Mažosios kultūros sostinės metai pradėti spektakliu apie istoriją

Klaipėdos apskrities mažoji kultūros sostinė VEIVIRŽĖNAI – radialinio plano miestelis Klaipėdos rajone, abipus Veiviržo upės (Minijos intakas). Yra Jurgio Šaulio gimnazija, Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia ir varpinė, parapijos kapinės su koplyčia. Jame stūkso ir Veiviržėnų piliakalnis, kurį kasinėdami archeologiniai rado geležinių ir žalvarinių dirbinių, monetų (seniausios – XVII amžiaus antroje pusėje), papuošalų. VIII–IX amžiaus žalvarinė apyrankė laikoma Kauno istorijos muziejuje, dalis monetų ir papuošalų lobio saugoma M. K. Čiurlionio dailės muziejuje. Veiviržėnuose bene didžiausia šventė – Švč. Marijos Magdalenos atlaidai, vykstantys liepos pabaigoje.

Žiupsnelis istorijos

Istoriniuose šaltiniuose nuo XV amžiaus minimas Veiviržėnų dvaras, nuo 1511 metų – Veiviržėnų kaimas. 1639 metais pastatyta pirmoji Veiviržėnų bažnyčia (anksčiau buvo Rietavo parapijos filija).

Veiviržėnai kaip miestelis pirmą kartą paminėti 1641 metais; 1661 metais Veiviržėnuose buvo 8, 1725 metais – 14, 1737 metais – 28 sodybos. 1754 metais Augustas III Veiviržėnams suteikė teisę rengti savaitinį turgų, o nuo 1767 metų – dar keturis prekymečius (muges). 1767 metais grafas Oginskis bažnyčiai padovanojo žemės sklypą, kuriame buvo pastatyta nauja Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia, o 1795 metais ji tapo parapine. 1784 metais Veiviržėnuose buvo 62 sodybos (23 priklausė žydams), žydų sinagoga, prieglauda. 1792 metais Veiviržėnai gavo Magdeburgo teises ir herbą. 1800 metais prie bažnyčios pastatyta špitolė.

Veiviržėnų Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia, parapinių kapinių koplyčia (pastatyta 1791 m.) ir vartų kompleksas, senosios Veiviržėnų miestelio stačiatikių kapinės, ketvirtosios miestelio senosios kapinės, Veiviržėnų (Vilkių) piliakalnis su gyvenviete, koplytstulpis su skulptūromis (prie namo Jaunimo g. 8; autorius K. Piaulokas, XX amžiaus pr.) įtraukti į Lietuvos Respublikos paveldo registrą. Į Laikinąją istorijos ir kultūros paminklų apskaitą įtraukti „Laisvės paminklas“ (1932 m., autorius Kostas Rameika), „Tremtinių paminklas“, Lurdas, partizaninio ir rezistencinio judėjimo dalyvių palaidojimo vieta – kapas (1990 m., autorius Vytautas Majoras). Dailės paminklų yra bažnyčioje ir koplyčioje.

Atvežė „Kūrybinis traukinys“

Mažąją kultūros sostinę Veiviržėnai „atidarė“ miestelio kultūros centro jau 10 kartą organizuojamame renginyje „Kūrybinis traukinys“, vykusiame sausio 18 dieną. Šiemet renginyje dalyvavo apie 130 atlikėjų: Veiviržėnų kultūros centro meno kolektyvai, Jurgio Šaulio gimnazijos choras, ansamblis ir šokių kolektyvas, Gargždų muzikos mokyklos Veiviržėnų filialo mokiniai, Veiviržėnų bendruomenės atlikėjai.

„Džiaugiamės galėdami parodyti visuomenei, kad Veiviržėnai verti mažosios kultūros sostinės titulo. Tądien buvo pristatytas šių metų planuojamų renginių ciklas, kuris išskirstytas į skirtingus laikotarpius ir apima temas: „Vardan Lietuvos“, „Kol dega ugnis“, „Nuspalvinkim dabartį“, „Svajokim kartu“, – sakė kultūros centro direktorė Laura Netalimova, pastebėdama, kad renginys buvo nemažas iššūkis visiems kultūros darbuotojams ir Veiviržėnų bendruomenei, bet didelio darbo, pastangų dėka startas pranoko visus lūkesčius. Kultūros centro salė buvo pilna žiūrovų. Jau nuo renginio paskelbimo džiugino susidomėjimas ir aktyvus bilietų pirkimas.

Pasak bendruomenės pirmininko Juliaus Pozingio, tam, kad Veiviržėnai taptų oficialia mažąja kultūros sostine, reikėjo visai bendruomenei ilgai dirbti išvien.

Premjera pasakoja apie miestelio istoriją

Dešimtmetį veikianti Veiviržėnų kultūros centro dramos studija „Netikras teatras“ parengė spektaklį apie miestelio istoriją „Namų istorijos“. Scenoje prabėgo keli miestelio istorijos etapai: miestelio klestėjimas ir žydų kultūra smetoninėje Lietuvoje, sovietmečio gūduma, Nepriklausomybės siekis ir dabarties opos. Scenografija – minimali: pastoliai ir dvi aukštos kėdės, virstančios ir pjedestalu, ir kopėčiomis, ir mokyklos suolu. „Spektaklis „Namų istorijos“ sukurtas Mažosios kultūros sostinės garbei“, – pabrėžė spektaklio režisierius ir sumanymo autorius Karolis Pronckus.

