19 liepos, 2017
Aplinkos ministerijos informacija

Mėlynių „šukavimas“ – didžiulė skriauda gamtai

Įsibėgėjant mėlyniavimo sezonui, aplinkosaugininkai primena, kad mėlynes leidžiama rinkti – nesvarbu, ar valstybiniame, ar privačiame miške – tik rankomis. Deja, kasmet netrūksta uogautojų, kurie jas renka draudžiamu būdu – vadinamosiomis šukomis. Taip ilgam laikui suniokojami mėlynių puskrūmiai. Šukomis nudraskomi lapai, ūgliai, nutraukiamos šaknys, kitais metais ar po kelių metų tose vietose jų derlius būna labai menkas.

Laukinės augalijos išteklių naudojimo tvarka draudžia rauti, laužyti ar kitaip niokoti augalus, naudoti specialias šukas ir kitas mechanines priemones, pjaustyti, kapoti, laužyti ar kitaip žaloti medžių ar krūmų šakas ir kamienus. Renkant šaltalankių uogas, leidžiama karpyti iki 30 cm augalo šakeles.

Pastaruoju metu miškuose daugėja ir grybautojų. Jie privalo laikytis Lankymosi miške taisyklių. Draudžiama ardyti miško paklotę, samanų ar kerpių dangą, rinkti į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų rūšių grybus ir niokoti nerenkamus.

Motorizuoti lankytojai įvažiuoti į mišką ir važinėti po jį gali tik keliais, o minti dviratį leidžiama ir rekreaciniais, pažintiniais ar kitais miško takais, negadinant jų dangos ir netrukdant pėstiesiems miško lankytojams. Transporto priemonės miškuose gali būti statomos tik tam tikslui skirtose aikštelėse arba kelio pakraštyje, užtikrinus galimybę pravažiuoti kitiems ir vengiant užvažiuoti ant samanų, kerpių ir uogienojų.

Uogavimo ir grybavimo sezono metu aplinkosaugininkai itin atidžiai stebi miškus, ypač saugomose teritorijose. Gamtos skriaudikams už savo poelgius teks atsakyti. Už laukinės augalijos išteklių naudojimo reikalavimų pažeidimus numatyta administracinė atsakomybė – nuo 10 iki 30 eurų bauda asmenims ir nuo 30 iki 60 eurų juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims su galimu pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu. Už lankymosi miške reikalavimų pažeidimus, transporto priemonių statymą arba važiavimą jomis ten, kur tai draudžiama, gali būti skirtas įspėjimas arba nuo 20 iki 50 eurų bauda, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 50 iki 110 eurų. Už važiavimą per žolinę dangą ar miško paklotę motorinėmis transporto priemonėmis gresia įspėjimas arba nuo 20 iki 140 eurų bauda. Jeigu dėl to danga ar paklotė buvo sužalota ar sunaikinta, gali tekti mokėti nuo 140 iki 300 eurų baudą. Be to, teks atlyginti ir gamtai padarytą žalą.

Aplinkosaugininkai primena, kad gamta skriaudžiama ir miške numetant plastikinius maišelius, butelius ar kitas ilgai yrančias atliekas. Miškas – visų Lietuvos gyventojų turtas, todėl kiekvienas turėtų jį tausoti kaip savo.


Mindaugas Survila
17 balandžio, 2024

Šalies gyventojų rūpestį senosiomis giriomis papildo augantis verslo dėmesys. Lietuviškas specializuotas bankas AB „Mano bankas“, pernai tapęs senuosius miškus globojančio […]

16 balandžio, 2024

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) 100-mečio jubiliejui skirtų renginių ciklas tęsiasi. Dalyvių širdyse neabejotinai visam gyvenimui išliks […]

Punios šilas. Kirtimai / Renato Jakaičio nuotr.
14 balandžio, 2024

2023 m. iškirsta Šveicarijos plotui prilygstanti atogrąžų miškų teritorija, praneša Pasaulio išteklių institutas. Mokslininkų teigimu, tokiu mastu kertant žemės plaučiais […]

11 balandžio, 2024

Jonavos rajone per gaisrą išdegė apie 10 ha pievų, krūmynų bei maždaug 5 ha miško paklotės, ugnį malšino ugniagesiai ir […]

