15 gegužės, 2017
KTU informacija

Mokslininkai perspėja: per mažai rūpinamės įkvepiamo oro kokybe

Atšilus orams gatvėse ir šalikelėse padaugėja eismo dalyvių – pėsčiųjų, dviratininkų, bėgikų. Lietuviai skuba išnaudoti ne tokį jau ir ilgą šiltąjį sezoną, pasisemti energijos visiems metams. Tiesa, ne vienam bėgiką ar dviratininką lenkiančiam vairuotojui tikriausiai kyla klausimas: kiek iš tikrųjų sveika sportuoti taip arti taršos šaltinio – automobilių eismo? Kokia apskritai miesto gyventojų įkvepiamo oro kokybė?

„Tyrimai rodo, kad vis dėlto geriau sportuoti – bėgioti, važiuoti dviračiu, negu sėdėti namuose. Tačiau reikia įvertinti aplinką ir esamą informaciją apie oro užterštumą ir saugotis, jei tas užterštumas padidėjęs“, – nuramina Tadas Prasauskas, Kauno technologijos universiteto (KTU) Cheminės technologijos fakulteto Aplinkosaugos technologijos katedros tyrėjas.

Taip pat esant galimybei reiktų vengti piko laikotarpių ir naudoti technologines apsaugos priemones, tokias kaip specialūs respiratoriai bėgikams ar dviratininkams.

Oro kokybės tyrimus atliekantys KTU mokslininkai teigia, jog oras užterštas ne tik šalia intensyvių gatvių – taršos šaltinių gausu ir žmonių gyvenamoje aplinkoje. Labiausiai sveikatai kenkia nano lygmens teršalai – smulkios aerozolio dalelės, kurios iš aplinkos oro gali lengvai patekti į plaučius ir kraujotakos sistemą.

„Nanodalelių taršos šaltiniai gali būti tokie įprasti kaip žvakės ar smilkalai. Didelę įtaką oro kokybei turi maisto ruoša, įvairūs purškiamieji aerozoliai – valikliai, gaivikliai“, – vardina T. Prasauskas.

Taršą skleisti gali ir baldai, ir sienos

Pasak tyrėjo, namuose mūsų tyko ir pasyvūs „žudikai“ – baldai ir interjero medžiagos, iš kurių palaipsniui skiriasi įvairūs lakūs organiniai junginiai.

„Turbūt pastebėjote, jog nusipirkus naujus baldus, kurį laiką, vos įėjus į butą, jaučiamas specifinis nemalonus kvapas. Taip yra dėl to, kad iš baldų skiriasi lakūs organiniai junginiai, tokie kaip formaldehidas, kuris yra pirmos klasės kancerogenas. Kenksmingi junginiai skiriasi ir iš kiliminės ar plastikinės grindų dangos, žemos kokybės baldų plokščių. Šis pasyvus sveikatai žalingas procesas gali trukti ir pusę metų“, – pasakoja T. Prasauskas.

Be to, mokslininkas perspėja, jog panašūs procesai vyksta ir naujai pastatytame name. Žmonių veikla suaktyvina jau nusėdusias daleles, jos kyla į viršų. Šis procesas ypač aktyvus, jei šeima turi vaikų, naminių gyvūnų.

„Jei įmanoma, rekomenduočiau iš karto su vaikais nesikraustyti į naujai pastatytą butą – reikėtų šiek tiek palaukti, kol namas „atiduos“ visą savo chemiją, kol sumažės pasyvusis lakiųjų organinių junginių emisijos išsiskyrimo laikotarpis“, – pataria tyrėjas.

Jis sako, jog ypač svarbu remonto ir statybų metu kruopščiai valyti paviršius, geriausiai šlapiuoju būdu, taip kenksmingos dulkės „surišamos“ ir nebeturi galimybių patekti į organizmą.

Renovuotų būstų problema – prastas vėdinimas

Pasak T. Prasausko, žmonės paprastai oro kokybe nesirūpina – jie labiausiai bijo pelėsio atsiradimo. Didžiausia problema yra ta, jog daugelis šeimų nemoka tinkamai vėdinti patalpų.

„Kartais žmonės visai dienai palieka langus mikro-ventiliacijos padėtyje ir mano, kad taip užtikrina švarų orą patalpose. Iš tiesų, palikdami butą vėdintis visai dienai, atidarome kelią ir nuolatinei taršai iš išorės, ypatingai šaltuoju periodu. Daug efektyviau vėdintis porą kartų per dieną pilnai atidarius langus kad ir dešimčiai minučių“, – teigia mokslininkas.

Ši problema ypač aktuali renovuotų daugiabučių gyventojams, kuriuose po renovacijos butai tapo sandaresni, tačiau, nesant tinkamai įrengtai mechaninei ventiliacijai, oro tarša juose viršija rekomenduojamas normas.

„Žinoma, oro kokybė patalpose labiausiai priklauso nuo to, kaip žmonės gyvena. Yra tokių žmonių, kurie ir rūko, naudoja smilkalus, ir džiaugiasi aerozolinių gaiviklių intensyviai skleidžiamais kvapais. Langus jie prasiveria tik tada, kai tampa per karšta“, – teigia T. Prasauskas.

