Mobiliems gyventojams – darbo rinka atviresnė
Iš miestelių į miestus dirbti kiekvieną dieną važinėjantys gyventojai nieko nebestebina. Kiekvieną rytą nemažai kauniečių vyksta į darbą Vilniuje, Panevėžyje ar Marijampolėje, o sostinės gyventojai darbus atranda Kaune ar Alytuje. Sudėtingesnė situacija yra regionuose, kai kaimo ir mažesnių vietovių gyventojams yra sunkiau keisti susiformavusį požiūrį apie priimtiną atstumą iki darbo vietos. Nerandančių darbo tautiečių sėslumą rodo ir septintus metus vykdoma teritorinio judumo rėmimo priemonė, kuria pasinaudojo tik du su puse tūkstančio nedirbančių žmonių, nors skatinant jų darbo paiešką toliau nuo namų yra kompensuojamos kelionės į darbą ir atgal, o taip pat apgyvendinimo išlaidos.
Mobiliausi – Šalčininkų rajono gyventojai. Šiais metais iš 208 įvairių profesijų žmonių, pasinaudojusių teritorinio judumo rėmimo kompensacija, šio rajono gyventojai sudarė beveik ketvirtadalį.
Mobilumą šalies darbo rinkoje skatinančios priemonės skiriama parama ypač aktuali mažiau uždirbantiems darbuotojams, kurie įsidarbinę toliau kaip 30 km nuo namų, patiria nemažas kelionės išlaidas į darbą ir atgal.
Kelionės išlaidų kompensacija skiriama, jeigu darbuotojo atlyginimas yra mažesnis už 760 eurų (2MMA nuo šių metų liepos 1 d.), o kelionės į darbą ir atgal išlaidos viršija 20 proc. gaunamo atlyginimo. Apgyvendinimo išlaidos žmogui kompensuojamos, kai į darbo vietą vykstama ne dažniau kaip kartą per darbo savaitę. Vieno mėnesio kelionės ir apgyvendinimo išlaidų kompensavimo dydis negali viršyti 380 eurų (MMA nuo šių metų liepos 1 d.), o parama, įsidarbinusiam darbo vietoje nutolusioje nuo gyvenamos vietos darbo vietoje, gali būti skiriama iki 3 mėnesių.
Pasiryžusiems dirbti kitose vietovėse atsivėrė naujos galimybės darbo rinkoje
Lanksčiausias – jaunimas
Iš Radviliškio – į Kauną. Šiaulių universitete Eglė įgijo sveikatos edukologo specialybę ir pedagogo kvalifikaciją, tačiau ieškodama darbo registravosi Šiaulių teritorinės darbo biržos Radviliškio skyriuje. Įsidarbinusi Kaune, UAB Intermedix Lietuva, turėjo važinėti į darbą. Kelionės kainavo nemažai, bet su kompensacijomis, gautomis iš darbo biržos įgyvendinamos teritorinio judumo rėmimo priemonės, padengė didžiąją dalį važinėjimo išlaidų. Tokiu būdu pavyko susitaupyti būsto nuomai ir įsitvirtinti Kaune. Mergina toje pačioje įmonėje, nepraėjus nei metams nuo įsidarbinimo, pakilo karjeros laiptais.
Iš Trakų – į Kauną. Lietuvos sveikatos mokslų universitete įgijusi veterinarinės medicinos studijų programos magistro laipsnį, Rasa atkakliai ieškojo darbo veterinarijos klinikose, tačiau pradžia buvo nesėkminga. Teko padirbėti ir užsienyje ne pagal specialybę. Noras dirbti mėgstamą darbą buvo stipresnis – ji grįžo į Lietuvą ir įsiregistravo Vilniaus teritorinės darbo biržos Trakų skyriuje. Mergina pageidavo darbo veterinarijos klinikoje. Ji buvo supažindinta su galimybe gauti kelionės į darbą ir atgal kompensaciją. Rasa susidomėjo šiuo pasiūlymu. Įsidarbinus Lietuvos sveikatos mokslų universiteto veterinarijos akademijos L. Kriauceliūno smulkiųjų gyvūnų klinikoje administratore Kaune, išsipildė jos svajonė dirbti mėgstamą darbą.
Iš Druskininkų – į Vilnių. Mykolo Romerio universitete įgijusi socialinio darbo bakalauro diplomą, Giedrė buvo registruota Alytaus teritorinės darbo biržos Druskininkų skyriuje. Giedrė pageidavo dirbti tik pagal įgytą specialybę, todėl savarankiškai ieškojo darbo ir kituose miestuose. Jai pavyko įsidarbinti Vilniaus miesto socialinės paramos centre socialine darbuotoja. Giedrė pateikė prašymą dėl kelionės išlaidų kompensavimo pagal bedarbių teritorinio judumo rėmimo priemonę, nes kasdien turėjo įveikti 129 km atstumą, važiuodama iki darbo vietos. Kadangi mergina jau daugiau kaip metus buvo registruota darbo biržoje, kelionės išlaidos 3 mėnesius jai kompensuotos ESF projekto „Ilgalaikių bedarbių įdarbinimo rėmimas“ lėšomis. Giedrė buvo labai patenkinta tokia darbo biržos parama – ji iki šiol dirba Vilniaus miesto socialinės paramos centre.
