Miškininkai: tokia žiema naudinga miškams, tačiau reikalingi ir žmogaus veiksmai

Valstybinės miškų tarnybos miškininkai teigia, kad šių metų žiema su pastovia sniego danga ir šalčiu yra itin palanki Lietuvos miškams. Pasak specialistų, tokios žiemos miškai buvo pasiilgę jau kelerius metus.

Šį mėnesį fiksuotas šaltis, kai temperatūra nukrito iki –24,3 °C, mūsų miškams įprastas. „Medžiai prie tokių žiemos sąlygų yra prisitaikę, jie matę žymiai didesnių speigų“, – sako Valstybinės miškų tarnybos Miško sanitarinės apsaugos skyriaus vedėjas Virgilijus Vasiliauskas.

Didžiausias šios žiemos privalumas – miško paklotę dengiantis sniegas. Pavasarį miške jis tirps palaipsniui, drėkins dirvožemį, maitins medžių šaknis ir padės išvengti drėgmės trūkumo pavasarį, medžiai taps atsparesni galimoms sausroms. Dalis tirpsmo vandens papildys ir miškams itin svarbius gruntinius vandenis bei upelius.

Kitas reikšmingas teigiamas veiksnys – įšalas. Sušalęs gruntas sutvirtina medžių šaknų sistemą ir neleidžia stipriam vėjui „išklibinti“ medžių, nutraukyti jų šaknų ar išversti pačių kamienų.

Miškininkai taip pat atkreipia dėmesį, kad sniegas šią žiemą ilgą laiką išliko purus ir nepadengtas ledo pluta. Apledėjęs sniegas yra sunkus ir gali laužyti medžių šakas bei viršūnes. Be to, ledo pluta apsunkina gyvūnų judėjimą, o tuomet elniniai žvėrys užsilaiko vienoje vietoje ir intensyviau nugraužia medžių šakeles bei pažeidžia žievę, o tuomet medžiai krūmijasi, į stiebus patenka puvinys.

Vis dėlto miškininkai pabrėžia, kad nors dažnai manoma, jog stipresnis šaltis sumažina žievėgraužio tipografo populiaciją, tai nėra tiesa. Šie kenkėjai yra gerai prisitaikę prie Lietuvos klimato ir sėkmingai peržiemoja.

Kai geniai pradeda kalenti eglių kamienus ir lopais lupti žievę, tai patikimas ženklas, kad po ja paplitęs žievėgraužis tipografas. Tokias egles miškininkai rekomenduoja nedelsiant kirsti, net jei jos dar nerodo akivaizdžių džiūvimo požymių. Priešingu atveju pavasarį tokie medžiai arba žus nuo šiuo metu apnikusių kenkėjų, arba atšilus ir vabzdžiams pradėjus skraidyti, sulauks dar vieno jų antplūdžio, kurio neišgyvens. 

Taip pat labai svarbu yra tvarkyti kiekvieną miško pažeidimo židinį – žalius išvirtusius ir nulaužytomis viršūnėmis medžius.

Valstybinės miškų tarnybos specialistai primena, kad sanitariniams kirtimams reikia išnaudoti palankius šaltojo sezono orus, kol pradėję skraidyti žėvėgraužio tipografo vabalai nesurado eglių vėjovartų ir sniegolaužų, kurios jiems yra geriausia terpė daugintis ir plisti į kitus miško plotus.