M. K. Čiurlionis su S. Kymantaite susituokė Šateikių ar Plungės bažnyčioje?
2025-aisiais minime vieno ryškiausių Lietuvos kūrėjų, menininko, kuris matė garsus ir girdėjo spalvas – Mikalojaus Konstantino Čiurlionio – 150-ąsias gimimo metines. Pasak Genealogijos, heraldikos ir veksilologijos instituto valdybos pirmininko Pauliaus Vaniuchino, ši sukaktis yra puiki proga į dienos šviesą iškelti iki šiol nei žiniasklaidoje, nei akademinėse publikacijose neskelbtus M. K. Čiurlionio ir Sofijos Kymantaitės vedybų dokumentus – priešsantuokinės apklausos ir santuokos įrašus.
„Oficialiai skelbiama, kad M. K. Čiurlionis su S. Kymantaite susituokė 1909 m. sausio 1 d. Šateikių Šv. evangelisto Morkaus bažnyčioje, kuri tuo metu buvo Platelių parapijos filija ir priklausė Alsėdžių dekanatui. Iš M. K. Čiurlionio laiško, kurį jis rašė 1908 m. iš Sankt Peterburgo į Plungę savo būsimai žmonai S. Kymantaitei, matyti, kad planuota „imti šliūbą“ Plungės Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje per Naujuosius Metus. Ir čia svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad tuo metu Plungės bažnyčia priklausė Rietavo dekanatui, kurios dekanas ir Plungės parapijos klebonas buvo S. Kymantaitės dėdė, motinos brolis kunigas Vincentas Jarulaitis,“ – sakė P. Vaniuchinas.
Įdomių detalių apie būsimas vedybas galima rasti M. K. Čiurlionio laiškuose, rašytuose iš Sankt Peterburgo į Plungę savo būsimai žmonai S. Kymantaitei. Antai 1908 m. lapkričio 29 d. laiške jis pasakoja apie Sankt Peterburge tvarkant reikalus dėl būsimų sutuoktuvių įvykusį pokalbį su Šv. Stanislovo bažnyčios prelatu: „<…> Aha, tad man reikalingas toks indultas, kad šliūbą būtų galima paimti be užsakų ir Naujųjų Metų dieną. <…> Mano sužadėtinė gyvena Plungėje (Kauno gub.) ir ten imsim šliūbą; <…>.“ Taigi P. Vaniuchinas atkreipia dėmesį į šį laišką, atskleidžiantį užuominas, kad pora planavo susituokti ne kur kitur, bet Plungėje. Panašu, kad visi sutuoktuvių reikalai tarp sutuoktinių buvo aptarti laiškuose.
Praėjus ne vienam dešimtmečiui po vedybų, S. Kymantaitė-Čiurlionienė savo atsiminimuose rašė: „<…> Viskas nuspręsta aiškiai – sausio pirmą dieną – jungtuvės. <…> Dėdė nori kelti iškilmingas vestuves. Nenoriu. Kam man reikalinga ta Plungės „ponybė“, dargi šliūbo nesutinku imti Plungėje – prigarmės tiek žmonių į bažnyčią žiopsoti… Ne. Diplomatiškai įtikinu dėdę, kad šliūbas įvyktų Šateikiuose, – ten klebonauja mielas kun. Bajorynas, nuvažiuosime, ir tyliai įvyks jungtuvės. Dėdė sutinka. Konstantinas atsiveš brolį Stasį – studentą pirmo kurso, atvažiuos mano mylimiausia draugė Marinė Skrutkovska – ir jokių balių. Viskas įvyksta kaip numatyta.“
Panašu, kad viskas tuo ir pasakyta, kad „viskas įvyksta kaip numatyta“. Ir čia, matyt, P. Vaniuchino nuomone, negali kilti jokių abejonių ar klausimų dėl Sofijos užrašytų atsiminimų apie vedybas, tačiau… Peržiūrėjus Šateikių, Platelių ir Plungės bažnyčių dokumentus greitai surandama, ko reikia.
1909 m. Plungės Šv. Jono Krikštytojo santuokos metrikų knygoje esama M. K. Čiurlionio ir S. Kymantaitės santuokos įrašo. Išvertus jį į lietuvių kalbą ir sudėjus skyrybos ženklus, įrašas skambėtų taip: „Tūkstantis devyni šimtai devintųjų metų sausio pirmą dieną Plungės Romos katalikų parapinėje bažnyčioje vietinis klebonas kunigas Jarulaitis Jo Prakilnybės vyskupo 1908 m. gruodžio 22 d. leidimu Nr. 4303 sutuokė Vilniaus gubernijos Leipalingio valsčiaus valstietį Mikalojų Konstantiną Čiurlionį, 33 metų viengungį iš Peterburgo, su bajoraite Sofija Kymantaite, 22 metų mergina, iš Plungės, Plungės parapijos, po atlikto išankstinio tinkamo tyrimo ir neradus jokių santuokos kliūčių, taip pat jų savanorišku pareiškimu ir abipusiu sutarimu. Valstiečių Konstantino ir Adelės Marijos, gimusios Radmanaite, Čiurlionių, teisėtų sutuoktinių, sūnaus ir bajorų Leono ir Elžbietos, gimusios Jarulaityte, Kymantų, teisėtų sutuoktinių, dukters santuoka sujungta ir iškilmingai palaiminta, dalyvaujant oriems liudininkams – Stanislovui Čiurlioniui, Stanislovui Vaitkevičiui, Marijai Skrutkovskai ir kitiems čia buvusiems.“
P. Vaniuchino duomenimis, pasiruošimas santuokai taip pat buvo fiksuojamas Plungės bažnyčioje. 1909 m. Plungės Romos Katalikų Bažnyčios priešsantuokinės apklausos knygoje įrašą savo parašais patvirtina M. K. Čiurlionis ir S. Kymantaitė, liudininkai – S. Čiurlionis, S. Vaitkevičius ir M. Skrutkovska bei kunigas V. Jarulaitis.
Deja, bet Čiurlionių santuoka truko neilgai – 1911 m. Konstantinas mirė. Prie kapo duobės kun. V. Jarulaitis pasakė: „<…> Prieš du metu jam šliūbą duodamas nesitikėjau, kad štai dabar laidot jį man teks <…>.“ Tad reiktų manyti, kad kun. V. Jarulaitis, bet ne kun. A. Bajorinas sutuokė M. K. Čiurlionį su S. Kymantaite.
