14 balandžio, 2016
Dalina Rupinskienė / "Šilelis"

Mane visi mylėjo ir aš visus mylėjau…

Šimtas nugyventų metų. Ar tai daug? Prieš keletą metų viena šimtametė mane nustebino labai originaliu savo amžiaus apibūdinimu. „Jei skaičiuoju, kad aš pragyvenau du kartus po penkiasdešimt, tai atrodo visai nedaug. O jei pagalvoju, kad nugyvenau tik dešimt dešimtmečių, tai norisi gyventi dar ilgai ilgai…“

Praėjusį penktadienį, balandžio 8 dieną, šimto metų sukakties jubiliejų šventė Svėdasų seniūnijos Butėnų kaimo gyventoja Bronė Valuntienė. Jos pagerbti ir pasveikinti atvyko rajono meras Kęstutis Tubis, Svėdasų seniūnas Valentinas Neniškis, Butėnų kaimo bendruomenės atstovai, kaimynai ir keletas artimųjų, nes „tikrasis balius“, pasak jubiliatės, vyks šeštadienį, kuomet susirinks visa gausi giminė.  Garbaus amžiaus senolė, pamačiusi tiek daug svečių, tik skėstelėjo rankomis ir vis kartojo, kad labai džiaugiasi, jog  pas ją atvyko tiek daug gražių žmonių. Apdovanota spalvingų gėlių puokštėmis, dovanomis, perrišta tautine juosta, jubiliatė su dukra Aldona pakvietė svečius prie stalo, kur ir užsimezgė  atviresnis pokalbis. Atsisėdusi šalia mero, senolė Bronė noriai atsakinėjo į klausimus, o jei ką ir buvo primiršusi, jai talkino dukra.

Mero paprašyta papasakoti apie savo gyvenimą, puikios atminties ir gero regėjimo senolė sklandžiai porino: „ Užauginau dvi dukras – Aldutę ir Eugeniją. Turiu penkis anūkus ir dešimt proanūkių.  Esu Butėnų kaimo marti, o gimiau Sliepiškio kaime, mokyklą du ar tris metus lankiau Visėtiškėse“.

Paklausta, kur susipažino su vyru ir kiek pasogos tėvai davė,  smagiai nusijuokusi Bronė pasakojo toliau: „Taigi Svėdasų miestelyje per vakarėlį susipažinau. Aš iš Sliepiškio, jis iš Butėnų – ir susidraugavom abudu. Apsivedėm 1938 metais liepos mėnesį, man buvo 22 metai, vyras buvo aštuoneriais metais vyresnis.  Taip ir atvažiavau po vestuvių į Butėnus pas vyrą, kur ir gyvenu iki šiol, jau 78 metus ten pat. Pasagos kažką davė, jau gerai nepamenu. Davė karvę ir kažkiek pinigų. Jauna labai graži buvau, vyras Jonas būt paėmęs ir be jokios pasogos. Tėvai mano buvo smulkūs ūkininkai, šeimoje mūsų buvo trys vaikai.  Gyvenau labai gerai, vyras manęs neskriaudė, mylėjo. Ir žmonės visi geri buvo, ir kolūkio pirmininkas, ir melžėjos visos, ir kaimynai. Mane visi mylėjo ir aš visu mylėjau.  Aš kolūkyje melžėja gal 30 metų dirbau, rankomis 15 karvių melžiau. Vėliau mano vietoje dukra Aldutė dirbti pradėjo, tai karves jau jinai aparatais melžė, ne taip sunku buvo.  Tiesa, apie 1946 metus vyrą buvo kalėjiman paėmę, išvežė į Rokiškį. Aš jo ten lankyti važiuodavau. Nelabai ilgai kalėjime laikė. Tik pamenu, kai grįžo, tai iš karto pirtį kūrenome, nes visas utelėmis buvo aptekęs. Kai vyrą išvežė, tuo kartu klojimą mūsų su visu šienu sudegino. Ačiū Budrių kaimo kaimynams ir mano gimtojo kaimo žmonėms, kurie sušelpė ir šieno žiemai atvežė.  Jonas kolūkyje brigadoje dirbo, vėliau jį brigadininku paskyrė“.

Šiek tiek pailsėjusi Bronė pasakojo toliau: „ Mes su vyru knygas mėgome skaityti, o Jonas dar ir šachmatais su kaimynu mėgo žaisti. Aš tai vakarais megzdavau, dar iki praėjusios žiemos mezgiau. Biteles laikėme, man spiečius yra tekę gaudyti. Gražų gyvenimą abu nugyvenome. Mirė 82 metų sulaukęs. Mano giminėje visi ilgaamžiai. Mama mirė 95 sulaukus, o tėtė, man atrodo, kad jau per šimtą buvo perkopęs“.

Mero paklausta, kokį maistą mėgsta močiutė, ši atsakė, kad anksčiau valgė viską, dabar  daugiau „iš pieniško“ valganti. Šiaip sakė, skanaus naminio maisto jokio „nebrokijanti“.

