4 spalio, 2021
Nijolė Vėlyvienė

M. K. Čiurlionį prisimenant

Rugsėjo 28 d. Trakų rajono Rūdiškių miesto bibliotekoje susirinkome prisiminti Mikalojų Konstantiną Čiurlionį, didį kūrėją, pasaulio žmogų, kurio dvasia tapo nemirtinga – tokiais žodžiais  pradėjome popietę.

Ruošiantis popietei teko naujai atrasti, išgirsti, pajusti, paliesti širdimi Lietuvos genijaus palikimą. Visais laikais suvokti aukštąją kultūrą, kaip ir aukštąjį mokslą, buvo sudėtinga. Sovietiniais laikais Čiurlionis nebuvo labai populiarinamas, dėl tam suprantamų priežasčių, jo kūrybos nesistengiant pernelyg aiškinti, užaugo ne viena karta, kuri mažai ką apie jį žino. Lengviau pastatyti paminklą, pavadinti gatvę ar mokyklą Čiurlionio vardu, bet analizuoti, žiūrėti, ką jis kalbėjo, kodėl taip kalbėjo ir kūrė yra labai sudėtinga. Nes norint suprasti Čiurlionio kūrybą, reikia žinoti bent jau XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios kontekstą. Tam reikia švietimo.

Rūdiškių bibliotekos darbuotojos pakvietė savo skaitytojus prisiminti kompozitorių ir dailininką Mikalojų Konstantiną Čiurlionį, gyvenusį 1875–1911 metais ir palikusį patį ryškiausią pėdsaką Lietuvos kultūroje bei pasaulio meno istorijoje, kuris savo kūrybinių ieškojimų įvairiapusiškumu gali būti prilyginamas renesanso meistrams.

Į popietę pakvietėme Rūdiškių muzikos mokyklos mokytoją Gintarą Remeikį, kuris mielai sutiko dalyvauti ir saksofonu pagrojo M. K Čiurlionio kūrinį: „a-moll preliudą“, taip pat papasakojo, ką reiškia preliudas. Vėliau žiūrėjome vaizdo medžiagą apie M. K. Čiurlionio gyvenimą bei kūrybą. Sužinojome, kad per trumpą savo gyvenimą – vos per dešimt metų trukusį kūrybos kelią, jis sukūrė apie keturis šimtus muzikos kūrinių, tarp jų dvi stambias simfonines poemas, uvertiūrą, kantatą chorui ir orkestrui, dvi sonatas ir kelis variacijų ciklus fortepijonui, styginių kvartetą, kūrinius chorui. Tuo pat metu, per vos šešerius metus trukusį tapytojo kelią, jis nutapė daugiau nei tris šimtus paveikslų, sukūrė nemažai grafikos darbų, be to, paliko literatūros ir poezijos kūrinių, reiškėsi publicistikoje, eksperimentavo meninėje fotografijoje. Taip pat domėjosi geologija, istorija, chemija, geometrija, fizika, astronomija, astrologija ir senovine mitologija, senosiomis ir moderniomis kalbomis, klasikine ir naująja filosofija, rytų ir vakarų religijomis.

K. Čiurlionio tapyba yra labai svarbus XX a. pradžios Lietuvos meno modernumo liudijimas. Kiekvienas jo paveikslas yra tarsi langas į paslaptingą menininko pasaulį, o virtuali realybė praplečia to lango rėmus ir leidžia patekti į šio nuostabaus pasaulio vidų, kur kūrėjo tapyba ir muzika apsijungia visokeriopoje harmonijoje. Pasak M. K. Čiurlionio: „Muzika – tai Dievo pasiuntinys, atsiųstas judinti švelniausias ir geriausias mūsų sielos stygas, raminti širdis, suvargusias gyvenimo rūpesčiuose, guiti iš jų melus, nedorybes, pavydą, neapykantą.“

Technologijų pagalba galėjome išgirsti simfonines poemas „Miške“ bei „Jūra“ ir pasijusti lyg ten būtume, išgyventi emocijas. Daugiau sužinoję ir geriau suprasdami žiūrėjome ir gėrėjomės jo  paveikslais. Klausėmės skaitomų jo laiškų rašytų savo mylimajai. Bibliotekininkė Laima skaitė S. Nėries eilėraščius, išlikusius atmintyje nuo mokymosi laikų, kurie buvo sukurti pagal M. K. Čiurlionio paveikslus. Bežiūrint jo nutapytus paveikslus išsivystė diskusija, skaitytojos dalinosi iškilusiomis mintimis, emocijomis. Viena dalyvė dalijosi savo prisiminimais, kai viešėjo Čikagoje ir buvo susitikime su menininko vaikaičiu, kuris pasakojo apie savo dėdę. Nuolatinė skaitytoja prisiminė, kad mokymosi laikais jai dėstė Čiurlionienė – mokė groti mandolina. Spėliojome, kas ji galėjo tokia būti Konstantinui.

