rugsėjo 19, 2018
Edmundas Mališauskas
Mokslinė studija atskleidžia tarmių grožį ir jų kitimą

Tarmės – tai didžiulis mūsų tautos turtas. Jos ne miršta, o kinta, priklausomai nuo sociokultūrinės aplinkos. Apie tai buvo kalbama  Kačerginės daugiafunkciame centre vykusiame seminare, kurį surengė Lietuvių kalbos institutas (LKI) ir Kauno rajono savivaldybės Švietimo centras.

Renginyje, į kurį atvyko daugiausia lietuvių kalbos mokytojai, buvo pristatyta LKI parengta studija „XXI a. pradžios lietuvių tarmės: geolingvistinis ir sociolingvistinis tyrimas“.  Knygoje pateikti lietuvių kalbos tarmių žemėlapiai ir jų komentarai.

LKI Geolingvistikos centro darbuotojos keliavo po Lietuvą, bendravo su žmonėmis, įrašinėjo jų kalbas, kaupė ir sistemino surinktą medžiagą. Dabar mokslininkės lankosi Kauno rajone, kur vyrauja vakarų aukštaičių patarmė. Šios patarmės pagrindu XX a. pradžioje  formavosi norminė lietuvių kalba.

Seminare dalyvavęs Kauno rajono meras Valerijus Makūnas džiaugėsi, kad tyrimas padės labiau išryškinti pakaunės miestelių ir kaimų savitumą.

Geolingvistikos centro vadovė, prof. habil. dr. Danguolė Mikulėnienė pastebėjo, kad vietos gyventojai gerai žino savo krašto istoriją ir mielai kalba tarmiškai. Profesorė ragino saugoti išnykusių kaimų pavadinimus, kitus vietovardžius, juos įamžinti gatvių, įmonių pavadinimuose. „Buvo smagu sužinoti, kad Zapyškyje veikia „Zapynės“ kepykla, ir keista matyti Kačerginėje įsikūrusį prekybos centrą „Bostonas“, – šypsojosi D. Mikulėnienė.

Dr. Rima Bakšienė kalbėjo apie tarminę įvairovę Kauno rajone. Didžiojoje teritorijos dalyje vyrauja vakarų aukštaičių kauniškių patarmė ir tik Vandžiogalos seniūnijoje, dalyje Babtų, Lapių ir Domeikavos seniūnijų kalbama vakarų aukštaičių šiauliškių patarme. Šios patarmės skiriasi kirčiavimo ypatumais, galūnių trumpinimu, junginių le ir kietinimu.

D. Mikulėnienė mano, kad šiuos skirtumus galėjo nulemti lenkų kalbos vartojimas Vandžiogalos – Babtų krašte. Beje, mokslininkės tvirtinimu, pakaunės lenkų kalba labiau gramatiška nei Vilnijos lenkų kalba, kuri yra gudiška.

Dr. Laura Geržotaitė nagrinėjo Lietuvos gimnazistų tarmiškumą. Ji tvirtino, kad jaunuolių tarminė kompetencija pakankama, o tarmiškumas silpnėja, einant iš rytų į vakarus. Bene labiausiai savo tarme didžiuojasi Varėnos dzūkai, o štai alytiškiai mano, kad jų tarmė nepakankamai graži.

Geolingvistikos centro darbuotojos pakvietė į talką mokytojus ir mokinius. „Mums norėtųsi pakalbinti vyresnio amžiaus žmones, įrašyti kuo daugiau tarmių, patarmių ir šnektų“, – sakė D. Mikulėnienė. Mokslininkė tiki, kad tarmės yra kultūros vertybė, kurią, nors ir kintančią, mes privalome perduoti savo vaikaičiams.

Share Button

vasario 20, 2019

Statybų ir darnios nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „YIT Lietuva“ šiemet planuoja didinti savo investicijas į gyvenamųjų namų ir komercinės paskirties […]

vasario 19, 2019

Valstybės atkūrimo diena Piliuonos bendruomenei buvo ypatinga: baigiamoje rekonstruoti gimnazijoje įvyko šventinis koncertas, atidaryta Piliuonos tautodailės studijos paroda, aukotos mišios […]

vasario 19, 2019

2019 m. vasario 17 d. Lietuvos sporto muziejuje vyko renginys, skirtas Vasario 16-ajai- Lietuvos valstybės atkūrimo dienai paminėti, kuri organizavo […]

vasario 18, 2019

2019 m. vasario 15 d. Vilijampolėje Kauno Jono ir Petro Vileišių mokyklos aktų salėje vyko Istorijos pamoka kitaip: Vasario 16-osios […]

vasario 16, 2019

Lietuvos valstybės atkūrimo dienos išvakarėse Raudondvario dvaro menų inkubatoriuje septyni Kauno rajonui nusipelnę asmenys apdovanoti garbės ženklais, dar trims įteikti […]

vasario 13, 2019

Važiuojančių per Kauno rajoną į Akademiją ir Ringaudus vairuotojų laukia permainos: nuo kovo 15 dienos čia prasidės maždaug 2 mln. […]

vasario 8, 2019

Vasario 8 d. Prienų raj. Jiezne buvo paminėtos kautynių su bolševikais 100-osios metinės. Minėjimas prasidėjo Šv. Mišiomis Jiezno Šv. arkangelo Mykolo ir […]

vasario 1, 2019

Laikrodžių takas, radijo angelai, karvelių festivalis, šonaslydžio (driftingo) piešyba Nemuno žiede, dainuojančios medžio skulptūros ir daug kitų kūrybinių naujovių iki […]

vasario 1, 2019

Kauno rajono savivaldybės taryba ketvirtadienį patvirtino 2019 m. biudžetą, kuris 9,4 proc. didesnis nei pernai ir siekia per 83 mln. […]

sausio 30, 2019

Iniciatyva kiekvienam Kauno rajono naujagimiui teikti kūdikio kraitelį, kurią savivaldybė sumanė  2018-aisiais, pažymint atkurtos Lietuvos valstybės šimtmetį, bus tęsiama. Iniciatyva […]