Miestietis atrado daržininkystę ir kooperaciją

Daržininkystės ūkiai Lietuvoje išsibarstę po visą kraštą, suvienyti juos nelengva, bet tą pabandė padaryti kooperatyvas „Suvalkijos daržovės“, įsikūręs 2013 m. ir sujungęs Šakių, Jurbarko, Kauno rajonų daržininkus.

Šakių r. Jokūbonių k. įsikūrusio kooperatyvo vadovas Martynas Laukaitis sako, kad svarbiausias kooperatyvo tikslas buvo sukaupti didelį daržovių kiekį ir turėti jų ištisus metus, kad pirkėjai jų nepamirštų, o to nepajėgus padaryti nė vienas pavienis ūkininkas. Kooperatyvo nariai augina bulves, burokėlius, moliūgus ir cukinijas. Juos parduoda Lietuvos prekybos tinklams ir eksportuoja į Angliją, Italiją, Latviją, Vokietiją . M. Laukaitis pastebėjo, kad Lietuvos ir kitų šalių pirkėjų vartojimo įpročiai kiek skiriasi. Tarkim, Anglijos pirkėjai labiau mėgsta mažus burokėlius, o Lietuvos šeimininkės – didesnius. Užsieniečiai labiau mėgsta vadinamąsias salotines, kietas bulves, o lietuviai – miltingesnes, verdant sukrentančias. Todėl daržininkai stengiasi auginti tokias daržoves, kurios ne tik gerai dera, gražiai atrodo,  bet ir yra mėgstamos, paklausios.  Martynas pastebi, kad pastaruoju metu Lietuvoje labai išaugo moliūgų ir cukinijų vartojimas. „Galbūt įtakos turėjo kulinarinės laidos, gal patys žmonės daugiau keliauja, domisi, ką žmonės svetur valgo, parsiveža naujų receptų, todėl vartojimas ir keičiasi“, – svarsto kooperatyvo vadovas. Dar vienas įdomus momentas, kad užsieniečiai daugiausia  perka tik plautas daržoves, tuo tarpu Lietuvoje ši tradicija dar tik skinasi kelią, tik mokomasi tą daryti.

Kooperatyvas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013m. programą yra gavęs Europos Sąjungos paramos ir įsigijęs pakavimo mašiną, sandėliavimo konteinerių, tačiau rimti daržovių pakavimo darbai – dar tik kooperatyvo planuose. Kol kas visas prekinis paruošimas ir sandėliavimas – pačių daržininkų rūpestis. Paklaustas, kodėl kooperacija Lietuvoje taip vangiai skinasi kelią, Martynas svarsto, kad viena vertus, įtakos vis dar turi sovietinė patirtis, kita vertus, daržininkai labai pasklidę po visą Lietuvą, juos sunku suburti krūvon, o dar vienas svarbus dalykas – žmogiškasis faktorius. „Labai nelengva suderinti visų narių interesus, kad visiems viskas būtų gerai. Šioje srityje nuolat tenka daug dirbti, nors iš ekonominės pusės kooperatyvai labai pasiteisina ir tikrai turi perspektyvų“, – patirtimi dalijasi kooperatyvo vadovas. „Suvalkijos daržovės“ vienija 5 narius nuo 33 iki 68 metų, jie dirba nuo 170 iki 35 ha žemės. Visi ūkiai specializuoti, nes kitaip daržininkystės sektoriuje profesionaliai dirbti neįmanoma. Ūkiuose dirba daug  samdomu darbuotoju, nes be rankų darbo neišsiversi nei augindamas daržoves, nei jas nuimdamas, nei rūšiuodamas ir pakuodamas.

Kooperatyvo vadovas – jaunasis ūkininkas

Pats 39 metų  Martynas – taip pat daržininkas, dirbantis 180 ha žemės, kurioje augina bulves, burokėlius, o dėl sėjomainos – miežius.  Ūkininkauti jis pradėjo 2007 m., į Jokūbonius atsikraustė iš miesto, nes mėgo kaimą. Pabandė, idėja ūkininkauti pasiteisino, tad taip ir liko gyventi ir dirbti kaime. Čia jaunasis ūkininkas įleido šaknis, kartu su žmona Jurgita augina 4 vaikus. Dešimties Aušrinė, aštuonerių Dominykas lanko Vinco Grybo mokyklą Lukšiuose, vežiojami ten autobusu. Nuo rugsėjo 1-osios prie jų prisidės ir  šešiametis Matas, na o jauniausias 3,5 metų Antanas eina į darželį Kriūkuose. Tėveliai darželiu labai patenkinti, jis – pilnas vaikų. Kaip sako Martynas, aplink žemės geros, tad nedirbamų plotų nėra. Kaime žmonių nedaug, bet visi ūkininkauja, dirba, yra ir jaunų, ir vyresnių šeimų. Martynas įsitikinęs, kad kaimas yra perspektyvus, jei žiūri į jį pozityviai ir ieškai nišos, kuri būtų tinkama veiklai. Daržininkystės paslapčių jis mokėsi ne tik Lietuvoje, daug keliavo ir toliau keliauja  po kitas šalis. Ūkininkas sako manantis, kad lietuviams tobulėti dar yra kur. Praėjusieji metai daržininkams nebuvo labai palankūs, tačiau jei šie bus palankesni, Martynas planuoja teikti paraišką ir dalyvauti Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m.  programoje, jį domina prekinis daržovių paruošimas. Paramą pagal  Lietuvos kaimo plėtros 2013–2020 m. programą jis jau yra gavęs, dalyvavo priemonėje „Žemės ūkio valdų modernizavimas“, įsigijo technikos – traktorių, autokrautuvą, priekabą.

„Dirbame daug ir sunkiai, tačiau pragyventi galima. Mums patiktų, kad ir mūsų vaikai čia įsikurtų“, – apibendrina Martynas.