liepos 5, 2019
Rita Grinienė
Meldinių nendrinukių populiacija Lietuvoje išaugo beveik 30 proc.

Šiandien apibendrinti galutiniai meldinių nendrinukių apskaitos rezultatai rodo, kad šių rečiausių Europos giesmininkų populiacija Lietuvoje, lyginant su praėjusiais metais, padidėjo 26 %. Suskaičiuoti 172 giedantys meldinių nendrinukių patinėliai.

„Jau pirmosios birželio pradžioje atliktos apskaitos metu suskaičiuoti 157 paukščiai rodė populiacijos didėjimo tendenciją. Galutiniai apskaitos rezultatai suteikia dar daugiau optimizmo rūpinantis šios nykstančios rūšies išlikimu. Vertinant meldinių nendrinukių būklę Lietuvoje, šiuos skaičius derėtų vertinti kiek nuosaikiau, atsižvelgiant į ilgamečių tyrimų metu sudaromą gausos grafiką. Apibendrindami tokius rezultatus tarptautiniai ekologijos ekspertai priėjo išvados, jog dėl sėkmingai pritaikytų gamtosaugos priemonių meldinių nendrinukių populiaciją Lietuvoje pavyko stabilizuoti. Po Lenkijos Lietuva yra antroji šalis, kuriai pavyko sustabdyti meldinių nendrinukių nykimą. Dėl to džiaugiamės ir ypač didžiuojamės pasiekimu, jog per beveik 10 metų darbo rūpinantis meldinių nendrinukių išlikimu susiformavo didelė ir motyvuota komanda, kuriai svarbus šios rūšies išlikimas. Ji – kur kas platesnė nei mūsų organizacijos kolektyvas. Meldinių nendrinukių gerėjančia būkle pagrįstai gali didžiuotis Žuvinto, Nemuno deltos, Kuršių nerijos saugomų teritorijų ir Kretingos rajono miškų urėdijos, Ventės rago ornitologinės stoties  specialistai, Šilutės rajono savivaldybė, Lietuvos ornitologų draugija, mokslininkai, didelis savanorių būrys ir, žinoma, ūkininkai, kurių valdose šis sparnuotis gyvena.“ – sako meldinės nendrinukės apsaugos projektui vadovaujantis Baltijos aplinkos forumo direktorius Žymantas Morkvėnas.

 

Baltijos aplinkos forumo ornitologas Gintaras Riauba priduria, jog norint pasiekti akivaizdesnį populiacijos augimą reikia ženkliai didinti šiai retai rūšiai tinkamų buveinių kiekį ir dydį. „Mes nuosekliai ieškome tokių buveinių. Šiemet išanalizavome keletą tūkstančių durpžemių ir atrinkome potencialiai tinkančias vietoves. Analizuosime situaciją toliau ir ieškosime, kur galima plėsti buveinių tinklą,” – sako ornitologas.

Vienas iš meldinių nendrinukių apskaitos vykdytojų, Ventės rago ornitologas Vytautas Eigirdas teigia itin besidžiaugiantis rezultatais Alkos polderyje, kuriame rasti 86 giedantys patinai. „Nė vienais metais šioje teritorijoje tiek paukščių nebūdavo. Manau, kad specialios meldinės nendrinukės išmokos duoda rezultatų. Atliekant antrąją apskaitą nė vienas plotas, kur pirmosios apskaitos metu buvome radę meldinių nendrinukių, šioje teritorijoje nebuvo nušienautas. Tai – didžiulis pasiekimas, duodantis akivaizdžių rezultatų. Norisi labai padėkoti ūkininkams,” – sako Vytautas Eigirdas.

Jam pritaria Žymantas Morkvėnas: „Apskaitų duomenys aiškiai rodo, jog vietovėse, kur didesni plotai tvarkomi pagal specialią Kaimo plėtros programos meldinių nendrinukių apsaugos priemonę, šių sparnuočių gausa yra žymiai didesnė. Didelė dalis šių plotų bus šienaujami tik rugpjūtį, o tai reiškia, jog meldinės nendrinukės turi galimybę sėkmingai išauginti dvi vadas. Tai – esminė sąlyga šios rūšies išlikimui. Ši speciali priemonė yra labai svarbus Žemės ūkio ministerijos indėlis saugant unikalią šlapynių biologinę įvairovę”.

