sausio 29, 2019
Mokslų daktaras atskleidė, kaip dėl kalbos barjerų prarandame milijonus

Daugeliui įprasta, kad užsienio internetinėse parduotuvėse, tarptautinių institucijų ir paslaugų svetainėse informacija pateikiama anglų ar kitomis populiariausiomis kalbomis. Tačiau sparčiai tobulėjančios kalbos technologijos ir Europos Sąjungos deklaruojamas kalbų lygybės principas leidžia tikėtis, kad greitai tokiuose tinklalapiuose visą informaciją gausime ir gimtosiomis kalbomis. Kodėl svarbu praktikoje įtvirtinti kalbos lygybės idėją, bus aptariama vasario 1 dieną vyksiančiame Europos kalbų išteklių koordinavimo seminare.

Vilniaus universiteto ir ELRC konsorciumo organizuojamame renginyje akademikai, valstybės institucijų atstovai, teisininkai bei kalbos inovacijų specialistai dalinsis savo pastebėjimais apie kalbos išteklių koordinavimo iššūkius ir galimybes.

Kalbos barjerai – kliūtis prekybai

Seminaro metu kalbų lygybės reikšmę ekonomikai ir prekybai aptarsiąs Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto humanitarinių mokslų daktaras Audrius Valotka sako, kad skaitmeniniame amžiuje kalbų lygybė nėra tiesiog graži idėja – tai verslo ir ekonomikos variklis.

„Vis didesnei daliai prekybos persikeliant į elektroninę erdvę, tinkamai išnaudojami skirtingų kalbų ištekliai tampa savotišku ūkio veiklos katalizatoriumi. Kalbos barjerai e-komercijos srityje daugeliu atvejų yra ir prekybos barjerai, todėl nuo galimybės efektyviai panaudoti kalbos technologijas didele dalimi priklauso ir tarptautinės elektroninės prekybos sėkmė“, – sako A. Valotka.

Tyrimai rodo, kad net 50 proc. europiečių nėra pasirengę pirkti interneto parduotuvėse, kuriose informacija pateikiama ne jų gimtąja kalba. Pašnekovo teigimu, ne mažiau svarbus yra ir socialinis kalbų lygybės aspektas, nes nuo galimybės gauti viešąsias paslaugas gimtąja kalba priklauso jų prieinamumas ir kokybė.

„Įsivaizduokite, kad slidinėdami Italijos kurorte patiriate traumą ir kreipiatės į vietos gydymo įstaigą, o visa informacija, kurią gaunate, yra tik italų kalba. Be abejo, tai sukeltų nepatogumų. Su panašiomis problemomis neretai susiduria ir emigrantai, atvykę į svetimą šalį ir norintys pateikti dokumentus vietos institucijoms. Galimybė gauti viešąsias paslaugas gimtąja kalba palengvintų komunikaciją ir liktų mažiau biurokratinių kliūčių“, – įsitikinęs A. Valotka.

Kalbos technologijos leistų sutaupyti milijonus

A. Valotka įsitikinęs, kad šiuolaikinių technologijų taikymas kalbų lygybės principui įtvirtinti leistų valstybės institucijoms sutaupyti daug lėšų, kurios šiandien yra išeikvojamos vertimams „rankiniu“ būdu. Pavyzdžiui, Migracijos departamentas trejiems metams pasirašė 4,7 mln. eurų maksimalios vertės vertimo paslaugų preliminariąją sutartį.

„Šiandien jau yra prieinamos išties gerai veikiančios šnekos sintezavimo, šnekos atpažinimo ir automatinio vertimo technologijos, kurios gali padėti praktikoje įtvirtinti kalbų lygybės principą. Tam, kad šios technologijos būtų naudojamos plačiau, visų pirma reikia politinės valios ir tolimesnio kalbos technologijų vystymo, investicijų į šią sritį. Neabejoju, kad jos atsipirktų su kaupu“, – sako A. Valotka.

Tuo metu kalbos technologijų bendrovės „Tilde IT“ direktorė Renata Špukienė sako, kad jau ir lietuvių kalbai pritaikytos technologijos yra stipriai pažengusios ir taikytinos praktikoje.

„Šnekos atpažinimo technologijos, leidžiančios sakomą lietuvių kalbą automatiškai paversti tekstu, jau geba žodžius atpažinti ir užrašyti iki 80 proc. tikslumu. Ši sistema, apdorodama vis daugiau informacijos, nuolat tobulėja, tad jos tikslumas tik didės. Tikslesnės tampa ir automatinio vertimo sistemos. Šių technologijų principai jau yra pakankamai ištobulinti, tad dabar didžiausia užduotis – „apmokyti“ jas, leidžiant išanalizuoti kuo daugiau kalbos resursų“, – sako R. Špukienė.

Antrasis Lietuvoje Europos kalbų išteklių koordinavimo seminaras, subursiantis skirtingų sričių atstovus, vyks vasario 1 dieną Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto 92 auditorijoje (Universiteto gatvė 5, Vilnius). Dalyvavimas seminare nemokamas, tačiau su išankstine registracija. Registruotis renginiui galima Europos kalbų išteklių koordinavimo interneto svetainėje.

Share Button
Komentarai (0)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


kovo 19, 2019

Pirmadienį Lietuvos Respublikos Vyriausybėje išdalinti apdovanojimai geriausius eksporto rodiklius praėjusiais metais pasiekusioms įmonėms bei šalies regioninio verslo lyderiams. Lietuvos prekybos, […]

kovo 18, 2019

Vasario mėnesį Barselonoje pristatytas sulenkiamas išmanusis telefonas „Huawei Mate X“ sulaukė kompetentingų technologijų ekspertų įvertinimo. Šįkart minėtas įrenginys tapo pirmuoju […]

kovo 13, 2019

Europos padangų ir gumos gamintojų asociacija prognozuoja, kad kasmet augant ES parduodamų padangų kiekiui nuo 2018 metų iki 2022-ųjų padangų […]

kovo 8, 2019

Vienas didžiausių Lietuvoje „Danske Bank“ grupės IT paslaugų centras plečiasi į Kauną. Verslo centre „Kauno Dokas“ įrengta 30 šiuolaikiškų darbo […]

vasario 28, 2019

Organinės trąšos – tai trąšų rūšis, kurios yra pagamintos iš natūralių medžiagų. Organinių trąšų pavyzdžiai: mėšlas, kompostas, durpės ir kt.  Organinės […]

vasario 28, 2019

Užrašai ant marškinėlių padeda juos personalizuoti, paversti nuobodžius, tradicinius marškinėlius išskirtiniais, įdomiais. Tokie marškinėliai bus puiki, žaisminga dovana draugui, artimam žmogui […]

vasario 27, 2019

Vasario 21 dieną Tauragėje vyko politikos, verslo ir kultūros žurnalo IQ, rajono savivaldybės ir Tauragės apskrities verslininkų asociacijos forumas „Tauragė […]

vasario 27, 2019

Jau šį pavasarį Kauno „Akropolyje“ pradės veikti atnaujintos ir ženkliai didesnės parduotuvės „Reserved“, „House“, „Mohito“ ir „Cropp“, valdomos UAB „LPP […]

vasario 27, 2019

2018 m. duomenimis, didžiosios dalies studentų – beveik 70 proc. – mėnesio pajamos nesiekia 500 eurų, o prie 7 iš […]

vasario 26, 2019

Miegamasis – namų vieta, kurioje atsibundame ir užmiegame, taigi pradedame ir užbaigiame dieną. Ši patalpa yra labai svarbi, todėl jos […]