5 spalio, 2020
Egidijus Vareikis

Meditacijos apie didžiąją Lietuvą. Europos civilizacijos laidotuvės ir prisikėlimas. I dalis

Diskusijų apie Europos dabarties nesusipratimus ir šviesią ar ne visai šviesią ateitį, metu formuojasi dvi stovyklos – pesimistų, kalbančių, kad ES ir visos europietiškos gerovės pabaiga yra tik laiko klausimas, ir optimistų, tvirtinančių, kad taip gerai kaip yra, niekad nebuvo. Ir bus dar geriau.

Mes esame europiečiai. Nebejoju… Ir dar esame demokratijos puoselėtojai.

Šiuolaikinė demokratija su visomis žmogaus teisėmis nėra jau toks daugelį šimtmečių gyvuojantis reiškinys. Pasaulio Tvarkos dalimi ji iš esmės tapo po Antrojo Pasaulinio karo. Demokratijos aksioma teigia, kad žmogus yra protingas, atsakingas ir žino, ko nori. Mūsų planetoje gyvena jau septyni su puse milijardo protingų būtybių. Nepaisant įspūdingo pasaulinio proto, dauguma skundžiasi, kad gyvenimas pradeda priminti sunkiai valdomą balaganą, kuriame jau nebesusigaudome, kas už ką atsakingas, kas dėl ko kaltas.

Šviesios atminties politikos guru Zbigniewo Brzezinskio pranašystė apie vadinamą „nevaldomą pasaulį“, pildosi. Vis dažniau kalbama apie demokratijos laidotuves – „post-demokratiją“, globalią anarchiją ir pan. Gal teisus buvo Platonas, pranašavęs, kad demokratiją turi pakeisti… tironija.

Net ir įtikėję demokratijos neklystamumu turi pripažinti, kad rimtų problemų esama. Pastaraisiais metais didieji politikos vadovai, o ir žiniasklaida iš paskos sušunka: „ne tuos išsirinko…“? Laimi kažkokia „nesisteminė politika“ – „piratų“, neonacių ir „alternatyvų“ partijos, asmenybės, kurių „klasikiniai“ politologai iš viso netrauktų į kandidatų sąrašą. Politologams ir kitiems „aiškintojams“ galima atsakyti visai paprastai. Nesisteminės politikos nėra, tik jūs dar nesuprantate, kad sistema, kurios mokėtės ir kuri vis dar aprašinėjama vadovėliuose, pasitraukė. Atėjo nauja sistema, ir jūsų priedermė ne kaltinti istorinius faktus ar kvailinti rinkėjus, o tą sistemą suprasti.

Nauja politinė logika, kurios genezę stebime šiandien, kuriama jau nebe ekonominės gerovės ir ne dogmatiškai suvoktų žmogaus teisių pagrindu. Visuomenė (ar taip vadinami rinkėjai) jau suvokė, kad pagrindinės pasaulio problemos yra ne finansinės ir ne kokios nors teisinės. Jos yra moralinės, o tos moralės politikos grimasos yra visuomenės pavydas, neapykanta, panieka ir abejingumas… Internetas, turėjęs padaryti visus draugais, padarė mums pilnus įtarimų ir nepasitikėjimo. Tai ką politologai vis dar vadina atsitiktiniais protesto balsais, nepavaldžiais XX amžiaus politikos logikai, yra naujos politikos realybė, su kuria, dar kartą-kitą pasikeikus, reikės gyventi.

Tebesitęsianti diskusija apie tai, kodėl britų rinkėjai pasirinko Brexitą iš tiesų galėtų pasibaigti. Tai nebuvo nei finansiškai, nei geopolitiškai pamatuotas sprendimas. Tai buvo nesisteminis maištas prieš ES sistemą. Labai panašu kad maištininkai siekė pagąsdinti ir pajuokauti, tačiau dabar yra priversti srėbti prisivirtą košę. Visiems aišku, kad Brexitas nesisteminis. Ir jį sunku bus sureguliuoti ES sistemoje įprastomis derybomis.

Europiečiai gali parašyti gerus raportus su rekomendacijomis, kaip reiktų pertvarkyti nedemokratines šalis, kaip turi elgtis abchazai ar tibetiečiai. Tačiau kaip turėtų tvarkytis demokratinė Ispaniją ir kaip turi elgtis katalonai Europos Sąjunga nežino. Tai dar vienas „nesisteminis“ atvejis.

Nesisteminė politika byloja: Europai laikas baigti su iliuzijomis, kad politiką galima pakeisti prekybiniais sandoriais, kad Komisijos narius ir užsienio politikos vadovus galima parinkinėti ne pagal kompetenciją, o pagal lytinius, partinius ir tautinius kriterijus. XXI amžius – tai nebe pragmatiško gyvenimo ir kvotų sistemos, o politinių iliuzijų amžius.

Pageidavimų koncertuose sveikinami giminaičiai, ar prašome duoti populiarų žavų kultūrinį produktą. Pageidavimų koncerto programa jau pagal apibrėžimą yra … hedonistinė. Visiška netiesa, kad hedonizmas yra kažkas šiuolaikiško ir kad tai dabartinės blogosios Europos produktas. Jo genezės reikia ieškoti tiek, kiek siekia rašytinė istorija ar tikėjimo tiesa. Idėja, kad didžiausia žmogiško gyvenimo laimė yra malonumas sena kaip ir pati žmogiška būtybė.