KTU Aplinkosaugos technologijos katedros tyrėjų grupė, bendradarbiaudama su Suomijos mokslininkais, vykdė projektą, kurio metu ištyrė oro kokybę daugiabučiuose pastatuose prieš ir po jų renovacijos. Pasak T. Prasausko, daugeliu atvejų, kai buvo nustatyta prastesnė oro kokybė po renovacijos, tai įvyko dėl to, kad žmonės nemokėjo „naudotis“ naujai renovuotais butais, tinkamai nevėdino. Beje, Suomijoje rezultatai buvo ženkliai geresni – šioje šalyje, net ir tuo pačiu laikotarpiu pastatytuose daugiabučiuose, yra įrengtos mechaninio vėdinimo sistemos.

Mechaninio vėdinimo įrengimas renovuotuose pastatuose turėtų būti laikomas vienu iš perspektyviausių pasirinkimų, norint užtikrinti gerą patalpų oro kokybę.

Būstą reikėtų rinktis toliau nuo taršos šaltinių

Paklaustas, kokį namą – naują ar renovuotą, daugiabutį ar individualų – rinktis, mokslininkas teigia, jog reikėtų įvertinti daugelį kriterijų. Pavyzdžiui, gyvenamąją vietą. Dar magistro darbo tyrimo metu su kolegomis analizavęs oro kokybę įvairiuose Kauno rajonuose, T. Prasauskas rekomenduoja renkantis būstą atkreipti dėmesį į tai, ar vieta nėra arti taršos šaltinių – didelių gatvių sankryžų, pramonės objektų. Tuose rajonuose, kuriuose daug individualių namų, kūrenamų kietuoju kuru, ore esančių dalelių koncentracija ore bus didesnė, ypač žiemą.

„Pagal sutaupomą energiją, geriausia rinktis individualų namą. Šiandieną visi nauji namai projektuojami A ar dar aukštesnės energinio naudingumo klasės. Tokiuose namuose patalpų nė nereikia vėdinti atsidarius langus – mechaninė vėdinimo sistema orą automatiškai juose keičia sąlyginai švaresniu išorės oru. Individualūs nauji namai dažniausiai įrengiami nuo miesto centro nutolusiuose rajonuose, kur oras sąlyginai švaresnis, tačiau decentralizuotas šildymas kietuoju kuru pablogina oro kokybę tiek namo išorėje, tiek viduje“, – teigia T. Prasauskas.

Siekiantiems išvengti taršos šaltinių patalpose mokslininkas taip pat siūlo pasidomėti statybinėmis medžiagomis – jos turėtų būti turinčios mažai formaldehido ir kitų medžiagų, teršiančių orą, t.y. turėti specialų tai patvirtinantį standartizuotą ženklinimą.

Kuriamos išmaniosios oro patalpų valymo ir valdymo sistemos

Jei iškyla klausimų, susijusių su oro kokybe patalpose, mokslininkas rekomenduoja pasitikrinti – užsakomuosius tyrimus, kai matuojama teršalų koncentracija, atlieka Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija. KTU Aplinkosaugos technologijos katedros tyrėjai taip pat dažnai konsultuoja įmones sprendžiant su oro kokybe susijusius klausimus.

Pagrindinis signalas, galintis perspėti apie tai, jog patalpose oro kokybė gali būti prasta, yra kvapas.

„Tačiau egzistuoja ir daugybė bekvapių junginių, kurie sukelia mieguistumą, silpnumą, kvėpavimo problemas. Tokiu atveju svarbu suprasti teršalų ir taršos šaltinių tarpusavio sąveiką, kas padeda nustatyti tiek pačią problemą, tiek laiku ją išspręsti“, – teigia T. Prasauskas.

Šiandien KTU mokslininkų grupė, tirianti problemas, susijusias su oro kokybe, savo tikslu laiko nebe taršos stebėseną, o teršalų pašalinimą ir oro kokybės valdymą.

„Išorinius taršos šaltinius suvaldyti sudėtinga, tad mūsų tyrimai koncentruojasi daugiau į patalpų oro problemas. Kuriame oro valymo sistemas, sensorius, nano pluošto filtrinę medžiagą oro valymui bei juos testuojame. Sukūrėme oro kokybės valdymo modelį, kurio veikimas paremtas aerozolio dalelių ir lakiųjų organinių junginių koncentracijų matavimu realiu laiku, jis gali būti integruotas į pastatų valdymo sistemas, pavyzdžiui „protingo namo“ sistemą“, – teigia T. Prasauskas.

Pasak KTU tyrėjo, tokios technologijos, kurios signalizuotų apie pablogėjusią oro kokybę ir užtikrintų jos palaikymą turėtų būti įperkamos vartotojui, kad jis sutiktų jomis naudotis. T. Prasausko nuomone, šį tikslą pasiekti šiandien, technologijų amžiuje, yra visiškai įmanoma.