„Daug stebuklų yra pasaulyje, tik ne visiems jie prieinami; vieniems dėl to, kad jų negirdi ir nemato, kitiems dėl to, kad jų nesupranta“ – yra sakęs M. K. Čiurlionis. Džiaugiamės, kad mūsų susitikimas praturtino dalyvavusius žiniomis, geromis emocijomis, nuoširdžiu bendravimu, noru sužinoti daugiau apie mūsų genijų – M. K. Čiurlionį. Turime būti dėkingi menininko paliktiems pėdsakams, jais domėtis ir žavėtis. Ne veltui menininkas yra pasakęs: „Aš esu pasiryžęs visus savo buvusius ir būsimus darbus skirti Lietuvai.“


Tado Tručilausko tapybos darbas
14 gegužės, 2022

Jau ketvirtus metus gyvuoja Trakų viešosios bibliotekos meno degustacijų ciklas – „TRIO: dailė+muzika+poezija“. Gegužės 5-ąją įvyko pirmasis šio projekto renginys. […]

4 gegužės, 2022

Trakų viešojoje bibliotekoje iki gegužės 31 d. kviečiame aplankyti unikalią Trakų istorijos muziejaus parodą, skirtą Trakų miesto 700 metų jubiliejui […]

3 gegužės, 2022

Minint Lietuvos karaimų metus, renginių ciklo „Karaimų dienos“ ketvirto susitikimo metu, Trakų viešojoje bibliotekoje viešėjo televizijos žiūrovams puikiai žinomas žurnalistas, […]

30 balandžio, 2022

Ar kada susimąstėte, koks unikalus Dzūkijos regionas? O ar teko kada padzūkuoti? Patyrinėti šią Lietuvos vietovę ir tenykščius papročius, paklausyti […]

26 balandžio, 2022

Pirmoji geležinkelio linija Lietuvoje Turmantas–Vilnius–Marcinkonys su atšaka Lentvaris–Kaunas–Kybartai (Virbalis) pradėta statyti prieš daugiau kaip 160 metų.   Lentvaris – didžiausias […]

Kotryna Rajeckaitė Trakų viešojoje bibliotekoje
13 balandžio, 2022

Trečiajame susitikimų ciklo „Karaimų dienos“ renginyje Trakų viešojoje bibliotekoje susitikome su Kotryna Rajeckaite. Gimusi ir augusi Trakuose susitikimo pradžioje, Kotryna […]

29 kovo, 2022

Trakų viešoji biblioteka tęsia susitikimų ciklą „Karaimų dienos“, skirtą Lietuvos karaimų metams paminėti. Susitikimų tikslas – ne tik paminėti šiuos […]

29 kovo, 2022

Saulutei vis maloniau glostant skruostus, o paukšteliams vis garsiau čiulbant ir džiuginant giesmėmis, pasitinkame dar vieną nuotaikingą pavasario šventę – […]

22 kovo, 2022

Lietuva turtinga pilimis ir gyvais istorijos paminklais, kurie džiugina mūsų akis ir širdis iki šių dienų. Kiekvieną jų gaubia daugybė […]

18 kovo, 2022

Trakai nuo seno garsėja savo istorine praeitimi – tai ne tik istorinė Lietuvos sostinė, bet, galime sakyti, ir karaimų sostinė. […]

Lietuvių kalbos dienos - it šilto vėjo gūsis
16 kovo, 2022

Lietuvių kalbos dienos – tai daugybė vasario 16–kovo 11 d. visoje Lietuvoje ir užsienyje organizuojamų renginių. Jos skirtos puoselėti ir […]

3 kovo, 2022

1981 m. Jurijus Syroic baigė Rykantų aštuonmetę mokyklą. Laidos pirmūnas įstojo į Vilniaus statybos technikumą. Vėliau mokėsi Vilniaus inžinieriniame statybos […]

22 vasario, 2022

Trakų viešojoje bibliotekoje vasario 14 d. startavo knygų savaitė, kurios šūkis „Mus jungia knygos“. Bibliotekoje ši savaitė prasidėjo susitikimu su […]

Norbertas Černiauskas
22 vasario, 2022

Ar Lietuvos valstybei 104-eri metai? Ką mes švenčiame kasmet – ar tik Vasario 16-osios Akto pasirašymą? Ar 2018 m. šventėme […]

Giedrė Kazakevičienė
9 vasario, 2022

Vasario 16-oji svarbi diena kiekvienam lietuviui. Diena, suvienijanti, suburianti ir kelianti pasididžiavimą savo tėvyne. Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga Trakų […]

7 vasario, 2022

Tėvynė žmogui – tai vienas brangiausių turtų gyvenime. Kiekvienam iš mūsų brangi ta žemė, kurioje gimėme, augome, kuria vaikščiojome ir […]

26 sausio, 2022

2022-uosius LR Seimas paskelbė Lietuvos karaimų metais. Šis įvykis svarbus ne tik karaimų bendruomenei, bet ir visam Trakų kraštui, nes […]

Trakų pilis
20 sausio, 2022

Seimas priėmė Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo pakeitimus, pagal kuriuos gyvenamosioms vietovėms galės būti suteikiamas ne tik kurorto […]

600m. jubiliejaus šventė / Karinos Firkavičiūtės nuotr.
5 sausio, 2022

Lietuvos Respublikos Seimas 2022-uosius Lietuvoje paskelbė Karaimų metais. Jau 625-erius metus Lietuvoje gyvenanti tiurkų tauta – karaimai – kviečia minėti […]

Bibliotekos nuotr.
20 gruodžio, 2021

Trakų viešojoje bibliotekoje buvo pristatyta knyga apie Trakų mieste gyvenusią žydų bendruomenę „Sugrįžtanti atmintis: Trakų miesto žydai“, kurią išleido Trakų […]