Besiskirstant svečiams ir jubiliatei linkint ilgų gyvenimo metų, senolė  pratarė, kad dar ne vakaras, kad ji ilgai dar ruošiasi gyvent, nes dukra gerai prižiūrinti ir ją lepinanti…

Po tokių šiltų susitikimų nevalingai kyla mintys: „Kaip dažnai trūksta mums tų garbių žmonių  optimizmo, gyvenimo džiaugsmo, meilės ir pagarbos mus supantiems. Kaip mes nebemokame džiaugtis, kaip nebepastebime mielų dalykų, kaip atpratome juoktis iš mažų smulkmenų. Tapome surambėję, susirūpinę, pikti, pavydūs, susireikšminę…“


28 gruodžio, 2020

Rašytojas Rimantas Vanagas rašyti laikraščiams pradėjo dar 6-oje klasėje, o per daugybę kūrybos metų pelnė įvairius apdovanojimus. „Ryškiausiai išsiskiriame, atkreipiame […]

1 gruodžio, 2020

Siekdama sumažinti rizikos grupės asmenų, sergančių koronavirusu (COVID-19) srautus į šalies gydymo įstaigų priėmimo skyrius ir Greitosios medicinos pagalbos stotis […]

30 lapkričio, 2020

Šiandien vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė apdovanojo keturiolika Lietuvos savivaldybių Europos Tarybos ženklu už nepriekaištingą valdymą. „Šiemet su jumis bendravome […]

20 lapkričio, 2020

Stanislovo Šimonėlio sodyba stovi šalia tylaus Juostos upelio. Čia jis gimė, augo ir savo metus tauriai nugyveno. Savamokslis medžio meistras […]

30 spalio, 2020

Ar kada susimąstėte, kad dar svajonėse gvildenamus pokyčius nuo visiškai naujos realybės skiria tik plonytė linija? Kartais tai yra iniciatyva, […]

2 spalio, 2020

 2020 m. rugsėjo 25 d. Anykščiuose įvyko baigiamasis Lietuvos muziejų kelio (LMK) projekto renginys. Jį organizavo Anykščių menų centras ir […]

17 rugsėjo, 2020

Rugsėjo 12-ąją Svėdasų seniūnijos Malaišių kaime vėl vyko tradicinės „Vaižgantinės“. Žmonės iš visos Lietuvos tą šeštadienį rinkosi lietuvių literatūros klasiko […]

10 rugsėjo, 2020

Pirmą kartą organizuota ir tris savaites trukusi saugaus eismo stotelių kelionė po Lietuvą baigėsi – 62 saugaus eismo stotelėse apsilankė […]

17 liepos, 2020

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras informuoja, kad 2020-07-16 yra gauta informacija apie teigiamą COVID-19 testą, nustatytą 53 m. moteriai, gyv. Kėdainių […]

27 balandžio, 2020

Svėdasų kraštas išugdė daugybę rašytojų, menininkų, mokslininkų ir kitokių žymių žmonių, kuriais didžiuojamasi ne tik jų gimtinėje, bet ir visoje […]

27 balandžio, 2020

Palaipsniui švelninant karantiną, vis daugiau įstaigų gali atnaujinti veiklą – nuo pirmadienio gali pradėti veikti archyvai, bibliotekos ir muziejai, jeigu […]

23 balandžio, 2020

Daugelis parodose ir kituose renginiuose išvydę anykštėno tautodailininko Broniaus Budreikos meninės kalvystės darbus, pavadina jį „kalvių kalviu“. Ir neapsirinka. Tik […]

17 balandžio, 2020

Šią savaitę į Neries upę Elektrėnų ir Trakų rajonuose bei į Šventąją Anykščių rajone buvo paleista 1500 vienetų aštriašnipių eršketų […]

11 sausio, 2020

Iš Kelmės rajono kilusi ir nuo 1972-ųjų Anykščių krašte gyvenanti Regina Stumburienė yra pelniusi nemažai apdovanojimų, tačiau svariausi – Lietuvos […]

4 gruodžio, 2019

Anykščių rajone, Svėdasų krašte, iškilmingai pagerbti Lietuvos Laisvės kovų dalyviai, prieš 70 metų žuvę Drobčiūnų miške ir palaidoti Kunigiškių kapinėse. […]

30 liepos, 2019

Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio Kleboniškių kaimo buities skyriaus klojime tęsiasi jubiliejinis dvidešimtasis teatrinis sezonas. Šeštadienio popietę klojime svečiavosi Anykščių kultūros […]

28 sausio, 2019

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Panevėžio valdybos pareigūnai atlieka ikiteisminį tyrimą dėl prekybos poveikiu Anykščių rajono savivaldybėje. Šį ikiteisminį tyrimą organizuoja […]

10 spalio, 2018

Mikierių tiltas – pėsčiųjų tiltas per Šventosios upę, jungiantis Mikierius ir Inkūnus. Viename krante – prie Šimonių girios įsikūrusi miškų […]

21 gegužės, 2018

Gegužės 19-osios popietę pačiame Lietuvos pakraštyje ant Šešupės kranto įsikūrusiame Kalvarijos miestelyje aidėjo giesmės anykštėnų patarme. Kalvarijos Švč. Mergelės Marijos […]

21 kovo, 2018

Kai Kovo 20-ąją mūsų sostinėje Vilniuje buvo keliama Žemės vėliava, Pasaulinei Žemės dienai  paminėti Anykščiuose esančiame Medžių lajų take rinkosi […]