26 sausio, 2016
Rūta Sadauskaitė, Raseinių rajono lietuvių kalbos mokytojų metodinio būrelio pirmininkė

Metodinės veiklos refleksija: geriausi mūsų darbai

„Patys geriausi mūsų darbai yra tie, kuriuos dirbame gera valia ir su įgimtu polinkiu“, – teigė prancūzų rašytojas, filosofas ir teisininkas Šarlis Monteskjė. Sutikime: tuomet, kai žmogus dirba noriai ir jausdamas vidinę būtinybę atlikti gerai, iš tiesų dažniausiai sulaukia siekiamo rezultato. Tad kiek tokių darbų atlikta? Koks ryšys tarp mokytojų, siekiančių stiprinti profesines kompetencijas, ir jų mokinių rezultatų? Žvilgtelkime į 2015 m. antro pusmečio lietuvių kalbos mokytojų metodinio būrelio narių veiklas, siekdami įsivertinti atliktus darbus.

Atsižvelgdami į švietimo ir mokslo ministrės Audronės Pitrėnienės pakeistus mokytojų kvalifikacijos tobulinimo 2015-2016 metų prioritetus, remdamiesi rajono lietuvių kalbos mokytojų metodinio būrelio veiklos planu, mokytojai aktyviai bendravo ir bendradarbiavo horizontaliuoju lygmeniu. Ir tai natūralu. Juk kiekvienas mokytojas, žinodamas ugdytinių poreikius ir lūkesčius, jautė vidinę vertybinę nuostatą nuolat tobulinti savo veiklą. Ką šiuo aspektu lietuvių kalbos mokytojų metodinio būrelio nariai vykdė? Raseinių Šaltinio progimnazijos lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Neringa Viršilienė organizavo dvi integruotas pamokas: lietuvių kalbos ir kūno kultūros – Jūkainiuose, lietuvių kalbos ir etnokultūros – Krašto istorijos muziejuje, Prezidento Jono Žemaičio gimnazijos lietuvių kalbos mokytojai metodininkai vedė atviras pamokas kolegoms (Dalia Černeckytė, Gienė Parnarauskienė, Rūta Sadauskaitė), o Viduklės Simono Stanevičiaus gimnazijos lietuvių kalbos mokytojai pakvietė mokinius į „Naktinius skaitymus“ (Laimutė Jaščepaitė, Rasa Mažeikienė, Renata Skužinskaitė). Kadangi kvalifikacijos tobulinimo formų įvairovė tiesiogiai siejasi ir stiprina pedagogo norą tobulintis, surengta Šiluvos gimnazijoje metodinė diena „Edukacinių erdvių panaudojimas lietuvių kalbos pamokose“. Jos organizatorės – Regina Užumeckienė, direktoriaus pavaduotoja ugdymui, Regina Šilvienė bei Rasa Norkienė, lietuvių kalbos mokytojos. Malonu, jog tos dienos metodines veiklas papildė Onos Sinkevičienės, ilgametės lietuvių kalbos mokytojos, virtuozės, atvira pamoka bei paskaita – ekskursija miestelio edukacinėse erdvėse. Apskritai 2015 m. lietuvių kalbos mokytojų metodinio būrelio veiklos išsiplėtė (straipsnius pedagoginėmis temomis rašė Jūratė Ambrazienė, Zita Andrijaitienė, Birutė Barodicienė, Dalia Garšvienė, Regina Jankauskienė, Rūta Sadauskaitė, Vitalija Šilerienė, Neringa Viršilienė), peržengė rajono lygmenį: Nemakščių Martyno Mažvydo gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Elena Vaitkuvienė ir lietuvių kalbos vyresnioji mokytoja Marytė Karpienė surengė metodinę dieną „Kūrybiška pamoka kūrybingam mokiniui“ savo gimnazijos ir Klaipėdos r. Endriejavo pagrindinės mokyklos mokytojams, o Raseinių Viktoro Petkaus pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos mokytoja ekspertė Laima Butvilienė pakvietė Jurbarko rajono lituanistus į seminarą „Rašinys 5-8 klasėse. Rengimas, rašymas, analizė, vertinimas“. Taigi metodinio būrelio nariai dalyvaudami įvairiose edukacinėse aplinkose ne tik stiprino profesines kompetencijas, bet ir nuoširdžiai dalijosi pedagoginės veiklos sėkme.

