9 balandžio, 2020
Karolina Baltmiškė

Mažytė įstatymo pataisa gali sustabdyti atogrąžos miškų kirtimą ir gorilų nykimą

Šiomis dienomis Seime skubos tvarka priimami įstatymai vienaip ar kitaip keičia mūsų gyvenimą – dabartinį momentinį ir tą, kuris seks po karantino. Dažnai net nepamąstome, kokią įtaką gali turėti vieno žodžio įrašymas ar išbraukimas šaliai, pasauliui ir kiekvienam iš mūsų. Šiuo metu savo eilės laukia ir Virginijos Vingrienės pateikta ir jau pasipriešinimo sulaukusi Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pataisa, kuria siūloma biodegalais nelaikyti bioproduktų, kurių gamyboje naudojamas palmių aliejus.

Žemdirbiai – už draudimą

„O kodėl mums turi būti naudingas tas palmių aliejus, –  pasiteiravus, ar nepatirs ūkininkai nuostolių, jei bus uždrausti biodegalai, kurių gamybai naudojamas palmių aliejus, nusistebi Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas. –  Palmių aliejus naikina mūsų žemės ūkį. Jei nebus imtasi priemonių ir toliau bus įvežami biodegalai ir skystieji bioproduktai, pagaminti iš atogrąžos kraštų aliejinių augalų, ir įvežama tiek, kiek kas nori, ūkininkai būsime priversti nebeauginti rapsų. Ir Lietuvos, ir ES politikams seniai kėliau tą klausimą.“

„Visiškai pritariame Seimo narės Virginijos Vingrienės siūlymui. Turime savo rapsus ir kam mums tas palmių aliejus? Reikia rūpintis savo žmonėmis, jų darbo vietomis, mūsų šalies bendrojo vidaus produkto didinimu“, – pritaria Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis.

„Šimtu procentų tam pritariame ir apie tai jau 20 metų kalbame. Ir kalbame ne tik Lietuvos, bet ir visos ES ūkininkai. Ypač aktyviai šią problemą kelia Vokietijos ir Prancūzijos ūkininkai, – teigia Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas. – Juk biodegalų programa ir buvo pradėta tam, kad kuo efektyviau būtų  išnaudojamos ES šalių narių žemės ūkio galimybes ir kad Europos žemės ūkis galėtų prisidėti prie klimato kaitos mažinimo. Europoje tiek rapsai, tiek kiti aliejiniai augalai yra auginami tvariai. Mes neiškertame miškų, kad jų vietoje sėtume rapsus ar kitas kultūras, kas daroma plečiant palmių plantacijas.“

Prisidėtume prie klimato kaitos mažinimo

„Išties vienas svarbiausių tikslų, kurių siekiu pateikdama šį siūlymą, yra noras prisidėti prie beatodairiško katastrofa virstančio atogrąžų miškų kirtimo stabdymo ir globalaus klimato kaitos proceso mažinimo, – sako pataisos autorė Virginija Vingrienė. – Augant biodegalų paklausai Europoje, Indonezijoje ir Malaizijoje vis labiau kertami atogrąžų miškai, deginami durpynai ir jų vietoje plečiamos alyvpalmių plantacijos. Tai sukelia itin dideles klimato šilimą skatinančių dujų emisijas. Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos duomenimis, kiekvienais metais iškertama apie 13 mln. hektarų atogrąžų miškų. Naikinant atogrąžų miškus naikinamos daugiau kaip pusės pasaulio gyvūnų rūšių ir daugiau kaip dviejų trečdalių augalų rūšių natūralios buveinės, kyla grėsmė jų išlikimui. Atogrąžų miškuose gyvena kai kurios pasaulio rečiausios ir endeminės rūšys, įtrauktos į Tarptautinės gamtos apsaugos sąjungos raudonąją knygą kaip grėsmingai nykstančios rūšys, kurių faktinis, apskaičiuotas, numatomas ar įtariamas populiacijos skaičiaus mažėjimas viršija 80 proc. per 10 metų.“

