Mielagėnuose įamžintas Pasaulio tautų teisuolių atminimas
Rugpjūčio 30 d. Mielagėnuose (Ignalinos r.), ant Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios fasado, atidengta atminimo lenta, skirta kraštiečiams kunigui Juozapui Stakauskui ir mokytojui Vladui Žemaičiui. Jų gyvenimo istorija ypač susijusi su Vilniumi ir žydų gelbėjimu nacių okupacijos metais. Pasaulio tautų teisuolių pagerbimo renginyje dalyvavo šių žmonių artimieji, Ignalinos rajono savivaldybės meras Laimutis Ragaišis, Izraelio ambasadorė Lietuvoje Shelly Hugler Livne, kraštietė, Lietuvos Respublikos Prezidento vyriausioji patarėja švietimo, mokslo ir kultūros klausimais Jolanta Karpavičienė ir kt.
Šv. Mišias aukojo ir atminimo lentą pašventino Kaišiadorių vyskupijos vyskupas Jonas Ivanauskas bei Vilniaus arkivyskupijos vyskupas augziliaras Arūnas Poniškaitis. Savo prisiminimais ir šeimų istorijomis dalijosi J. Stakausko ir V. Žemaičio giminaičiai Benediktas Stakauskas bei Algirdas Budreckas. Muziką ir dainą dovanojo Ignalinos rajono kultūros centro koncertmeisteris Žilvinas Aigris Bulavas bei meno vadovė Inga Cicėnienė su dukra Edvile.
Renginyje minėta, kad šių žmonių pasiaukojimo darbai rodo aukščiausią krikščioniškosios meilės ir atsakomybės už artimą prasmę. „Juozapo Stakausko ir Vlado Žemaičio pavyzdys yra ne tik praeities liudijimas, bet ir atsakomybė už dabartį. Jų drąsa primena, kad net tamsiausiais laikais žmogus gali pasirinkti ne abejingumą, o žmogiškumą, ne tylą, o drąsą veikti ir gelbėti gyvybes“,– susirinkusiesiems sakė ambasadorė. 1974 m. Jeruzalėje esantis Yad Vashem jiems suteikė Pasaulio tautų teisuolio vardą. Žemaitis vėliau, 1992 m., po mirties dar buvo apdovanotas Lietuvos Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi. Labai įdomu tai, kad išlikę pačių Stakausko ir Žemaičio pasakojimai apie gelbėjimą. Jie buvo užrašyti 1967 m. žurnalistės Janinos Šinkūnaitės pokalbiuose ir, kaip nurodo „Vilnijos vartai“, yra vieni svarbiausių išlikusių tiesioginių šaltinių apie jų veiklą.
,,Iki šiol mažiau žinoti mūsų krašto praeities faktai ir asmenybės turi nepaprastą galią: jie kuria gilų, jaudinantį emocinį ryšį su aplinka, kurioje gimėme ir kurioje gyvename. Kai sužinome, kokie didžiõs dvasios žmonės vaikščiojo šiomis Mielagėnų gatvelėmis, Ignalinos kraštas, o ir visa Lietuva tampa ne šiaip geografine vieta – ji tampa gyvu pasididžiavimo šaltiniu. O žmogus, kuris didžiuojasi savo šaknimis ir jaučia moralinį protėvių užnugarį, yra nepalyginamai tvirtesnis, jautresnis ir atsparesnis bet kokiems šiandienos iššūkiams…“,– kalbėjo Jolanta Karpavičienė.
Ignalinos rajono savivaldybės meras Laimutis Ragaišis pasidžiaugė klebono Marijono Savicko ir Juozo Stakausko bei Vlado Žemaičio artimųjų prasminga iniciatyva įamžinti savo dvasia tragišką laikmetį nušvietusių asmenybių atminimą. Meras pabrėžė, kad pažinti istoriją, prisiminti savo tautos šviesuolius, jų pasirinkimus, drąsą ir išsaugotas vertybes yra kiekvieno mūsų pareiga. Ypač svarbu neužmiršti žmonių, kurie sunkiais laikais neprarado tikėjimo, vilties ir žmogiškojo orumo, o savo pavyzdžiu stiprino aplinkinius ir padėjo išsaugoti tautinę savimonę.
Kunigas Juozapas Stakauskas (1900–1972)
Juozapas Stakauskas gimė Degsnės kaime, dabartinėje Mielagėnų seniūnijoje, 1900 m. Vaikystėje jis mokėsi Mielagėnų mokykloje (apie 1910–1912 m.), o vėliau mokslus tęsė Švenčionyse.Juozapas Stakauskas buvo ne tik kunigas, bet ir istorikas bei archyvaras. 1930 m. Vienos universitete jis apgynė filosofijos daktaro disertaciją, o 1940–1944 m. vadovavo Vilniaus valstybiniam archyvui. 1926-aisiais jaunas kunigas Juozapas Stakauskas Mielagėnų bažnyčioje laikė pirmąsias mišias.
Karo metais jo vadovaujamas archyvas tapo viena iš vietų, kur buvo slepiami nuo nacių persekiojimo žydai. Yra duomenų, kad archyvo patalpose buvo išgelbėta apie 17 žmonių, tarp jų moterų ir vaikų.
Ypač svarbi buvo Šv. Ignoto gatvėje, buvusiame Benediktinių vienuolyne, įrengta slėptuvė. 1943 m. rugsėjį–1944 m. liepą joje buvo slepiama 12 žmonių.
Mokytojas Vladas Žemaitis (1900–1980)
Vladas Žemaitis gimė 1900 m. vasario 25 d. Mielagėnuose. Jis buvo mokytojas, fiziką studijavęs Vytauto Didžiojo universitete. Karo pradžioje jis pats pateko į vokiečių nelaisvę ir buvo kalinamas Lukiškių kalėjime. Vėliau, Juozapo Stakausko pastangomis, buvo perkeltas į kitą vietą ir pradėjo dirbti Vilniaus archyve.
Ten Žemaitis tapo vienu svarbiausių Stakausko pagalbininkų. Jis kartu su Stakausku ir benediktine Marija Mikulska slėpė žydų šeimas, rizikuodamas savo gyvybe.
Tarp jų išgelbėtų žmonių buvo ir Samuelis Bakas, vėliau tapęs pasaulinio garso dailininku ir Vilniaus garbės piliečiu.
