rinkų rizikų“, – teigia „Grigeo“ eksporto pardavimų vadovas. Paklaustas apie verslo ateities perspektyvas Rytų šalių rinkose M. Urbanavičius ragina nedelsti: „Šiame regione keičiasi ne tik ekonomika, bet ir vartojimo kultūra. Tai ateities galimybių rinkos. Tiems, kurių produkcija atsidurs šių šalių parduotuvių lentynose iki ekonominio šuolio, pavyks įgyti ženklų pranašumą“, – sako jis.
Eksporto garantijų skaičius auga
 Šiuo metu INVEGA verslo subjektams yra suteikusi 43 eksporto garantijas, 29 iš jų suteiktos šiais metais. Tam, kad garantijos suteikimo procesas būtų sklandesnis ir greitesnis, M. Kutraitė rekomenduoja daugiau dalytis informacija apie pirkėją. „Kuo aktyviau eksportuotojas bendradarbiauja su mumis renkant informaciją apie pirkėją, tuo tiksliau galime įvertinti pirkėjo riziką, nustatyti eksporto garantijos dydį ir ją suteikti klientui“, – sako vyresnioji projektų vertintoja. M. Kutraitė primena, kad prašymus dėl eksporto garantijų suteikimo gali teikti įmonės, kurios veiklą vykdo ilgiau nei vienerius metus ir kurių metinės pajamos pagal paskutinių finansinių metų patvirtintą metinių finansinių ataskaitų rinkinį viršija 100 000 eurų bei eksportuoja lietuviškos kilmės produktus, o pirkėjai privalo veiklą vykdyti ilgiau nei dvejus metus nuo jų registracijos pradžios ir būti registruoti neparduotinos rizikos valstybėse.

INVEGA vyresnioji projektų vertintoja Milda Kutraitė teigia, kad aktyviausiai eksporto garantijomis naudojasi įmonės, kurios užsiima popieriaus ir kartono, maisto ir alkoholinių gėrimų bei trąšų gamyba. Nors dažniausiai lietuviška produkcija, kuriai taikoma eksporto garantija, keliauja į Rusiją, Baltarusiją ar Ukrainą, yra atvejų, kai eksportuotojas bendradarbiauja su partneriais iš itin tolimų regionų (Afrikos, Rytų Azijos šalių).

Share Button

Komentarai (0)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


gruodžio 15, 2019

Džiugu, jeigu jus supantys žmonės teigiamai nusiteikę sekso žaislų atžvilgiu, nebijo būti atviri ir nevengia kalbėti intymiomis temomis. Vis dėlto, […]

gruodžio 13, 2019

Nuo mistiškų tamsių iki šviesių pastelinių – pilkų atspalvių pasirinkimas didžiulis. Kiekvienas tonas yra išskirtinis, padedantis sukurti savitą atmosferą. Dėl […]

gruodžio 11, 2019

Šilutės rajono savivaldybės delegacija užsienio partnerių – Alanijos miesto savivaldybės – kvietimu dalyvavo tradiciniame renginyje „Tarptautinė Kalėdų mugė Alanijoje“. Renginio […]

gruodžio 11, 2019

Gruodžio 9 dieną Maskvoje buvo iškilmingai atidaryta rekonstruota Lietuvos ambasada Rusijoje. Simbolinę atidarymo juostelę perkirpo Užsienio reikalų ministerijos kancleris Laimonas […]

gruodžio 11, 2019

Rusija  Faktas Pasaulinė Antidopingo agentūra (WADA) rekomendavo keturiems metams diskvalifikuoti Rusiją iš svarbiausių sporto renginių. Diagnozė Sportas turi keistą savybę. […]

gruodžio 10, 2019

Dar lapkritį prasidėjęs kalėdinės muzikos bumas šiuo metu yra bene aukščiausiame taške – beveik neįmanoma praeiti pro prekybos centrą neišgirdus […]

gruodžio 9, 2019

Kažkuris Naujųjų laikų politikas sakė, kad pralaimėjęs perversmas yra maištas, o laimėjęs – revoliucija. Viena ir kita yra kaip ir […]

gruodžio 5, 2019

Per vizitą Jungtinėje Karalystėje pirmoji ponia Diana Nausėdienė svečiavosi Londono lituanistinėje mokykloje „Obelėlė“, kurioje dirba kvalifikuoti pedagogai, mokantys vaikus pagal […]

gruodžio 5, 2019

SBA grupės nekilnojamojo turto inovacijų bendrovė „Urban Inventors“ baigė statyti 17 000 kv. metrų ploto verslo centrą BLC 2 Kaune, […]

gruodžio 5, 2019

Pasitikėjimas kibernetiniu saugumu yra pagrindinis iššūkis, su kuriuo pasaulis susiduria skaitmeninėje eroje. Štai kodėl Europoje ir už jos ribų steigiami […]