Kaip teigia Seimo narė, įvairūs tyrimai atskleidžia, kad daugelyje šalių veisiant alyvpalmių plantacijas ir vykdant jų veiklą dideliu mastu brutaliai pažeidžiamos pagrindinės žmogaus teisės, įskaitant priverstinius gyventojų iškeldinimus, ginkluotą smurtą, su sveiku protu prasilenkiantį vaikų darbą, vergavimą už skolas ar čiabuvių bendruomenių diskriminavimą;

„Pastaraisiais metais 60 procentų ES alyvpalmių aliejaus importo teko energetikos sektoriui. Iš jo – 45 procentai panaudota kaip transporto degalai – nuo 2010 m. šis skaičius padidėjo šešis kartus, – pabrėžia Seimo narė. – Bendras žemės naudojimo paskirties pakeitimas pagal ES 2020 m. biodegalų įgaliojimą sudaro 8,8 Mha, iš kurių 2,1 Mha teritorijos pakeista Pietryčių Azijoje dėl spaudimo plėsti alyvpalmių plantacijas. Pusė šios teritorijos atsirado vietoje atogrąžų miškų ir durpynų, – pažymi Virginija Vingrienė. – Įvairiuose tyrimuose ir stebėjimuose nurodoma, jog pusė atogrąžų miškų naikinimo atvejų pastaraisiais metais buvo neteisėto miškų kirtimo komercinio žemės ūkio reikmėms rezultatas. Vieną  pagrindinių šio naikinimo skatinimo priežasčių yra ir alyvpalmių aliejaus tarptautinė paklausa, kuri turi aiškias tendencijas smarkiai augti. Vertinama, jog dėl neteisėto atogrąžų miškų naudojimo komercinio žemės ūkio reikmėms kasmet pagaminama 1,47 milijardo tonų anglies dioksido, o tai atitinka 25 proc. ES deginant iškastinį kurą išmetamo dujų kiekio per metus.“

Draudimus ar kitokius ribojimus biodegalams iš palmių aliejaus ar jų šalutiniams produktams taiko Norvegija, Prancūzija, Jungtinė Karalystė, Švedija, Italija, Austrija, Danija, Vokietija, Olandija bei Lenkija. Prancūzijoje Konstitucinis teismas atmetė naftos kompanijos skundą  ir argumentus dėl biodegalų iš palmių vartojimo.

Seimo narės Virginijos Vingrienės siūlymas – Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pataisa, kurioje teigiama, kad „Biodegalai ir skystieji bioproduktai neturi būti pagaminti iš žaliavų, užaugintų žemėje, kuri 2008 m. sausio mėnesį buvo durpynas, išskyrus atvejus, kai pateikiama įrodymų, kad tai žaliavai auginti ir derliui nuimti nereikia sausinti anksčiau nenusausintos dirvos. Taip pat, biodegalai ir skystieji bioproduktai neturi būti pagaminti iš cukrašvendrių, palmių, alyvpalmių, sojų, ar kitų atogrąžų augalinių aliejų, kitų jų šalutinių produktų ar jų atliekų.“

