Mažoje aviacijos šventėje įamžino lakūnus tėviškėnus
ŽVIRGŽDAIČIAI. Rugpjūčio pradžioje čia įvyko svarbi šventė – Šakių rajono savivaldybės meras Raimondas Januševičius, buvusi ilgametė Kultūros skyriaus vedėja Augenija Kasparevičienė bei Žvirgždaičių seniūnė Giedrė Snudaitienė perkirpo juostelę, juosusią iš metalo pagamintą skulptūrinę kompoziciją, skirtą iš čia kilusiems lakūnams Antaninai (1906 11 11–2003 02 04) ir Jonui (1901 08 11–1991 07 08) Liorentams atminti. Oficialiai pristatytą menininko Algimanto Vorevičiaus kūrinį pašventino Kudirkos Naumiesčio vikaras kun. Romualdas Vitkovskis. A. Vorevičius sakė, stengęsis pavaizduoti skrydį ir likimus, besisukusius tiek apie laisvę, tarnavimą Tėvynei, tiek apie skaudžius smūgius, okupaciją, priverstinę šių garsių lakūnų emigraciją. Pasak skulptūros autoriaus, iš vieno žiūros taško ji labai graži, pakylėta, pasiruošusi skrydžiui, iš kito taško – tolstanti nuo mūsų, dar iš kito – kaip sužeistas paukštis. A. Liorentaitė atsiminimuose yra rašiusi, kad turėjo keletą avarijų. Tai A. Vorevičius stengęsis tą skrydžio dinamiką, veiksmą prieš skrydį ir po jo pavaizduoti. Pirmoji Lietuvoje moteris lakūnė, pirmoji Lietuvoje moteris parašiutininkė A. Liorentaitė atsiminimuose rašė: „Skridau, nes neaprėpiama toluma, aukštybių giluma, laisvų debesų skraiste pasipuošusi Lietuvos padangė kaip magnetas traukė…“ Šiuos žodžius skulptūrinėje kompozicijoje įamžino A. Vorevičius.
Seniūnė G. Snudaitienė džiaugėsi, kad ši skulptūrinė kompozicija bus kaip atminimo ženklas šios žemės vaikams – lakūnams Liorentams, tai yra žmonių sutelktumo simbolis.
Viena iš pagrindinių lakūnų įamžinimo idėjos sumanytojų A. Kasparevičienė svarstė, kokia yra praeities ateitis? Pasak jos, tądien Žvirgždaičiuose vienas iš tų praeities ateities elementų jau įvyko, o Žvirgždaičius drąsiai galima vadinti mažąja aviacijos tėviške.
Tądien dar buvo galima apžiūrėti Vytauto Didžiojo karo muziejaus parodą „Su ANBO aplink pasaulį“, žavėtis pasaulio aviamodeliavimo aso Donato Paužuolio įgūdžiais.