Kita vertus, mokytojų kompetencijų ugdymas, stiprinimas ir kvalifikacijos tobulinimas natūraliai derėjo su mokinių pasiekimų gerinimu bei kūrybiškumo ugdymu (ši kryptis – vienas iš Raseinių rajono švietimo centro prioritetų 2015-2016 m. m.). Pavyzdžiui, žymiems mūsų krašto rašytojams atminti Prezidento Jono Žemaičio gimnazijos lietuvių kalbos mokytojų metodinė grupė pirmąkart surengė bendrojo ugdymo mokyklų 9-12 klasių mokinių konferenciją „Raseinių krašto kūrėjai: Maironis ir Juozas Aputis“, o lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Vergina Strelkauskienė kartu su Raseinių rajono švietimo centru, kaip ir kasmet, organizavo rajoninę dainuojamosios poezijos ir meninio skaitymo šventę – konkursą, skirtą Maironio 153-osioms gimimo metinėms paminėti. Vėliau Zita Andrijaitienė ir Daiva Vaičaitienė, Ariogalos gimnazijos lietuvių kalbos mokytojos metodininkės, pakvietė į rajono jauniesiems kūrėjams skirtą renginį „Savo širdį pasivaikščioti išleisiu…“ Taigi šios veiklos suteikė galimybę ne tik pasidomėti savo krašto kūrėjų gyvenimu, bet ir patiems mokiniams kūrybišku žodžiu pasidalyti.

O kaip įsivertinti mokinių pasiekimai? Turbūt objektyviausia medžiaga – tai Nacionalinio egzaminų centro parengta informacija apie bendrojo ugdymo mokyklų 2015 metų brandos egzaminų rezultatus. Kokius duomenis išvydome 2015 m. gruodžio mėnesį pateiktoje analizėje? Manau, jog išties džiuginančius: Raseinių rajono abiturientų, laikiusių lietuvių kalbos ir literatūros VBE, rezultatai aukštesniuoju lygmeniu (nuo 86 iki 100) yra ketvirti visų šalies savivaldybių kontekste. Palyginkime: aukštesnįjį lygmenį pasiekė Neringos miesto savivaldybės 18 proc. kandidatų (laikė 11 mokinių), Vilniaus miesto savivaldybės – 17,12 proc. kandidatų (laikė 4030 mokinių), Kazlų Rūdos – 14,81 proc. (laikė 81 mokinys), Raseinių rajono savivaldybės – 14,64 proc. kandidatų (laikė 239 mokiniai). Beje, jeigu įvertintume laikiusiųjų VBE kandidatų santykį su pasiekimais, rezultatas dar būtų šiek tiek geresnis mūsų savivaldybės naudai. (Rajone pranešimus apie lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino pamokas ugdymo procesui, patarimais, kaip ruošti abiturientus egzaminui, dalijosi lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino kandidatų darbų vertinimo komisijos narės: Jūratė Ambrazienė, Elena Vaitkuvienė ir Rūta Sadauskaitė). Taigi belieka pacituoti Horacijų: „Gyvenimas nieko neduoda be darbo“.

Tiesa ir ta, kad darbo patirtimi, rūpesčiais ir pasiekimais dalytis dažniausiai lietuvių kalbos mokytojų metodinio būrelio nariai rinkdavosi į Raseinių rajono švietimo centrą – įstaigą, kurios edukacinės erdvės, nuolat originaliai atnaujinamos direktorės Silvos Morkevičienės iniciatyva, kuria malonią jauseną, o šioje aplinkoje pedagogų telkimas bendrai veiklai, gerosios patirties sklaidai neatsiejamas ir nuo lituanistus kuruojančios metodininkės Nijolės Vežbavičienės motyvuojančių žodžių. Taigi, kai mokytojui kyla klausimas, ką toliau daryti, verta prisiminti Jozefo Hofmilerio, vokiečių rašytojo, žodžius: „Pats trumpiausias atsakymas – veikti.“


27 sausio, 2023

Didžiulio mokyklų susidomėjimo sulaukęs lauko klasių projektas bus tęsiamas ir šiemet. Startavus projektui pernai savivaldybei pavaldžiose ugdymo įstaigose įrengtos 35 […]

