Ministerija – prieš, kad lengvata reinvestuojamam pelnui galiotų tik dalyje savivaldybių
Vyriausybė nepritaria iniciatyvai nulinio mokesčio tarifo reinvestuojamam pelnui netaikyti tose savivaldybėse, kurios neturi savaiminio ekonominio augimo požymių.
Kaip numatyta Finansų ministerijos su institucijomis derinamame nutarime, nepritariama parlamentarų siūlymui, jog pelno mokesčio lengvata investiciniams projektams turėtų negalioti ir tais atvejais, kai praėjusio mokestinio laikotarpio bendros įmonės pajamos viršija 10 mln. eurų.
Pasak ministerijos, nors tokia tvarka didintų valstybės biudžeto pajamas, nuo verslo vykdymo vietos ir dydžio priklausantys pelno apmokestinimo skirtumai „nepagrįstai“ apribotų lengvatos taikymą ir keltų klausimų, ar tokia praktika atitinka mokesčių mokėtojų lygybės principą.
Pelno mokesčio lengvatos taip pat apima trigubą mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) sąnaudų atskaitymą, pagreitintą šioje veikloje naudojamo ilgalaikio turto nusidėvėjimą, taip pat – patentų dėžutės lengvatą, kai MTEP sukurtų išradimų komercinimo pajamos apmokestinamos lengvatiniu pelno mokesčio tarifu, kuris nuo kitų metų sieks 7 proc.
Taip pat skatinamos technologiniam atsinaujinimui skirtos investicijos – jų suma iki 100 proc. mažinamas apmokestinamas pelnas, nepanaudotą investicijų sumą perkeliant ateinančių 4 metų šio pelno sumoms sumažinti, o reinvestuojamo pelno – neapmokestinant.
Apmokestinamąjį pelną siūlyta leisti sumažinti tik per 2026–2038 metų mokestinius laikotarpius patirtomis išlaidomis.
Seimas, pavasario sesijoje nusprendęs nuo kitų metų 1 proc. punktu kelti pelno mokesčio tarifą, kartu pritarė, kad įmonės galėtų taikyti ir momentinį tam tikro ilgalaikio turto įsigijimo kainos atskaitymą.
Be to, smulkioms įmonėms leista ilgiau – dvejus metus, o ne vienerius kaip anksčiau – taikyti pelno mokesčio „atostogas“, arba nulinį šio mokesčio tarifą.
Lengvatos numatytos ir įmonėms, vystančioms veiklą laisvosiose ekonominėse zonose (LEZ) bei įgyvendinančioms stambius investicijų projektus/
Parlamento priimtoje mokesčių pertvarkoje numatyta, kad nuo 2026 m. lengvatinis pelno mokesčio tarifas sieks 7 proc., standartinis – 17 proc., o papildomos pajamos bus skirtos gynybai.
Pagal įstatymą, savaiminio ekonominio augimo požymių turinčios savivaldybės yra tos, kurių didelę teritorijos dalį užima ekonominės veiklos koncentracijos „karštoji teritorija“, kur nėra reikšmingų vidinių ekonominės veiklos netolygumų, kurių plėtrą lemia vienas iš išorinių veiksnių – metropolinės teritorijos aglomeracijos procesas arba transeuropinio transporto tinklui (TEN-T) priklausančio uosto veikla.
Vyriausybės skaičiavimais, į Gynybos fondą 2026 m. bus skiriama 8 proc. didesnio pelno mokesčio pajamų, 11,2 proc. – 2027 m. ir vėlesniais metais.
Skaičiuojama, kad šios sumos sudarys atitinkamai 47,3 ir 134,5 mln. eurų.