 

Užsk. Nr. EV-236


LSŠF nuotr.
26 liepos, 2021

Šeštadienio vakarą po dvi dienas trukusių kovų Lietuvos breiko merginų grupės čempionė Dominika Banevič – Bgirl Nicka – buvo tituluota […]

Lietuvius komanda su vadovais V.Jakštu M.M.Sinkevičiene
26 liepos, 2021

Nuotoliniu būdu vykusiose tarptautinėse fizikos ir biologijos olimpiadose šalies mokiniai neliko be medalių – olimpiadose jaunieji mokslininkai iškovojo po 4 […]

24 liepos, 2021

Lietuvai paprašius paramos fizinio barjero ties Lietuvos – Baltarusijos siena įrengimui, Estija siunčia į Lietuvą krovinį su tam skirtomis medžiagomis […]

24 liepos, 2021

Šeštadienį į Lietuvą atvyko humanitarinės siuntos iš Čekijos ir Latvijos. Artimiausiu metu turėtų atvykti parama ir iš Graikijos. „Dėkojame mūsų […]

23 liepos, 2021

Liepos 17 dieną Punske (Lenkijoje) buvo paminėta Pasaulio lietuvių vienybės diena. Konsulato Seinuose vadovas ambasadorius Remigijus Motuzas, sveikindamas susirinkusius tautiečius, […]

23 liepos, 2021

Liepos 21 dieną Lietuvos ambasadoje Vašingtone įvyko Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Kongreso Baltarusijos draugų grupės paskelbimas.  Renginį atidarė Lietuvos ambasadorė […]

23 liepos, 2021

„Kodėl Dieveniškės? Mes iki galo nieko nežinome? Bijome. Nerimaujame“, – tokiomis nuotaikomis šiomis dienomis gyvena Dieveniškių gyventojai. Prie buvusios Dieveniškių […]

Europos Parlamento narys Bronis Ropė
21 liepos, 2021

Žodis – onkologija – deja, mūsų visuomenėje  tariamas neretai. Po šiuo žodžiu slepiasi ne tik fizinės ir emocinės kančios, bet […]

19 liepos, 2021

Pasirodė naujo trijų Baltijos šalių literatūros žurnalo anglų kalba ‘No More Amber – The Baltic Literary Review’ pirmasis numeris, kurio […]

19 liepos, 2021

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis Pasaulio lietuvių vienybės dienos (minimos liepos 17-tą dieną) proga, Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ir konsulinių […]

16 liepos, 2021

Rugpjūčio 1 d. Labanoro girioje duris atvers nauja netikėta meno ir kultūros erdvė – privačioje galerijoje „Gamta ir kultūra“ šveicaras […]

14 liepos, 2021

Asociacijos „Infobalt“ duomenimis, kasmet mūsų šalyje trūksta nuo 3 000 iki 4 000 informacinių ir ryšių technologijų (IRT) specialistų. Naujausi […]

Lenkijos Prezidento Andrzejaus Dudos kvietimu į Krokuvą atvykęs šalies vadovas lankosi Lenkijos specialiųjų pajėgų komponento vadavietėje / Prezidentūros nuotr.
12 liepos, 2021

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda sekmadienį pradėjo vienos dienos vizitą Lenkijoje. Lenkijos Prezidento Andrzejaus Dudos kvietimu į Krokuvą atvykęs šalies […]

8 liepos, 2021

Šalies savivaldybės pateikė Vyriausybei siūlymus, kurie padėtų sklandžiau ir efektyviau valdyti nelegalių migrantų situaciją ir suteiktų daugiau saugumo gyventojams. Siūlymus […]

Šiaulietis profesorius Jonas Ruškus
8 liepos, 2021

Nesvarbu, kad fiziškai tu ne Šiauliuose – šis miestas visada širdyje. Tokiai minčiai pritartų ir Kaune reziduojantis Vytauto Didžiojo universiteto […]

6 liepos, 2021

Sveikinu Jus Lietuvos Valstybės dienos proga! Valstybę kuriame kasdien – augdami kaip bendruomenė, derindami ištikimybę savo šaliai su atvirumu pasauliui, išsaugodami […]

Guoda Burokienė
5 liepos, 2021

Koronaviruso pavojaus varpams rimstant, įsijungė nauja pavojaus sirena. Per pasienį su Baltarusija plūsta pabėgėlių srautai iš Irano, Irako, Sirijos, Afganistano, […]

3 liepos, 2021

Regionų apygardos teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Algio Markevičiaus ir Jolantos Medvedevienės liepos 2 d. […]

VRM nuotr.
1 liepos, 2021

Vis didėjantis nelegalių migrantų iš Baltarusijos antplūdis į Lietuvą tampa rimtu iššūkiu šalies tarnyboms, bet pastarojo meto krizė – ne […]

Česlovas Iškauskas
1 liepos, 2021

Jau ne kartą rašyta, kad, prisidengdama strateginės partnerystės idėja, Lietuva palaiko itin draugiškus ir net nuolankius santykius su Lenkija. Šiaip […]