Iš Širvintų – į Vilnių. Jaunas termoinžinerijos specialistas Paulius kreipėsi į Vilniaus teritorinės darbo biržos Širvintų klientų aptarnavimo skyrių, norėdamas susirasti darbą pagal įgytą specialybę. Vilniuje veikianti UAB „Versitus“ ieškojo jauno ir aktyvaus darbuotojo, galinčio dirbti vandentiekio vamzdynų montuotoju. Įmonė priėmė Paulių, kuriam pagal teritorinio judumo rėmimo priemonę tris mėnesius buvo kompensuojamos kelionės į darbą ir atgal išlaidos. Pauliaus manymu, tai puikus startas tolesniems darbams.
Iš Jurbarko – į Šakius. Ilgalaikė bedarbė Daiva Tauragės teritorinės darbo biržos Jurbarko skyriuje registravosi kelis kartus. Per tą laiką mergina mokėsi, porą kartų pavyko įsidarbinti. Paskutinį kartą sau tinkamo darbo Daiva ieškojo beveik metus. Kai kaimyninio Šakių rajono įmonė, įsikūrusi už 48 km nuo jos gyvenamosios vietos Jurbarko mieste, ieškojo nekvalifikuotų darbininkų, darbo biržos specialistas apie tai pranešė merginai. Daiva susitiko su darbdaviu, patiko siūlomas darbas baldų įmonėje. Žinodama apie galimybę pasinaudoti bedarbių teritorinio judumo rėmimo priemonės kompensacijomis, mergina priėmė darbo pasiūlymą. Darbu ji patenkinta, tad ateityje gyvenamosios vietos planuoja ieškotis arčiau savo darbovietės.
Vyresnio amžiaus žmonėms mobilumas darbo rinkoje – ne problema
Iš Alytaus – į Palangą. Vyresnio amžiaus žmonėms sunkiau susirasti darbą, ypač Alytuje, kur nedarbo lygis vienas didžiausių šalyje. 55 metų Raimundas, įsiregistravęs Alytaus teritorinėje darbo biržoje, ieškojo metalo apdirbimo staklininko arba staliaus darbo. Teritorinio judumo rėmimo priemonės dėka jis greitai įsidarbino IĮ „Tinkreta“ Palangoje.
Iš Gelgaudiškio – į Kauną. Vyresnio amžiaus Edvardas, praradęs darbą ir susipažinęs su situacija darbo rinkoje, nusprendė neapsiriboti darbo paieška savo gyvenamojoje vietoje ar rajono ribose. Tuo labiau, kad jo gyvenamoji vieta yra Gelgaudiškis, Šakių rajono savivaldybėje, kur pagal statistiką yra didelis nedarbo lygis. Paskatintas darbo biržos darbuotojo, Edvardas išplėtė laisvų darbo vietų paiešką aplinkiniuose Jurbarko ir Kauno rajonuose. Gana greitai jis jau įsidarbino UAB „Rangera“ Kaune plataus profilio statybininku. Įsidarbinęs apie 70 km nuo gyvenamosios vietovės, Edvardas naudojosi kelionės išlaidų kompensacija.
Iš Kazlų Rūdos – į Kauną. Vyresnio amžiaus Danutė darbo ilgiau nei metus ieškojusi Kazlų Rūdoje, nepabūgo įsidarbinti toliau nuo gyvenamosios vietovės. Ji įsidarbino maisto išdavėja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje, Kauno klinikose, ir pasinaudojo kelionės išlaidų kompensacija pagal teritorinio judumo rėmimo priemonę. Danutė sėkmingai darbuojasi, ir pasibaigus šios priemonės finansavimui.
Iš Mažeikių – į Klaipėdą. Telšių teritorinės darbo biržos Mažeikių skyriuje įsiregistravusi Vida pagal įgytą profesiją nedirbo daugiau kaip 20 metų, todėl buvo praradusi kvalifikaciją ir pastaruoju metu dirbo tik laikinus pagalbinius darbus seniūnijoje. Vyresnio amžiaus moteriai įsitvirtinti darbo rinkoje ilgesnį laiką nepavyko, todėl jai buvo pasiūlyta pagal teritorinio judumo rėmimo priemonę kompensuoti kelionės į darbą ir atgal išlaidas. Ši galimybė moterį paskatino darbo ieškoti didesniame mieste. Vida įsidarbino Klaipėdos universitete pagalbine darbuotoja ir po priemonės finansavimo ir toliau dirbo šioje įmonėje.
Iš Narvydžių kaimo – į Palangą. Virginija, gyvenanti Skuodo rajono Narvydžių kaime, keletą kartų buvo registruota darbo biržoje. Ji turi siuvėjos profesiją, tačiau Skuodo rajone lengvosios pramonės įmonių nėra, todėl įsidarbinti pagal specialybę nėra galimybių. Ji dirbo ir pardavėja, ir pagalbine darbininke, tačiau įsitvirtinti ilgesniam laikui vis nepavykdavo. Nedirbdama moteris tobulino savo gebėjimus, savarankiškai mokėsi ir įgijo dvi naujas profesines kvalifikacijas – slaugytojo padėjėjo ir dailiųjų tekstilės dirbinių gamintojo. Lietuvos darbo biržos internetiniame puslapyje www.ldb.lt Virginija susidomėjo UAB Sveikatos centras „Energetikas” įregistruota laisva slaugytojo padėjėjo darbo vieta Šventojoje, kur jai pavyko ir įsidarbinti. Kadangi ši darbo vieta buvo nutolusi nuo gyvenamosios vietos 58 km, jai kompensuotos kelionės į darbą ir atgal išlaidos.
