Minint Justino Marcinkevičiaus 90-ąsias gimimo metines
Daugybė gražių ir talentingų rašytojų savo kūryba puošė ir dar vis tebepuošia mūsų gimtinę Lietuvą. Vienas iš jų – poetas Justinas Marcinkevičius, kurio pavardę žino net ir mažai skaitantys žmonės.
Justinas Marcinkevičius – Lietuvos poetas, dramaturgas, vertėjas, akademikas, visuomenės veikėjas, dalies lietuvių visuomenės dar sovietmečiu buvo vertinamas kaip „tautos poetas“. Jis kūrė daugiausia sudėtingomis sovietinio totalitarizmo sąlygomis. Jo kūriniams itin būdinga metaforiškas kalbėjimas, užuominos ir nutylėjimai. Pagrindinės Just. Marcinkevičiaus kūrybos temos buvo Lietuva, jos istorija, dabartis, gamta ir kultūra, žmogus Tėvynėje ir pasaulyje, žmogaus egzistencinė problematika: laimė, kančia, ištikimybė, pareiga, dora.
1964 m. sukūręs poemą „Donelaitis“, poetas išėjo į tą kelią, kuris atvedė jį į nacionalinio, t. y. tikrai tautinio, rašytojo aukštumas, kuris giliai suvokė ir sprendė savo meto tautai kylančias grėsmes. Kaip tik tokiam tikslui septintajame dešimtmetyje subrendo Justinas Marcinkevičius. Tų grėsmių tada išryškėjo daug. Tarp jų poetas įžvelgė ir grėsmę lietuvių kalbai: poema „Donelaitis“ buvo pirmasis Justino Marcinkevičiaus viešas aktas, kuriuo stojo ginti gimtosios kalbos, stiprinti jos meilės lietuvių širdyse.
Kovo 10 dieną Rūdiškių bibliotekoje su Skaitytojų klubo skaitytojomis paminėjome Justino Marcinkevičiaus 90-ąsias gimimo metines. Bibliotekoje buvo pristatyta jo kūrybinė ir spaudinių paroda. Skaitytojos susirinko į skaitymo popietę jau pasiruošusios, buvo perskaičiusios ir atsirinkusios patinkančius eilėraščius: „Beržas“, „Dvi moterys“, „Močiutės mūsų“, „O tėviške…“, „Vasario 16-oji“, „Gimtoji kalba“, „Dainuoju Lietuvą“ ir daugelį kitų, kuriuos skaitė ir džiaugėsi galėdamos pasidalinti savo emocijomis, atrasti eilėraštį iš naujo. Pokalbiai skatino dar atidžiau permąstyti tai, ką perskaitėme, suvokti, kas vyksta su mumis, perteikiant ir savo istorijas, paremtas asmeniniais išgyvenimais. Vėliau žiūrėjome filmuotą medžiagą apie poetą, klausėmės dainų pagal jo parašytas eiles: „Lopšinė tėvynei ir motinai“, „Tai gražiai mane augino“. Ši popietė leido iš naujo pažinti poetą, pamilti jo kūrybą ir įsitikinti, kad poetas, gimęs kovo 10 dieną, o miręs vasario 16 dieną, yra tikras Lietuvos patriotas, tautos dainius.
Šis Justino Marcinkevičiaus 90-ųjų gimimo metinių paminėjimas, kaip tik tiko ir minint Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 30-metį. Dalyvės buvo pasveikintos ir apdovanotos „Kūrybiškumo saviraiškos studijos“ vaikų gamintais trispalviais vėjo malūnėliais, kurie suteikė ypatingo šventiškumo.