Pataisos kritika nesuvokiama

„Pritariu Seimo narės Virginijos Vingrienės siūlymui, bet man labai daug abejonių kelia kolegos  Seimo nario – Dainiaus Kepenio pateiktas priešingas pasiūlymas. Jis siūlo leisti biodegaluose naudoti atogrąžų augalų aliejų, kuriame naudojamos tik sertifikuotos žaliavos. Atstovaudamas nevyriausybinę organizaciją „Žiedinė ekonomika“, daug gilinuosi į žaliavų sertifikavimo problemą. Deja, reikia pripažinti, kad sertifikavimas nėra panacėja. Net ir geriausias verslo praktikas taikančioms bendrovėms sudėtinga tinkamai kontroliuoti žaliavos tiekimo grandinę, užtikrinant, kad visa produkcija būtų sertifikuota. Pateikiu keletą konkrečių pavyzdžių. Suomijos žurnalistai atliko tyrimą ir išsiaiškino, kad bendrovė „Neste“ vis dar perka palmių aliejų, pagamintą iš alyvpalmių, kurios augo nelegaliose plantacijose. Nors „Neste“ deklaruoja, kad visas jų naudojamas palmių aliejus yra sertifikuotas, akivaizdu, kad Suomijos bendrovei sunku sukontroliuoti kelią „nuo augintojo iki gamintojo“. Dažnai nelegaliai užaugintą žaliavą superka tarpininkai ir taip palmių aliejus virsta sertifikuotu. Atsekti šią grandinę ypač sunku Indonezijoje ir Malaizijoje – šalyse, kuriose neveikia efektyvūs kontrolės mechanizmai ir yra įsikerojusi korupcija“, – teigia VšĮ „Žiedinė ekonomika“ steigėjas Domantas Tracevičius.

Domantas Tracevičius pabrėžia, kad vis daugiau Europos šalių riboja degalus iš palmių aliejaus, neskirstant žaliavos į „sertifikuotą“ ar „nesertifikuotą“. „Europos politikai tiesiog supranta, kad bet kokio palmių aliejaus naudojimas yra pražūtingas atogrąžų miškams ir skatinantis neigiamus klimato kaitos procesus. Be to, kyla klausimas, kodėl privalomas palmių aliejaus sertifikavimas būtų taikomas tik degalams, tačiau maisto pramonei – ne? Juk palmių aliejaus yra daugumoje maisto gaminių – nuo saldumynų iki varškės sūrelių. Jei norime realiai prisidėti prie palmių aliejaus problemos sprendimo, būkime nuoseklūs ir sertifikatų privaloma tvarka reikalaukime iš visų palmių aliejų naudojančių verslų. Galiausiai, siūlau atkreipti dėmesį į D. Kepenio aiškinamajame rašte išsakytus argumentus dėl rapsų naudojimo biodegalams. Iš tiesų aplinkosaugininkams rapsų auginimas kelia tam tikrų klausimų, tačiau negalime rapsų prilyginti alyvpalmių plantacijų žalai. Rapsų auginimui nereikia kirsti miškų, transportuoti jų iš kito pasaulio krašto. Be to, savos žaliavos auginimas kuria ekonominę vertę vietos ūkininkams ir verslui“, – mintimis dalijasi Domantas Tracevičius.

Biodegalų gamintojai įžvelgia prasilenkimą su tiesa

„Mes išnagrinėjome tiek Virginijos Vingrienės, tiek Dainiaus Kepenio pateiktas įstatymo pataisas ir su jomis susijusius dokumentus, – sako Biodegalų asociacijos vadovas Mindaugas Palijanskas. – Keisti mums atrodo Seimo nario pasiūlyme pateikti argumentai, kad „Priėmus patikslintame įstatymo projekte numatytą žaliavų biodegalų gamybai draudimą, išaugęs išimtinai rapsų žaliavos naudojimas biodegalų gamybai lems neišvengiamą Lietuvos dirvožemio alinimą.“ Šiais laikais nesunkiai galima rasti informacijos, kad Lietuvoje bendras deklaruotas žemės ūkio naudmenų plotas sudaro apie 2,9 mln. ha. 2019 metais žieminių rapsų deklaruota 224,29 tūkst. ha. Vasarinių rapsų 2019 metais auginta net tris kartus mažiau negu 2018 m., jų deklaruota tik 21,45 tūkst. ha, 2018 metais buvo 63,85 tūkst. ha. Taigi, rapsų pasėlių plotai sudaro mažiau nei 10 procentų viso deklaruoto ploto. Todėl, kažkaip demonizuoti rapsų auginimą nėra jokio realaus pagrindo. Apie kažkokį išskirtinį rapsų žalingumą nėra rašoma nė viename straipsnyje, kuriuos nuorodos pateikė  Dainius Kepenis. Atvirkščiai, kalbama apie rapsus, kaip apie kultūrą, reikalingą sėjomainai užtikrinti. Rapsų auginimas gerina dirvožemio kokybę, paskesnį derlingumą, mažina dirvožemio eroziją, gerina dirvožemio vėdinimą, mažina nitratų išplovimą žiemos metu, mažina tręšimo poreikį vėlesniuose pasėliuose. Jei nebus auginami rapsai, jų vietą užims kitos kultūros, kurioms taip pat reikalingos trąšos.“