Įdomu tai, kad antrosios meldinių nendrinukių apskaitos metu pamaryje buvo stebėtas giedantis patinas su lenkišku žiedu, kuris pernai buvo uždėtas Biebžos pelkėje pirmamečiui jaunikliui. Manoma, kad šis patinėlis šiemet gyveno Lietuvoje. Pernai pamaryje taip pat buvo stebėtas vienas patinėlis su lenkišku žiedu, tačiau spėta, kad jis užklydo migruodamas. Anksčiau šiemet Biebžoje stebėtas Žuvinto biosferos rezervate žieduotas patinas. „Tai rodo, kad populiacijų susisiekimas vyksta. Nors ir nedažnai, bet vyksta. Tai – geras ženklas. Šie mainai užtikrina genų įvairovę, o tai daro populiacijas sveikomis.” – sako Žymantas Morkvėnas.

Meldinių nendrinukių populiacijos gausumas nustatomas pagal giedančių patinų skaičių, nes pateles aptikti labai sunku. Paukščių apskaitos vykdomos 2 kartus vasarą – veisimosi laikotarpio pradžioje pirmomis birželio dienomis, ir liepos pradžioje. Populiacijos dydis nustatomas pagal maksimalų vienos apskaitos metu aptiktų giedančių patinų skaičių.

Share Button

spalio 18, 2019

Spalio 9 dieną Seimo narės Virginijos Vingrienės iniciatyva vyko tarptautinė konferencija „Pluoštinių kanapių sektoriaus proveržis: galimybės ir iššūkiai“. Prieš renginį […]

spalio 17, 2019

Po ilgų svarstymų, įvairių ir pačių netikėčiausių trukdžių, spalio 11 dieną Seimas po pateikimo pritarė trims Virginijos Vingrienės inicijuotiems projektams […]

spalio 16, 2019

Spalio 10 dieną Tarptautinis žmogaus teisių dokumentinių filmų festivalis „Nepatogus kinas“ pakvietė pasižiūrėti prancūzų sukurtą filmą „Girių laikas“ https://nepatoguskinas.lt/2019/filmas/giriu-laikas/  Po […]

spalio 15, 2019

Padangų gamintojai ir importuotojai pasigenda Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pataisos, kuria būtų pakeistas mokesčio dydis skirtingo gabarito padangoms. „Pagal […]

spalio 14, 2019

Rugsėjo pabaigoje vykusioje Jungtinių Tautų Generalinėje asamblėjoje prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad naudodama biomasę šildymui, Lietuva prisideda prie klimato kaitos […]

spalio 12, 2019

Vakar Europos Parlamentas pasipriešino Europos Komisijos planams leisti importuoti į Europos Sąjungą tris genetiškai modifikuotas kultūras (dvi kukurūzų ir vieną […]

spalio 12, 2019

Diskusijos dėl pluoštinių kanapių platesnio panaudojimo pasiekė finišo tiesiąją. Rudens sesijoje Seimo komitetuose baigiami svarstyti Pluoštinių kanapių įstatymo pakeitimai, kuriais […]

rugsėjo 6, 2019

Trečiadienį Aplinkos ministerijoje vyko pasitarimas dėl Punios šilo, į kurį selektyviai buvo pakviesti tik mokslininkai, nepritariantys rezervato plėtrai. Nė vienas […]

rugpjūčio 29, 2019

Kova dėl Punios šilo tęsiasi – Vyriausybei įteikta peticija su 15 000 parašų, įsakymas stabdyti rezervato plėtrą apskųstas teismui, šilo ginti […]

rugpjūčio 26, 2019

Laisvės piknike vykusioje diskusijoje „Punios šilas: ar išsaugosime vertingiausią Lietuvos sengirę?“ teatro režisierius, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, 2019 m. […]