Mažų kainų ir tuščių piniginių santykis

Prieš keletą mėnesių visuomenėje sklandė gandas, kad po Naujųjų teks įsigyti didesnę piniginę, mat eurų banknotai plėšys senąją. Deja, šiandien daugelio piniginės žvanga nuo monetų, o šimto eurų ar didesnę kupiūrą retas kuris temato. Užėjęs į prekybos centrą, dažnas pilietis vis dar sunkiai supranta, kas iš tikro dabar pigiau, o ko, konvertavus į litus, net nedrįstų nusipirkti.

 „Perskaičiuota sąžiningai“ ar ne?

„Šilalės žinios“ savo interneto puslapyje atlieka skaitytojų apklausą apie tai, ar jie pastebi prekių ir paslaugų kainų didėjimą po euro įvedimo. Net 88 proc. respondentų tvirtino, kad viskas pabrango.

Prekybos tinklo „Norfa“ atstovas spaudai Darius Ryliškis tikino, kad kainos, įsivedant eurą, neapvalintos, o perskaičiuotos oficialiu euro kursu. Tad specialiai pabrangintų prekių, jo teigimu, tikrai nerasime. Panašiai kalbėjo ir „Maxima LT“ bei  UAB „Palink“ atstovai spaudai, kurių teigimu, „Maxima“ ir „Iki“  prisijungė prie LR ūkio ministerijos inicijuoto Geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumo. Juo įsipareigojama teisingai perskaičiuoti kainas, nenaudoti euro įvedimo kaip preteksto didinti jas.

„Kainos buvo konvertuojamos automatiškai. Tokia praktika buvo taikoma ir Estijoje, Latvijoje“, –tikino „Maxima LT“ Komunikacijos vadovė Renata Saulytė.

Metų pradžioje – pirkėjų sumažėjimas

Prekybos tinklo „Norfa“ atstovas spaudai sakė, kad pirkėjų srautas po euro įvedimo yra nežymiai sumažėjęs. „Maximos“ duomenimis, sausio mėnesio pabaigoje ir vasario pradžioje lietuvių gyvenimas ir apsipirkimo įpročiai po truputį grįžta į įprastas vėžias, tačiau vartojimas auga vis dar vangiai. „Pirmosiomis šių metų dienomis į parduotuves žmonės ėjo rečiau nei įprasta ir tik antrą sausio pusę buvo pastebimas šioks toks pirkimo suaktyvėjimas“, – sakė R. Saulytė. Jos teigimu, žymesnio pardavimų augimo šis prekybos tinklas tikisi tik kovo mėnesį.

Pienas dabar pigesnis

Pasak R. Saulytės, per pirmąsias dvi 2015 metų savaites prekių pardavimai „Maxima“ prekybos tinkle smuko maždaug 4,8 proc. Parduotuvėse pradėjus atsiskaityti tik eurais, situacija pamažu stabilizavosi, tačiau didesnio vartojimo augimo kol kas nematyti. Jos teigimu, įvedus eurą šiek tiek sumenko ir vidutinė vieno asmens prekių krepšelio vertė.

„Didžioji dalis itin akylai seka savo išlaidas ir taupydami atsisako ne pirmo būtinumo prekių – drabužių, avalynės, laisvalaikio ir kt., šiuos pirkinius atidėdami vėlesniam laikui. Šiek tiek mažesnę vidutinę krepšelio vertę lemia ir orai: dėl švelnios žiemos sausį itin sumenkę žiemos prekių – rogučių, pačiūžų, grandiklių, kastuvų, šiltesnių drabužių, galvos apdangalų – pardavimai“, – tikino R. Saulytė.

Prekybos tinklo „Maxima“ duomenimis, 2015 metų pradžioje pirkėjų krepšeliuose buvo panašios prekės kaip ir praėjusių metų sausį: mandarinai, bananai, duonos gaminiai, cukrus, pomidorai, bulvės, morkos ir kopūstai, kiaušiniai. Tuo tarpu „Norfa“ atstovas spaudai tikino, kad prekės perkamos tokios pačios ir ženklaus vienos rūšies produktų įsigijimo sumažėjimo ar padidėjimo nepastebima.