10 balandžio, 2024

Balandžio 5 d. vyko LIFE integruotojo projekto „Natura 2000 tinklo valdymo optimizavimas Lietuvoje“ organizuota talka Dzūkijos nacionaliniame parke. Ja buvo […]

9 balandžio, 2024

Kai pasaulį sujaukė koronaviruso pandemija, paaiškėjo, kad galime gyventi švariau. Žinoma, tai nulėmė pandemijos iššaukti ribojimai – kasdienis gyvenimas buvo […]

9 balandžio, 2024

Lietuvoje pradedama įgyvendinti darbotvarkė „Tvari mokykla 2023“. Planuojama, kad iki 2030 m. visos mūsų šalies mokyklos taps tvarios arba žengs […]

9 balandžio, 2024

Aplinkos ministras patvirtino Architektūros kokybės vertinimo metodiką, kuri leis sukurti aiškesnę ir skaidresnę architektūros kokybės vertinimo sistemą, iš anksto žinomą visiems, […]

5 balandžio, 2024

Gyvavimo ciklo mąstysena (angl. life cycle thinking) – vis dažniau aplinkosauga ir tvarumu besidominčių žmonių vartojama sąvoka visame pasaulyje. Nors terminas […]

4 balandžio, 2024

Valstybinės miškų tarnybos specialistai, siekdami nustatyti žievėgraužio tipografo skraidymo pradžią, jau kovo 28 dieną išdėstė gaudykles Kauno rajono ir Kazlų […]

Sauliaus Žiūros nuotr.
3 balandžio, 2024

Vilniaus miesto savivaldybė bendruomenėms šiais metais išdalins apie 2,8 tūkst. įvairių rūšių krūmų sodinukų, skirtų daugiabučių kiemų želdinimui. „Susidomėjimas šia […]

3 balandžio, 2024

Apie kompleksinį požiūrį į potvynių rizikos valdymą kalbančios Klaipėdos, Kretingos ir Šilutės rajonų bei Klaipėdos miesto savivaldybės sulaukė Aplinkos ministerijos […]

3 balandžio, 2024

Lietuvos žaliųjų partija į Europos Parlamento (EP) rinkimus kelia tik moterų kandidatūras. Pasak partijos pirmininkės ir sąrašo lyderės Ievos Budraitės, […]

28 kovo, 2024

Kovo 27 dienos vakarą Vilniuje Panerių gatvėje AB „Ruvis“ teritorijoje užsiliepsnojo automobilių atliekų apdorojimo aikštelė. Aplinkos apsaugos agentūros laboratorija išvyko […]

26 kovo, 2024

Tvarumo siekis vis dažniau tampa lietuvių gyvenimo būdo dalimi. Architektai pastebi, kad mūsų šalies žmonių dėmesys aplinkosaugai yra skiriamas ir […]

25 kovo, 2024

Galima pasidžiaugti tuo, jog Lietuvoje visuomenė, atliekų tvarkymo požiūriu, yra labai atsakinga. Žiniasklaidoje dažnai pasirodo straipsniai, kad tarp ES narių […]

Sauliaus Žiūros nuotr.
21 kovo, 2024

Daugiau nei pusė maisto atliekoms rūšiavimui skirtų priemonių atsiėmusių sostinės gyventojų ėmėsi rūšiuoti maisto atliekas. Tai atskleidė naujausias Vilniaus apskrities […]

21 kovo, 2024

Kovo 21–ąją minime tarptautinę Miškų dieną. Jos minėjimo tikslas – atkreipti dėmesį į visų pasaulio miškų svarbą ir reikšmę mūsų […]

21 kovo, 2024

Paaiškėjo, kiek daugiabučių namų gyventojų šiais metais ryžosi renovacijai, kad po atnaujinimo jų daugiabučiai pasiektų A energinę klasę. Lietuvoje iš […]

21 kovo, 2024

„Telia“, Lietuvos gyventojų požiūriu, išliko tvariausia telekomunikacijų rinkos bendrove šalyje, skelbia tvariausių Europos prekių ženklų tyrimą atliekančios „Sustainable Brand Index“ […]