Žemaitijos kaimo ekspozicija. Muziejusalka.lt nuotr.
25 sausio, 2023

2023-aisiais, kaip ir ankstesniais metais, Kultūros ministerijai pavaldūs muziejai kiekvieną paskutinį mėnesio sekmadienį kviečia lankytojus apžiūrėti savo nuolatines ekspozicijas nemokamai. […]

25 sausio, 2023

Šiandien Vyriausybė nusprendė skirti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai 38 mln. Eur į Lietuvą dėl karo atvykusių ukrainiečių švietimo reikmėms […]

24 sausio, 2023

Prieš 23 trejus metus Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos Lituanistikos ir tarptautinių programų centro vadovė Vilma Leonavičienė pradėjo organizuoti […]

23 sausio, 2023

2023 m. švietimo pagalbai teikti mokyklose ir savivaldybių pedagoginėse psichologinėse tarnybose Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skiria 136 mln. Eur. […]

21 sausio, 2023

Tėvų skyrybos neišvengiamai paliečia vaikus, keičia jų santykius su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų, seneliais, draugais, artimaisiais. Skyrybų proceso metu […]

21 sausio, 2023

Panevėžys nuo 2019-ųjų įgyvendina Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuojamą projektą „Kokybės krepšelis“. Šiame projekte dalyvauja per 250 šalies ugdymo […]

19 sausio, 2023

Nauji metai Klaipėdos rajono antrokėliams prasidėjo ir naujų įgūdžių mokymusi – jiems startavo plaukimo pamokos. Jų metu netoli 600 moksleivių […]

19 sausio, 2023

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija inicijavo edukologijos krypties doktorantūrai stiprinti skirtą priemonę, kuri edukologijos studijas geriausiuose pasaulio universitetuose pasirinkusiems doktorantams […]

Eitvydo Kinaičio nuotr.
18 sausio, 2023

Vilnius mokymąsi iš uždarų klasių kelia į atviras miesto erdves – skverus, gatves, muziejus, įmones. Šiandien oficialiai pristatyto projekto „Vilnius […]

17 sausio, 2023

Lietuvos investicijos į skaitmenines mokymo priemones ir visą švietimo skaitmenizaciją skaičiuojamos dešimtimis milijonų eurų. Mokykloms lėšų tam skiria valstybė, savivaldybės, […]

17 sausio, 2023

2022-ųjų vasarą VDU Švietimo akademijoje Vilniuje įsikūręs Ukrainos centras per nepilnus metus tapo ukrainiečių antraisiais namais. Pasak Centro vadovo, buvusio […]

Habil. dr. Katarzyna Molek-Kozakowska
13 sausio, 2023

Populizmą galima tirti dviem būdais. Vienas iš jų remiasi politikos mokslų perspektyva, nagrinėjant, kaip kai kuriems politikams ir partijoms pavyksta […]

12 sausio, 2023

Lietuvos sporto universitetas (LSU) naujausiame Šanchajaus sporto mokslo institucijų reitinge (angl. Shanghai Ranking’s Global Ranking of Sport Science Schools and […]

11 sausio, 2023

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), atsižvelgdama į viešojoje erdvėje pasirodžiusią nevienareikšmišką informaciją, susijusią su vadovėlių turiniu, atliko antikorupcinį vertinimą dėl Bendrojo […]

10 sausio, 2023

Inovacijų agentūra jau antrus metus iš eilės užtikrina „Lietuvos Junior Achievement“ organizuojamos praktinės moksleivių verslumo įgūdžių ugdymo programos „accelerator_x“ įgyvendinimą […]

9 sausio, 2023

Matematikos valstybinio brandos egzamino (VBE) rezultatai praėjusiais metais sukėlė didžiulį susirūpinimą: neišlaikiusiųjų – net 35 proc. Kodėl matematika, viena pamatinių […]

6 sausio, 2023

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) ką tik baigėsi pirmasis, o sausio 10 d. jau prasideda antrais moksleiviams […]

5 sausio, 2023

Gruodžio viduryje Japonijos ministro pirmininko Fumio Kishidos kabinetas patvirtino naują šalies nacionalinio saugumo strategiją (NSS), nacionalinės gynybos strategiją ir gynybos […]

4 sausio, 2023

Trečiadienį švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė prof. habil. dr. Ingei Lukšaitei įteikė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Garbės […]