Merai palaiko šalies vadovo Gitano Nausėdos siūlymą suteikti savivaldybėms daugiau galimybių investuoti savarankiškai
Šalies merai palaiko prezidento Gitano Nausėdos siūlymą įtvirtinti galimybę savivaldybėms vykdyti daugiau investicinių projektų, kuriais būtų gerinama viešųjų paslaugų kokybė gyventojams klimato kaitos ir skaitmenizacijos srityse.
Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) taryba, kurią sudaro visi 60 Lietuvos merų, gruodžio 1 dieną pritarė Prezidento teikiamoms Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo pataisoms, kurios savivaldybėms suteiktų didesnį finansinį savarankiškumą bei sukurtų galimybę investicijomis į projektus, finansuojamus Europos Sąjungos (ES) fondų, Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės, kitos tarptautinės finansinės paramos arba valstybės biudžeto lėšomis. Šias galimybes siūloma taikyti tiems projektams, kurie skirti prisitaikyti prie klimato kaitos, ją švelninti, taip pat skaitmeninti viešąjį sektorių ar ekonomiką.
„Daugiau investicijų – geresnės ir kokybiškesnės viešosios paslaugos gyventojams, o tai skatintų daug tolygesnį ekonominį augimą šalies regionuose. Be to, valstybės vadovo siūlomos dvi investicijų kryptys visiškai sutampa tiek su ES, tiek su Lietuvos daugiamete politine darbotvarke,“ – teigia LSA prezidentas Mindaugas Sinkevičius.
Pasak jo, vietos valdžios vaidmuo įgyvendinant teigiamus pokyčius būtent žaliojo kurso ir skaitmeninimo srityse yra vienas esminių, tai pabrėžia ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO).
Konkretūs projektai, kuriuos savivaldybės galėtų įgyvendinti, yra susiję su energinio naudingumo didinimu viešuosiuose pastatuose, perėjimu nuo iškastinio kuro prie biokuro, gatvių apšvietimo modernizavimu, autobusų parkų bei dviračių takų tinklo atnaujinimu, elektromobilių įkrovimo prieigomis, atliekų tvarkymo sistemos optimizavimu, viešųjų paslaugų mobiliųjų aplikacijų sukūrimu, telemedicinos paslaugų plėtra, inovatyvių informacinių technologijų diegimu sveikatos priežiūros įstaigose, skaitmenizuotomis bibliotekomis, archyvų skaitmeninimu, komunalinių paslaugų ar socialinio būsto nuomininkų aptarnavimu ir kita. Ne vieną iš šių projektų savivaldybės jau yra parengusios arba rengia, tačiau šiuo metu negali įgyvendinti dėl fiskalinių ribojimų, tai yra – nuosavų lėšų trūksta, o pasiskolinti galimybės labai nedidelės.
Tiek šalies savivaldybių vadovai, tiek EBPO ekspertai yra ne kartą konstatavę, kad dabar Lietuvos savivaldybėms taikomi bene griežčiausi visoje ES fiskaliniai ribojimai neturi pagrindo. Šiuo metu Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinis įstatymas savivaldybėms per metus leidžia pasiskolinti tik tokią sumą, kokią jos privalo grąžinti tais metais, todėl lėšų savarankiškai finansuoti viešąsias investicijas nebelieka.
„Jokios grėsmės destabilizuoti finansinę discipliną nėra, nes savivaldybių skolos limitai ir toliau būtų nustatomi kasmet, o investicinių projektų įgyvendinimo taisyklės užtikrintų adekvačią kontrolę. O pridėtinė vertė akivaizdi – Seimui priėmus prezidento siūlomas pataisas, savivaldybės pagaliau turėtų nuosavą indėlį, reikalingą finansuoti viešąsias investicijas,“ – teigė LSA vadovas.
2021–2027 m. ES struktūrinių fondų investicijos regionuose sieks apie 1,606 mlrd. eurų. Savivaldybių nuosavų lėšų poreikis investicijoms vien šiems projektams sudarys iki 400 mln. eurų.
