spalio 27, 2019
Egidijus Vareikis
Mokestis už karą

Apie karus žinome daug – kas užpuolė, kas laimėjo mūšį, kas galiausiai ką užkariavo. Apie tai rašo žiniasklaida ir vadovėliai. Kur kas mažiau žinome apie tai, kad pralaimėjęs patiria ne tik karinė ir politinę gėdą. Nugalėtojas liepia nelaimėliui dar ir patuštinti kišenes. Karo reparacijos – kare patirtų nuostolių padengimas – nėra tiesioginis karinis grobis, tai našta, kurią pralaimėjęs turi susimokėti dažnai už tai, kad jį laiko karo kaltininku.

Nors reparacijos ne visada aptariamos garsiai, jos nėra koks nors moderniųjų laikų išradimas. Užkariautojai neretai reikalaudavo duoklės už taiką, Senovės Roma reparacijomis nubaudė Kartaginą, pralaimėjusią vadinamuose Punų karuose.

Bene didžiausias reparacijas (atsižvelgiant į tuometinį bendrąjį vidaus produktą) mokėjo Prancūzija. Napoleono karai įvertinti 700 milijonų tuometinių frankų. Negana to prancūzai turėjo padengti kaimyninėse šalyse statomų fortifikacijų statybos išlaidas. Pralaimėjus karą prieš Prūsiją 1871 metais, Prancūzija turėjo sumokėti 5 milijonus tuometinių aukso frankų. Prūsų kariai nesitraukė iš šalies tol, kol ši neatsiskaitė „iki paskutinio skatiko“. Graikija, pralaimėjusi turkams XIX amžiaus pabaigoje, tiesiog bankrutavo, nesugebėjusi mokėti karo skolų.

Kadangi keičiasi ir pinigai ir jų vertė, ne visada lengva įvertinti daug ar mažai čia mokama, tad skaičiais geriau nespekuliuoti. Bet vis tik mokėti reikia daug.

Pirmasis pasaulinis karas baigėsi Vokietijos pralaimėjimu Vakaruose, bet daline pergale Rytuose. Rusija buvo pasirengusi mokėti vokiečiams, bet taip ir nesimokėjo, Austrija, Vengrija, Bulgarija, Turkija buvo nubaustos reparacijomis, bet neturėjo iš ko mokėti, tad galiausiai joms buvo iš dalies atleista. Vokiečiai taip pat neturėjo iš ko mokėti prancūzams, tad šie okupavo dalį Vokietijos teritorijos. Galiausiai pasaulinė ekonominė krizė pakoregavo reparacinius įsipareigojimus. Dar sudėtingesnė Vokietijos situacija buvo po Antrojo Pasaulinio karo. Vokiečiai mokėjo ne tik pinigais ir pramonės gaminiais. JAV sumanė intelektualinę reparacija – pakvietė į JAV nemažą skaičių mokslininkų, inžinierių ir šiaip intelektualų, kartais pasiūlydami jiems darbą Amerikai mainais į nemalonios praeities nutylėjimą. Apie 4 milijonai vokiečių karo belaisvių ir civilių buvo priversti savaip atidirbti sąjungininkams priverstinio darbo režimu. Bet kaip ten bebūtų, pokarinis ekonomikos stebuklas buvo Vokietija, o ne kokia nors Sovietų valstybė. Pastaroji nesidrovėjo reparacijomis nubausti „agresores“ – Vengriją, Rumuniją, Suomiją. Suomiai, dar ir šiandien juokauja, kad dalį reparacijų sumokėjo mediena, o miškas jau ataugo, tad kažkaip išsikapstė. Klausimas tik kam rusams suomiški medžiai kai savų tikrai nestinga.

Grįžtant prie Antrojo Pasaulinio karo, reikia nepamiršti, kad ne taip jau mažai mokėjo Italiją ir Japonija. Pastaroji, tačiau, kaip Vokietija, sugebėjo tapti ekonomikos stebuklu. O nė viena šalis (išskyrus JAV), kurioms japonai mokėjo iš to nepraturtėjo.

Galiausiai ne taip jau seniai ir Irakas turėjo padengti Kuveito okupacijos nuostolius. Tiesa, Irako mokėjimai buvo daugiausiai naftos pavidalu, tuo pat metu atsižvelgiant į šalies padėtį, pavadinti „nafta už maistą“ programa.

Taigi, karas nėra malonus politinis reiškinys, o geriausia jo baigtis ne pergalė, o taika. Visgi laimėti karą savaip apsimoka.

 

Užsk. Nr. EV-151

Share Button

Komentarai (0)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


lapkričio 14, 2019

Suprantu, kad pirmiausia turiu paaiškinti,  kodėl mieste gimęs ir užaugęs, kreipiuosi į Jus. Taip pat šiame laiške noriu atsiprašyti, paskui […]

lapkričio 13, 2019

Bulgarija/Rusija Faktas: Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Liaudies vienybės dieną (lapkričio 4 d.) įteikė Draugystės medalį Bulgarijos nacionalinio rusofilų judėjimo pirmininkui, […]

lapkričio 11, 2019

Metų pabaiga, ir visi kalba apie biudžetą. Dažniausiai girdžiu paniūniavimus, kad pinigų yra, tik tas premjeras ar koks ministras jų […]

lapkričio 8, 2019

Lapkričio 7 dieną Lietuvos ambasadorė Kroatijoje Jūratė Raguckienė dalyvavo iškilmingame Birštono ir Lipiko miestų bendradarbiavimo sutarties pasirašyme. Pasirašymo ceremonijoje Birštono […]

lapkričio 7, 2019

Vilniaus universiteto (VU) studentai dar kartą įrodė turį išskirtinius gabumus – spalio 31 – lapkričio 4 d. Bostone vykusiame tarptautiniame […]

lapkričio 7, 2019

Spalio 16 dienos rytą Lietuvą apskriejo žinia – Alytuje dega padangų perdirbimo įmonė „Ekologistika“. Gaisras kilo 2 tūkst. kvadratinių metrų […]

lapkričio 6, 2019

Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis šiandien Šanchajuje, Kinijoje atidarė tarptautinę parodą „China International Import Expo“ (CIIE). Šiame svarbiame renginyje įžanginius žodžius […]

lapkričio 6, 2019

Lapkričio 5 dieną Nacionaliniame Armėnijos architektūros ir statybos universitete buvo įteikta trečioji Jurgio Baltrušaičio jaunesniojo vardo premija. Premija įteikta architektūros […]

lapkričio 6, 2019

Danija/Rusija Faktas: Danijos Energijos Agentūra suteikė teisę Nord Stream 2 trasai kirsti Danijos kontinentinį šelfą ties Bornholmo sala Baltijos jūroje. […]

lapkričio 2, 2019

Spalio 31 dieną Lietuvos ir Latvijos užsienio reikalų ministrai 2019 metų Baltų apdovanojimą įteikė Vytauto Didžiojo universiteto profesoriui Alvydui Butkui. […]