Biodegalų asociacija, kaip teigia Mindaugas Palijanskas klaidingos informacijos aptinka ir Specialiųjų tyrimų tarnybos išvadoje, skelbiančioje, kad „… sudaromos išskirtinės sąlygos gauti paramą konkretiems juridiniams asmenims, tokiu būdu sumažinant konkurenciją biodegalų gamybos rinkoje, dėl ko gali kilti biodegalų kainos galutiniams vartotojams, o Lietuvos valstybė – neįvykdyti savo įsipareigojimų …“  

„Visų pirma, norėtume pažymėti, kad jokių išskirtinių sąlygų, jokiems tik „stambiems“ biodegalų gamintojam nėra ir nebuvo. Veikia aiški ir skaidri valstybės pagalbos schema, notifikuota Europos Komisijos konkurencijos direktorato. Pagal ją parama išmokama pateikus pirkimo ir apmokėjimo dokumentus apie iš žemdirbių supirktus javus ar rapsus, nepriklausomai nuo „stambumo“. Tą rodo duomenys apie pareiškėjus bei jų gautą paramą, kurie yra viešai skelbiami  Nacionalinės mokėjimo agentūros interneto puslapyje. Paraiškas teikti gali tiek Lietuvos, tiek ES valstybės įmonės, atitinkančios taisyklių reikalavimus“, – pabrėžia Mindaugas Palijanskas.

Ką pasirinks Seimo nariai, parodys laikas. Ir kas gali paneigti Aušrio Macijausko pamąstymą, kad jei bus atmesta Virginijos Vingrienės siūlyta pataisa, aiškiai pamatysime, kad balsavusiųjų prieš stovi uždirbantys neprastus pinigus iš atogrąžų miškų naikinimo, savo krašto žmonių palaipsninio nuodijimo neaiškios kokybės aliejumi ir visai nepergyvenantys dėl vykstančių Žemės pokyčių.

 

Užs. Nr. VV-79


Jurgita Šiugždinienė
14 gegužės, 2021

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė kreipiasi į savivaldybių ir mokyklų vadovus su prašymu persvarstyti savo sprendimus dėl 5-11 […]

11 gegužės, 2021

Šiandien Seimo posėdyje prisiekė Seimo narė Edita Rudelienė. Priesaiką priėmė Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas, kuris paaiškino Konstitucijoje ir Seimo […]

Kazimieras Garšva / manokrastas.lt nuotr.
10 gegužės, 2021

Gegužės 5 d. ministrės A. Armonaitės siūlymu Vyriausybė neteisėtai patvirtino konstitucinio Valstybinės kalbos įstatymo Nr. I-779 16 straipsnio, Civilinio kodekso […]

Sauliaus Žiūros nuotr.
7 gegužės, 2021

Vilnius prasidedantį žaliąjį sezoną laikysis pažangaus ir tvaraus miesto vejų ir pievų šienavimo nuostatų, kurios susietos ir su žaliąja miesto […]