28 kovo, 2024

Kovo 27 dienos vakarą Vilniuje Panerių gatvėje AB „Ruvis“ teritorijoje užsiliepsnojo automobilių atliekų apdorojimo aikštelė. Aplinkos apsaugos agentūros laboratorija išvyko […]

26 kovo, 2024

Tvarumo siekis vis dažniau tampa lietuvių gyvenimo būdo dalimi. Architektai pastebi, kad mūsų šalies žmonių dėmesys aplinkosaugai yra skiriamas ir […]

25 kovo, 2024

Galima pasidžiaugti tuo, jog Lietuvoje visuomenė, atliekų tvarkymo požiūriu, yra labai atsakinga. Žiniasklaidoje dažnai pasirodo straipsniai, kad tarp ES narių […]

Sauliaus Žiūros nuotr.
21 kovo, 2024

Daugiau nei pusė maisto atliekoms rūšiavimui skirtų priemonių atsiėmusių sostinės gyventojų ėmėsi rūšiuoti maisto atliekas. Tai atskleidė naujausias Vilniaus apskrities […]

21 kovo, 2024

Kovo 21–ąją minime tarptautinę Miškų dieną. Jos minėjimo tikslas – atkreipti dėmesį į visų pasaulio miškų svarbą ir reikšmę mūsų […]

21 kovo, 2024

Paaiškėjo, kiek daugiabučių namų gyventojų šiais metais ryžosi renovacijai, kad po atnaujinimo jų daugiabučiai pasiektų A energinę klasę. Lietuvoje iš […]

21 kovo, 2024

„Telia“, Lietuvos gyventojų požiūriu, išliko tvariausia telekomunikacijų rinkos bendrove šalyje, skelbia tvariausių Europos prekių ženklų tyrimą atliekančios „Sustainable Brand Index“ […]

20 kovo, 2024

Turto bankas, pasitelkdamas modulinės renovacijos būdą, pirmą kartą planuoja atnaujinti du pastatus Kauno rajone ir Šilutėje. Pasak Turto banko, ne […]

20 kovo, 2024

Pasaulyje pirmaujančios kibernetinio saugumo sprendimų tiekėjos „Nord Security“ darbuotojai turi galimybę pasirinkti ir gauti lengvatą viešajam miesto transportui arba parkingui. Ketvirtadalis […]

Sauliaus Žiūros nuotr.
19 kovo, 2024

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija (LNTPA) praneša pateikusi skundą Vyriausybės atstovui Vilniaus ir Alytaus apskrityse dėl Vilniaus miesto savivaldybės mero […]

17 kovo, 2024

Įvairioms frakcijoms atstovaujanti Seimo narių grupė siūlo plėsti pirmos ir antros kategorijos miškus, tai yra gamtinių rezervatų, draustinių bei kitų […]

15 kovo, 2024

Penktadienį Ignalinos atominė elektrinė (IAE) pradėjo susitikimus su savivaldybėmis, su kuriomis spręs apie galimas vietas jų teritorijose palaidoti radioaktyviąsias atliekas. […]

15 kovo, 2024

Pradėjusi masišką automobilių parko elektrifikaciją „Telia“ Lietuvoje iškastinės kilmės degalų suvartojimą per penkerius metus sumažino daugiau kaip puse milijono litrų, […]

Vilniaus centre nukirstas ąžuolas. ELTA / Marius Morkevičius
14 kovo, 2024

UAB „Rinktinės NT“, be leidimo nukirtusi ąžuolą sostinės Ceikinių gatvėje, Vilniaus miesto savivaldybei sumokės 150 tūkst. eurų kompensaciją. Lėšas sostinės […]

14 kovo, 2024

Seimas atmetė prezidento veto dėl naktinių taikiklių įteisinimo medžioklėje ir priėmė parlamentui grąžintą įstatymą be pakeitimų. Tokį sprendimą ketvirtadienį vykusio […]

Žvyro karjeras šalia Karklės
8 kovo, 2024

Po atliktų žvalgymų Kauno rajone esančio Pakarklės miško dalyje užsimota eksploatuoti karjerą – kasti smėlį ir žvyrą. Tokie verslininkų planai […]

7 kovo, 2024

Saulėtą ketvirtadienio vidurdienį 20 km nuo kranto į Baltijos jūrą panėrė Baltijos pilkoji ruonė Kaniukė. Ji beveik metus buvo reabilituojama […]

5 kovo, 2024

Atėjus pavasario sezonui gėlininkai, sodininkai, aplinką tvarkantys gyventojai ieško naujų įdomių augalų, kuriais šiais metais galėtų dekoruoti savo želdynus. Informacijos […]

5 kovo, 2024

Seimo narys, socialdemokratas Linas Jonauskas kreipėsi į Generalinę prokuratūrą ir Aplinkos ministeriją dėl, jo nuomone, netinkamos Stelmužės ąžuolo priežiūros. Siekiant ginti […]

1 kovo, 2024

Lenkijos ūkininkai pradėjo dalinai blokuoti kelią tarp Kalvarijos ir Lenkijos Suvalkų apskrities Budzisko kaimo. Maždaug savaitę turinčios trukti akcijos metu […]