„Netikras teatras“ teatralizuotam pasakojimui apie miestelio ir aplinkinių kaimų istoriją sutelkė net 76 dalyvius. Kai kurie veiviržėniškiai, jau studijuojantys ar dirbantys kituose miestuose, specialiai sugrįžo į gimtinę dalyvauti vaidinime. Premjera rodyta du kartus – sausio 31 ir vasario 1 dienomis. Abu kartus salė buvo pilnutėlė, kai kurie žiūrovai vaidinimą žiūrėjo du vakarus.

K. Pronckus pastebėjo, kad septyni dramos studijos „Netikras teatras“ aktoriai vaidinti teatralizuotame pasakojime veiviržėniškius pakvietė dar rugsėjo mėnesį. Spektaklio dalyvių gretos per pusmetį išaugo iki 76. Vaidinimo veiksmas skleidėsi prie visiems žinomų objektų: Laisvės paminklo, bažnyčios, autobusų stotelės, turgaus, mazuto „boso“, mokyklos ir kitur. Teatralizuotame vaidinime talkino mišrus vokalinis ansamblis „Viržis“, Jurgio Šaulio gimnazijos jaunučių choras „Vieversėlis“, mergaičių vokalinis ansamblis, merginų choras.

„Spektaklyje persipina keturios amžiaus grupės: Jurgio Šaulio gimnazijos mokinės, paaugliai, studentai, gebėję suderinti paskaitas su repeticijomis, ir „brandus jaunimas“ – mišraus vokalinio ansamblio „Viržis“ nariai, pasidavę mūsų intrigai“, – teigė K. Pronckus. Jis atkreipė dėmesį, kad dalyvių gausa spektaklis lenkė net Nacionalinio dramos teatro spektaklius. Tačiau būtent todėl, tikėtina, tokios didelės aktorių sudėties spektaklis rodomas pirmą ir paskutinį kartą – vėliau surinkti tiek žmonių vaidinimui bus sudėtinga.

4 dalių renginių ciklas

Pasak Veiviržėnų kultūros centro direktorės L. Netalimovos, pirmasis Mažosios kultūros sostinės metų renginių ciklas „Vardan Lietuvos“ apėmė laikotarpį iki Kovo 11-osios. Jo programa orientuota į bendruomenės žmogų, kad jis dalyvautų renginiuose, domėtųsi Lietuvos, pasaulio ir savo gyvenamosios vietos aktualijomis, istorijomis.

Kitu renginių ciklu, pavadintu „Kol dega ugnis“, pasak kultūros centro direktorės, bus atsigręžiama į senąsias tradicijas. Vyks šeimų diena, archajinės muzikos ir amatų diena, muziejų naktis. Bus renkamasi ir prie piliakalnio Veiviržo slėnyje. Čia sukurta ypatinga atmosfera padės atsigręžti į praeitį, pasisemti protėvių stiprybės, išminties.

„Ciklo „Nuspalvinkime dabartį“ pagrindinis renginys – miestelio vasaros šventė, kurios pradžia buvo Šv. Marijos Magdalenos atlaidai, vykstantys liepos pabaigoje. Dabar šventė jau yra išsiplėtusi iki trijų dienų – šventinio savaitgalio. Penktadienį vyks piknikas su bardų muzika miestelio centre, šeštadienį – mugė istorinio turgaus vietoje, o vakare – šventė, kurioje dominuos populiari muzika, persikels į Veiviržo slėnį. Sekmadienį vyks atlaidai ir klasikinės muzikos koncertas naujuose parapijos namuose ar skvere greta jų“, – sakė kultūros centro meno skyriaus vedėja Neringa Žemgulienė.

Ilgalaikiai akcentai

„O ateičiai belieka svajoti. Ciklo „Svajokime kartu“ dėmesys koncentruojamas į ateitį. Kad Mažosios kultūros sostinės titulas neištirptų laiko tėkmėje, organizuojame kūrybines dirbtuves, kurios paliktų išliekamosios vertės objektų. Dirbtuvių metu prie pagrindinių taškų atsiras dekoruotos durys ir informaciniai stendai – funkcionalūs, interaktyvūs. Tai bus tam tikri miestelio akcentai, „saldainiukai“, kurie subtiliai, galbūt net šokiruojančiai atskleis svečiams ir gal net vietiniams gyventojams nežinomą mūsų istoriją, gyvenimo būdą, stilių ir, tikimės, padės plėtoti kultūrinį turizmą“, – tęsė kultūros centro direktorė. Pasak L. Netalimovos, jau sutarta su dailės studijų studentais, dirbtuvės numatytos birželio pabaigoje – liepos pradžioje.

„Kultūros centras, Amatų centras, Jurgio Šaulio gimnazija, parapija, seniūnija, biblioteka, muzikos mokykla – Veiviržėnų bendruomenės branduolys, kuris žadina kultūrinį gyvenimą, vykdo šviečiamąją veiklą seniūnijoje. Norime ir toliau telkti žmones, nes mums ne tas pats, kokie yra dabar ir bus Veiviržėnai. Tikimės, kad 2020-aisiais bendruomeniškumas ir glaudus bendradarbiavimas tarp miestelio įstaigų, bendruomenės ir gyventojų dar labiau stiprės. O Klaipėdos apskrities mažosios kultūros sostinės titulas miestelio bendruomenę dar labiau sustiprins ir pastūmės tvirčiau žengti pirmyn ir toliau puoselėti miestelį, plėtoti kultūrinę veiklą, įgyvendinti įvairias iniciatyvas“, – teigė Veiviržėnų kultūros centro atstovės.

O dar nė dešimties metų miestelyje nepragyvenusi buvusi klaipėdietė kultūros centro direktorė L. Netalimova pasidžiaugė, kad Veiviržėnų bendruomenė yra aktyvi, žmonės jaučia, palaiko vienas kitą. Tai kultūros darbuotojams yra labai svarbu.