Mirė Kazimira Prunskienė – ekonomistė, signatarė ir pirmoji nepriklausomos Lietuvos premjerė
Eidama 84-uosius metus mirė Kovo 11-osios Akto signatarė, ekonomistė ir pirmoji po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo Ministrė Pirmininkė Kazimira Danutė Prunskienė. Apie jos mirtį pirmasis pranešė portalas „Delfi“, o žinią portalui patvirtino velionės sūnus Vaidotas.
Kazimira Danutė Prunskienė gimė 1943 metų vasario 26 dieną Vasiuliškėse, Švenčionių rajone. Baigusi Vilniaus universitetą įgijo ekonomistės specialybę, vėliau jame dėstė, apgynė ekonomikos mokslų daktaro disertaciją ir aktyviai dirbo akademinėje srityje.
Viena ryškiausių Atgimimo laikotarpio asmenybių
Į aktyvią politiką K. Prunskienė įsitraukė Lietuvos Atgimimo metais. Ji buvo viena iš Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio steigėjų, iniciatyvinės grupės bei Sąjūdžio tarybos narė. 1990 metų kovo 11-ąją pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo aktą ir tapo viena iš valstybės atkūrimo simbolių.
1990–1991 metais ji vadovavo pirmajai atkurtos nepriklausomos Lietuvos Vyriausybei ir tapo pirmąja moterimi Lietuvos istorijoje, ėjusia Ministrės Pirmininkės pareigas.
Vėlesniais metais K. Prunskienė aktyviai dalyvavo šalies politiniame gyvenime – buvo Seimo narė, vadovavo kelioms politinėms partijoms, o 2004–2008 metais dirbo žemės ūkio ministre.
Darbas politikoje ir akademinėje veikloje
Be politinės veiklos, Kazimira Prunskienė vadovavo Lietuvos–Europos institutui, Lietuvos moterų asociacijai, steigė konsultacinę įmonę, dėstė tuometiniame Vilniaus Gedimino technikos universitete.
Per savo politinę karjerą ji vadovavo Lietuvos moterų partijai, Naujosios demokratijos – Moterų partijai, Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjungai, Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungai bei Lietuvos liaudies partijai.
Politinę karjerą lydėjo ir prieštaringi vertinimai
Kazimiros Prunskienės politinė veikla ne kartą sulaukė prieštaringų vertinimų. Daug metų viešojoje erdvėje buvo keliamas klausimas dėl galimo jos bendradarbiavimo su SSRS Valstybės saugumo komitetu (KGB). Politikė tokius kaltinimus nuosekliai neigė.
Šis klausimas buvo nagrinėjamas ir teismuose. 1992 metais Lietuvos Aukščiausiasis Teismas buvo priėmęs sprendimą, susijusį su jos bendradarbiavimu su KGB, tačiau 2003 metais Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad nėra pakankamų įrodymų, jog K. Prunskienė slapta bendradarbiavo su SSRS saugumo struktūromis. Vėliau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panaikino ir Liustracijos komisijos sprendimą, kuriuo buvo pripažinta, kad ji slapta bendradarbiavo su KGB.
Dėl šių sprendimų teisiniu požiūriu nėra galiojančio teismo sprendimo, kuriuo būtų konstatuotas slaptas Kazimiros Prunskienės bendradarbiavimas su KGB.
Iš viešojo gyvenimo pasitraukė po sunkios ligos
2012 metų vasarį K. Prunskienę ištiko insultas. Po jo ji nebedalyvavo Lietuvos politiniame ir visuomeniniame gyvenime.
Kazimira Prunskienė išliks Lietuvos istorijoje kaip viena ryškiausių Atgimimo laikotarpio asmenybių, Nepriklausomybės Akto signatarė ir pirmoji Vyriausybės vadovė atkūrus Lietuvos nepriklausomybę.
Regionų naujienos primena, kad 1990 m. kovo 11 d. pasirašytas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo aktas tapo vienu svarbiausių modernios Lietuvos istorijos dokumentų. Jį pasirašė 124 Aukščiausiosios Tarybos–Atkuriamojo Seimo deputatai, kurie šiandien vadinami Kovo 11-osios Akto signatarais. Daugelis jų atliko svarbų vaidmenį kuriant pirmąsias nepriklausomos Lietuvos institucijas ir valstybės valdymo sistemą.
