Saulės parkų karštinė Europoje: vokiečiai energiją generuoja balkonuose, ispanai – kapinėse. Ką planuoja Lietuva?
Saulės energija šiuo metu yra sparčiausiai augantis atsinaujinančiosios energijos šaltinis Europos Sąjungoje, tad kiekviena šalis aktyviai ieško sprendimų, kaip efektyviai išnaudoti saulės energiją. Pastaraisiais metais Vokietijoje ir Ispanijoje įgyvendinami išskirtiniai saulės elektrinių projektai, kuriais siekiama prisitaikyti prie vietos sąlygų ir išnaudoti netradicines erdves elektrai generuoti. Tiesa, Lietuvoje numatoma kiek kitokia saulės parkų vystymo kryptis.
Saulės energija balkonuose
Vokietija jau keletą metų žavi pasaulį savo inovatyviais sprendimais, leidžiančiais saulės energiją panaudoti kasdieniams gyventojų poreikiams. Vienas tokių sprendimų – privatūs saulės kolektoriai butų balkonuose.
Ši tendencija populiarėja sparčiai – šiuo metu Vokietijoje jau įrengta daugiau kaip 500 tūkst. saulės energijos sistemų, kurių bendra galia siekia 200 MW. Dauguma jų – ant daugiabučių namų balkonų.
Tokios sistemos, įrengtos ant balkonų konstrukcijų, yra mažesnės nei įprastos saulės elektrinės ant stogų, tačiau puikiai tenkina miesto gyventojų poreikius. Viena ar dvi saulės panelės, prijungtos tiesiai į elektros lizdą, leidžia sumažinti elektros sąskaitas ir prisidėti prie tvarios energijos vartojimo.
Daugelis Vokietijos gyventojų mato tai laiko kaip būdą sumažinti savo priklausomybę nuo išorinių energijos tiekėjų ir elektros kainų svyravimų. Be to, gyventojams, planuojantiems įsirengti saulės elektrinę savo balkone, valstybė suteikia subsidijas ir lengvatas, padedančias kompensuoti įrengimo išlaidas.
Diskusijas sukėlęs sprendimas Ispanijoje
Ispanija, kaip ir Vokietija, žengia pirmyn saulės energijos srityje, tačiau ši šalis renkasi dar radikalesnius ir novatoriškesnius sprendimus.
Vienas iš labiausiai diskusijų sukėlusių projektų yra Valensijoje pradėtas projektas RIP (angl. Requiem in Power), kurio metu saulės parkai įrengiami kapinių teritorijose. Šis projektas yra atsakas į didelį urbanistinių erdvių trūkumą mieste, kur praktiškai nebeliko vietos naujiems saulės energijos parkams.
Projektas, pradėtas šią vasarą, apima daugiau nei 6 tūkst. saulės panelių įrengimą Valensijos kapinėse. Nors toks sprendimas gali pasirodyti neįprastas, tačiau per metus šios saulės panelės gali pagaminti daugiau kaip 440 tūkst. kilovatvalandžių elektros energijos, kuri bus naudojama savivaldybės pastatams aprūpinti energija. Be to, apie ketvirtadalis pagamintos elektros energijos bus paskirstyta tūkstančiui socialiai pažeidžiamų namų ūkių. Tai reiškia, kad šis projektas ne tik prisidės prie aplinkai draugiškos energijos naudojimo, bet ir padės mažinti energijos nepriteklių tarp labiausiai pažeidžiamų visuomenės narių.
Lietuvoje orientuojamasi į dideles ir pažangias jėgainės
Saulės energija šiuo metu yra sparčiausiai augantis atsinaujinančiosios energijos šaltinis ES – vien pernai ES buvo įrengta 56 GW saulės energijos, o tai užtikrina apie 650 tūkst. darbo vietų šiame sektoriuje ir prognozuojama, kad iki 2030 m. šių darbo vietų skaičius išaugs iki milijono.
Lietuva renkasi kitokį kelią nei anksčiau aptartos Vokietija ir Ispanija – saulės energijos panaudojimo kryptį mūsų šalyje brėžia unikalus „nutolusio gaminančio vartotojo“ projektas. Jis apibrėžia kliento elektra vartojimą viename geografiniame objekte, kol gamyba vyksta visai kitame. Vienintelis papildomas mokestis, tenkantis vartotojui, tai ESO pasinaudojimo tinklais mokestis.
Lietuvoje egzistuoja galimybė gyventojams įsigyti dalį saulės parko iš vystytojo įgyvendinamo didelio saulės parko projekto. Tarkime, vystytojui įrengus 10 tūkst. kW saulės parką ir jį padalija 2 tūkst. klientų, t.y. vidutiniškai po 5 kW vienam klientui. Kai klientas turi galimybę įsigyti optimizuotą saulės parko dalį, kurio gamybą garantuoja vystytojas, išnyksta poreikis montuoti saulės paneles, pavyzdžiui, ant balkono. Be to, tokios saulės elektrinės dažniausiai neužtektų visam objekto energijos poreikiui patenkinti.
Tuo tarpu Ispanijoje kapinėse rengiami saulės parkai yra priskiriami valstybės valdomoms institucijoms ir statomi valstybės žemėje. Lietuvoje dažnai stebime kone atvirkščią situaciją – dažnai netgi valstybės institucijos perka energiją iš didelių privataus kapitalo parkų.
Latvijos energetikos grupė „Latvenergo“, kuriai priklauso ir Lietuvoje veikianti „Elektrum Lietuva“, šiais metais Baltijos šalyse jau atidarė aštuonias saulės elektrines, kurių bendroji galia siekia 67,8 MW, o dar septynios saulės elektrinės šiuo metu yra statomos. Šie veiksmai orientuoti į tikslą, kuriame numatoma dar iki 2024 m. pabaigos bendrą grupės saulės parkų krepšelį papildyti 100 MW galia.
Iki 2030 m. energetikos grupė siekia sukurti 2,3 GW atsinaujinančiosios energijos gamybos pajėgumų visose Baltijos šalyse, o saulės elektrinių parkai, kaip energijos šaltinis, laikui bėgant taps lygiaverčiai kitiems grupės gamybos pajėgumams – hidroelektrinėms ir šiluminėms elektrinėms.
