Medininkų žudynių minėjime dalyvaujantis G. Nausėda: tai atminsime kaip griūvančios imperijos bejėgystės ženklą
Minint Medininkų žudynių metines, prezidentas Gitanas Nausėda tikina, kad prieš 33-ejus metus įvykusi tragedija parodė Kremliaus režimo menkumą. Šalies vadovas viliasi, kad panašius veiksmus kartojanti Rusija patirs pralaimėjimą kare prieš Ukrainą.
„Nusikaltimas, šioje vietoje įvykdytas prieš 33-ejus metus, turėjo pademonstruoti okupantų galią. Tačiau mes jį per amžius atminsime kaip griūvančios imperijos bejėgystės ženklą. Tragedija dar kartą parodė menkumą režimo, kuris galiausiai neišvengiamai pralaimėjo. Taip kaip Ukrainoje, tikiu, pralaimės dabartinis Rusijos režimas“, – minėjime Medininkuose kalbėjo G. Nausėda.
„Mūsų priešininkai smurtą vis dar painioja su tiesa. Todėl jų dar kartą laukia nusivylimas. Nėra galingesnės jėgos už tuos, kurie kovoja už laisvę, teisingumą ir žmogiškąjį orumą. Nėra didesnės paskatos aukotis, nei žinojimas, kad kitoje pusėje baigia ištirpti paskutiniai žmogiškumo likučiai“, – akcentavo šalies vadovas.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen antrina šalies vadovui ir tikina, kad Rusijos sukeltas karas Ukrainoje liudija subyrėjusios imperijos bandymą atgimti.
„Per tą laiką daug kas pasikeitė ir Lietuvoje, ir pasaulyje. Daugiau kaip prieš tris dešimtmečius subyrėjusi imperija vėl bando atgimti, įtvirtinti savo galybę. Kruviniausias ir iškalbingiausias pavyzdys – karas prieš Ukrainą. (…) tačiau vienas dalykas nepasikeitė. Tai besąlygiškas pasiryžimas ginti savo laisvę. Jis buvo svarbiausias tuomet, išlieka svarbiausias ir dabar“, – sakydama kalbą akcentavo V. Čmilytė-Nielsen.
Tuo metu premjerė Ingrida Šimonytė akcentavo, kad per pastaruosius tris dešimtmečius Lietuva, kaip valstybė, itin sustiprėjo.
„Lietuva atsilaikė, okupantai buvo priversti atsitraukti. Po kurio laiko, galbūt per daug, nurimome ir mes, pagalvoję, kad tragediją Medininkuose reikia laikyti išimtimi, o ne taisykle. Visgi, šį apsirikimą teko pripažinti. Pripažinti tiesą, kad privalome turėti ne tik rimtą valstybės sieną ir rimtą užtvarą pasienyje su Baltarusija, bet ir modernią kariuomenę, stiprius sąjungininkus ir vieningą visuomenę, pasiryžusią duoti atkirtį“, – minėjime teigė I. Šimonytė.
„Apie grėsmes ir augančias savo jėgas garsiai kalbame ne todėl, kad esame aršūs, bet tam, kad bet kuris grobikas aiškiai suprastų, jog į mus neverta kėsintis“, – pabrėžė ji.
V. Landsbergis: Ukraina parodys, ar Europa netaps Putinopa
Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis sovietų elgesį prieš 33-ejus metus taip pat sulygino su dabartiniais Rusijos veiksmais Ukrainoje.
„Mes neturime pateisinti vaikų ligoninės bombardavimo, jeigu jūs norite tai sustabdyti – pasiduokite. Ir Lietuvoje buvo tas pats. Daužysime, deginsime, žalosime, o paskui išžudysime. Jei norite, kad tai baigtųsi – pasiduokite, atšaukite savo nepriklausomybę ir sienų apsaugą“, – aiškindamas Kremliaus režimo veiksmus kalbėjo V. Landsbergis.
„Iš ten (Ukrainos – ELTA) ateis atsakymas, ar Europa tebėra ir liks Europa, ar virs Putinopa. (…) putinoidai jokiu būdu nenori, kad Rusija pralaimėtų. Štai, kelias į Putinopą, o prie vartų stovi (Vengrijos premjeras – ELTA) V. Orbanas“, – akcentavo jis.
Kaip skelbta anksčiau, šį mėnesį Vengrija informavo apie paspartintą vizų išdavimą aštuonių šalių, įskaitant Rusiją ir Baltarusiją, piliečiams, kurie gali atvykti į Vengriją be saugumo patikros ir kitų apribojimų. Budapeštas teigia, kad daugelis atvykėlių statys atominę elektrinę pagal Rusijos technologijas.
1991 m. liepos 31 dieną pasienio su Baltarusija poste, Medininkuise, sovietų omonininkai nužudė 7 valstybės sieną saugojusius muitinės ir policijos pareigūnus. Žudynėse, patyręs itin sunkius sužeidimus, išgyveno tik vienas – muitininkas Tomas Šernas.