„IKI“ viešųjų ryšių vadovas Andrius Petraitis, kalbėdamas apie tam tikrų kategorijų prekių kainų pasikeitimus, išskyrė vaisius ir daržoves, kurie sausio mėnesį, palyginti su pernai tuo pačiu laikotarpiu, bendrai pigo apie penktadalį (18 proc.).

„Labiausiai atpigo lietuviškos bulvės, svogūnai, lietuviški kopūstai ir žaliosios vynuogės. Šiek tiek pabrango česnakai, melionai bei avokadai“, – tikino A. Petraitis. Neseniai „IKI“ prekybos tinkle, kaip ir „Maximoje“, atpigo trijų didžiųjų pieno produktų tiekėjų produkcija, taigi sausį abiejuose prekybos tinkluose augo kai kurių pieno produktų pardavimai.

Kas ta „fiksuota kaina“?

„Iki“ prekybos centruose galima rasti prierašą „Fiksuota kaina“, kuri, kaip teigia „IKI“ viešųjų ryšių vadovas, yra skirta palengvinti apsipirkimą po euro įvedimo: „Matome, kad daugeliui pirkėjų neramu dėl galimų kainų pokyčių, todėl mes nusprendėme užtikrinti, jog būtiniausių prekių kainos būtų ne didesnės nei pernai metais.“

Prekybos tinklas „IKI“ fiksuotų kainų prekių sąrašą sudarė atsižvelgdamas į pirkėjų dažniausiai perkamas prekes. Tarp tokių prekių yra būtiniausi pieno produktai, duona, batonas, kruopos, šviežia mėsa, žuvis, dešra, aliejus ir dar daugelis kitų. A. Petraičio teigimu, šios prekės kainuos ne daugiau nei pernai metų pabaigoje, prieš įvedant eurą.

Prekybos tinklo „Norfa“ atstovas spaudai D. Ryliškis tikino, kad panašaus žymėjimo nerasime „Norfoje“, kadangi kainos po valiutos pasikeitimo yra išlikusios tokios pačios ir papildomai žymėti jų, esą, nėra prasmės. O prekybos tinklo „Maksima“ parduotuvėse, pasak Komunikacijos vadovės R. Saulytės, klientai gali rasti įvairiausių akcijų, kurios ne tik leidžia sutaupyti, bet ir išbandyti naujas prekes ir skonius. Tad ar „fiksuota kaina“ yra tiesiog reklaminis triukas – spręsti lieka pačiam vartotojui.

Kainų su skaičiais „99“ – neliks?

Buvo įprasta parduotuvių lentynose matyti kainas su devynetų deriniu, bet po Naujųjų didieji prekybos tinklai tikino tokios kainų politikos atsisakę. Pasak „Norfos“ atstovo spaudai, perskaičiavus kainas, skaitinėje prekės reikšmės pabaigoje nebeliko „99“, ir prie šios kainų politikos nežadama grįžti.

„Maxima LT“ Komunikacijos vadovė užtikrino, kad jų prekybos tinkle kainos neapvalinamos dėl gražesnės skaitinės išraiškos ir gali pasitaikyti nebent sutapimų, kad viena ar kita prekė, kuriai taikoma akcija, gali kainoje turėti skaičių 9 ar 99.

„IKI“ viešųjų ryšių vadovas tikino, kad visuomet stengiamasi pirkėjams pasiūlyti kokybiškus produktus geriausia kaina. Šio principo yra laikomasi ir perskaičiuojant kainas akcijų metu. Tad užtikrinti, kad nebus grįžta į „devynetų“ kainų politiką, šis prekybos tinklas negali.

„Devynetų“ kainų politika yra skirta pirkėjo pasąmonei apgauti. Sakykime, prekės kaina – 9,99 Eur. Pirkėjas, duodamas dešimties eurų kupiūrą, dar gauna grąžos. Jam gali pasirodyti, kad sumokėjo tik devynis eurus, nors iš tiesų – beveik visą dešimtį.