LŠS Vytauto Didžiojo šaulių II-osios rinktinės suvažiavimas Kaune

 Lietuvos šaulių sąjunga (toliau LŠS) – savanoriška, pilietinės savigynos savaveiksmė visuomenės organizacija, stiprinanti valstybės gynybinę galią, ugdanti pilietiškumą ir tautinį sąmoningumą, plėtojanti valstybės gynybos švietėjišką veiklą, teikianti pagalbą policijai bei civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos institucijoms. LŠS yra sukarinta organizacija, integruota į Lietuvos gynybinę sistemą. Dabar veikianti LŠS tęsia tarpukario Lietuvoje iki 1940 m. veikusios organizacijos veiklą.

1919 m. birželio 27 d. buvo  įkurtas pirmas šaulių būrys Kaune. Ši diena ir laikoma LŠS įkūrimo data.  Organizacijos pobūdį, tikslus ir pagrindus nustatė sąjungos sumanytojas (pagal čekų Sakalų organizaciją) Matas Šalčius ir sykiu prisijungęs su ginkluote ir kita visokeriopa parama bei šaulio ideologijos formavimu – būsimasis vadas Vladas Putvinskis-Pūtvis.

Šaulių veikla apėmė ir dabar apima visas pagrindines gyvenimo sritis: karinę, fizinio lavinimo, tautos kultūrinio ugdymo, ugniagesybos ir kt. Šauliai globoja istorines vietas, rengia atmintinų įvykių minėjimus, vykdo karinę valstybės gynimo propagandą visuomenėje.

1920 m. birželio mėn. buvo pradėtas leisti LŠS laikraštis „Trimitas“. Pirmuoju jo redaktoriumi buvo Matas Šalčius, kiek vėliau kun. J. Tumas-Vaižgantas, A. Klimas ir kt. Leidinyje bendradarbiavo daugelis žymiųjų ano meto rašytojų, poetų, menininkų, valstybės vyrų, mokslininkų, visuomenės veikėjų.

1935–1936 metais LŠS reorganizuota – ji tapo pavaldi kariuomenės vadui. Prieš pat organizacijos panaikinimą LŠS  buvo daugiau kaip 62 tūkstančiai narių. Sovietams okupavus Lietuvą, pirmiausia buvo nuginkluoti šauliai. 1940 m. liepos 11 d. paskelbiamas įsakymas, kad LŠS organizacija likviduojama. Iki 1941 m. birželio 22 d. įkalinta ir ištremta apie 80 (proc.) LŠS padalinių, štabų, tarybų narių. 1941–1953 metais šauliai aktyviai dalyvavo ginkluoto ir nesmurtinio pasipriešinimo kovose prieš nacių ir sovietų okupantus.

Pasitraukę šauliai bei patriotiškai nusiteikę JAV lietuviai apie Lietuvos šaulių sąjungos atkūrimą paskelbė 1954 m. kovo 7 d. Čikagoje.  

1989 m. birželio 1 d. Kaune vykusiame mitinge buvo oficialiai paskelbtas LŠS atkūrimas Lietuvoje, o 1989 m. rugsėjo 20 d. LŠS atkūrimo iniciatyvinės grupės nariai davė pirmą priesaiką Kelmėje, prie  Vlado Putvinskio-Pūtvio kapo.

1990 m. vasario 15 d. įvyko LŠS atkuriamoji konferencija. Liepos mėnesį vėl pradedamas leisti šaulių laikraštis „Trimitas“, vėliau tapęs mėnesiniu organizacijos žurnalu. Kuriasi orkestrai, ansambliai, kapelos, šauliai aktyviai dalyvauja tvarkant partizanų kapus, statant paminklus, perkeliant palaikus.

1991 m. šauliai jau buvo organizuota institucija ir aktyviai dalyvavo saugant Lietuvos parlamentą ir kitus valstybės objektus. Saugodami objektus ir valstybės sienas žuvo šauliai: I. Šimulionis, D. Gerbutavičius ir G. Žagunis. Šauliai talkino ir išvedant okupacinę kariuomenę.

LR Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad 2019 metais sukanka 100 metų nuo Lietuvos šaulių sąjungos įkūrimo 1919 m. birželio 27 d., pabrėždamas šaulių indėlį Nepriklausomybės kovose ir siekdamas pagerbti jų, kovojusių prieš sovietų okupaciją, žuvusių sovietų lageriuose, tremtyje, atminimą bei gerbdamas jų puoselėjamas savanorystės tradicijas, nutarė 2019 m. paskelbti Lietuvos šaulių sąjungos metais.