Marijampolėje – didinga muzikinė misterija „Sūduvių pėdsakais“
Sūduva – neprastai gražus, svetingų žmonių kraštas Lietuvai padovanojęs neeilinių asmenybių ir istorijos atmintyje išlikusių didžiavyrių. Šiemet Sūduvai – 600 metų, o tokią šventę buvo būtina paminėti įspūdingai.
Rugsėjo 18 d., išties simbolinėje vietoje, Rygiškių Jono gimnazijos stadione vyko tai, ko Marijampolė dar nebuvo mačiusi. Žiūrovai stebėjo Sūduvos istoriją, kurią didingai ir išradingai pasakojo 350 Sūduvos atlikėjų ir žymūs Lietuvos kūrėjai – Neringa Nekrašiūtė, Liudas Mikalauskas, Egidijus Bavikinas, Jurgis Jarašius, Hendrikas Savickis, libretą sukūręs Herkus Kunčius, kompozitorius Jievaras Jasinskis, scenografė Birutė Ukrinaitė ir vienas žymiausių šalies režisierių – Gytis Padegimas.
Sukurti dar nematytą reginį, tekstus, muziką, pirmą kartą suburti viso regiono atlikėjus – nemenkas iššūkis keliantis jaudulį. Tačiau pažvelgus į pilnutėlį Rygiškių Jono gimnazijos stadioną ir susidomėjimo kupinas žiūrovų akis tampa aišku, kad tai daryti vertėjo. Nuoširdūs padėkos žodžiai buvo skirti Marijampolės kultūros centro komandai, kuri ir ėmėsi iniciatyvos įgyvendinti šį projektą ir visoms, be išimties, Sūduvos regiono savivaldybėms, meno kolektyvams, kurie prisidėjo, kad idėja virstų realybe.
Sveikindamas gausiai susirinkusius žiūrovus, atvykusius svečius Marijampolės savivaldybės meras Povilas Isoda neslėpė besididžiuojantis gimtuoju kraštu, o svarbiausiai – čia gyvenančiais žmonėmis, kurie ir yra pats didžiausias turtas: „Stovėdamas čia ant scenos galiu matyti, kiek daug jūsų susirinko paminėti ir kartu švęsti mūsų gražaus regiono 600 metų jubiliejų. Svetingi, vieningi, kūrybingi, darbštūs – tokie mes esame sūduviai, o šį kartą turėsime unikalią galimybę pažvelgti kokią istoriją patyrė mūsų kraštas. Dėkoju visiems kūrėjams ir šio įspūdingo renginio rėmėjams už galimybę dar kartą pajusti pasididžiavimą savo kraštu“.
Gražių žodžių Sūduvos krašto žmonėms negailėjo ir visus pasveikinti atvykęs LR Kultūros viceministras Albinas Vilčinskas.
Po renginio atlikėjai žavėjosi misteriją stebėjusia publika ir sakė, kad jautė puikią emociją girdėdami ovacijas ir stebėdami pasididžiavimo kupinas žiūrovų akis. Kaip kad sakė Liudas Mikalauskas: „sunku sulaikyti ašaras, kai matai atsistojusius žmones, dainuojančius kartu ir siunčiančius tokią gerą energiją. Įdėjome širdį ruošdami šią misteriją, o publika buvo nuostabi“.