6 gegužės, 2021

Viešojoje erdvėje pasirodžius diskusijoms dėl neva pernelyg menko dėmesio, skiriamo regionams integruotame „Naujos kartos Lietuva“ plano projekte, Vidaus reikalų ministerija pažymi, […]

Regionunaujienos.lt nuotr.
4 gegužės, 2021

Didžiąją daugumą Lietuvos gyventojų galimybė tiesiogiai rinkti merus paskatintų dalyvauti vietos savivaldos rinkimuose. Tai atskleidė Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) užsakymu […]

Kristina Sabaliauskaitė
3 gegužės, 2021

2021 m. laureatės, rašytojos dr. Kristinos Sabaliauskaitės kalba Abiejų Tautų apdovanojimo ceremonijoje. Jūsų ekscelencijos, gerbiami ponai ir ponios, leiskite kreiptis […]

R. Dačkaus nuotr.
3 gegužės, 2021

Gegužės 3-iosios Konstitucijos 230-ųjų metinių minėjimo ceremonija Lenkijos sostinėje Varšuvoje prasidėjo nuo šventinių Lietuvos ir Lenkijos Prezidentų kalbų bendrame Lietuvos […]

2 gegužės, 2021

Ryški šviesa, laisvo oro gūsis ir vilties spindulys – tokios buvo profesoriaus Kęstučio Glavecko paskaitos mūsų kartai. Tikrovė, kurioje mes […]

LR Seimo narys Kęstutis Mažeika
Guoda Burokienė
2 gegužės, 2021

Jūsų suteikti sparnai ir geros mintys skatina eiti į priekį, guodžiantis ir pamokantis žodis padeda rasti kelią. Jūsų dovanotas gyvenimo […]

30 balandžio, 2021

Vaizdai, kuomet į mišrių buitinių atliekų konteinerius metamos stiklo, popieriaus ar plastiko pakuotės, tekstilės ir kitos nerūšiuotos atliekos, Lietuvoje tampa […]

Mindaugas Sinkevičius
30 balandžio, 2021

Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) taryba, vienijanti visų 60 šalies savivaldybių vadovus, kreipsis į Seimą ragindama, kad Konstitucijoje būtų įtvirtintas dabartinis […]

Guoda Burokienė
28 balandžio, 2021

Melas ir klasta – kvailių ir bailių ramstis. Taip yra pasakęs britų politikas Filipas Česterfildas. Būtent melu, paslaptimis, nutylėjimu ir […]

EP narys Bronis Ropė
23 balandžio, 2021

Kaip manote, ar tai, kad Lietuvos kaimas ir žemės ūkis gaus lygiai apvalų nulį iš ES atsigavimo fondo, yra valdančiųjų […]

22 balandžio, 2021

Lietuvoje atsiras dar vienas draustinis, apimantis Juodymų pelkę, kurį valstybė ateityje įtrauks į Europos ekologinį tinklą „Natura 2000“. 245,5 ha ploto […]

22 balandžio, 2021

Nuo Prezidento Valdo Adamkaus asmens ir jo nuveiktų darbų neįmanoma išskirti aplinkosauginės karjeros Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Aplinkos apsaugos agentūros […]

Mindaugas Survila
22 balandžio, 2021

Ketvirtadienį, balandžio 22 d., kai minima Tarptautinė motinos Žemės diena, paskelbtas Valdo Adamkaus premijos laureatas. Juo tapo dokumentinio filmo „Sengirė“ […]

Mindaugas Sinkevičius
21 balandžio, 2021

Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) valdyba, atstovaudama visoms šalies savivaldybėms, vienbalsiai pritarė būtinybei Lietuvos rinkimų sistemoje išlaikyti tiesioginius merų rinkimus ir […]

Romas Draskinis
20 balandžio, 2021

Artėjanti Motinos diena į kapines tvarkyti artimųjų kapų tradiciškai sutraukia daugybę šalies gyventojų. Tokiu laikotarpiu amžinojo poilsio vietose susidaro iki […]