rugsėjo 20, 2019
Marija Vyšniauskaitė
Mokyklos programų atnaujinimas – suneštinis balius

Tai, ko šiandien mokosi Lietuvos mokiniai buvo nuspręsta daugiau kaip prieš dešimtmetį. Metas atsinaujinti? Ministerija mano, kad taip. Praeitą savaitę pristatytos bendrųjų programų atnaujinimo gairės, kuriomis vadovaudamiesi mokslininkai ir mokytojai artimiausiu metu nuspręs kas ir kaip turės atsidurti mokinių galvose. Tik ar pavyks gerus norus ir protingas popierines mintis paversti realybe?

Akivaizdu, kad mokyklose turime bėdų. Mūsų mokinių skaitymo, matematikos, gamtos mokslų gebėjimai, finansinis raštingumas, bendradarbiavimo įgūdžiai – nesiekia kitų šalių mokinių vidurkio. Jei dar šiaip ne taip susitvarkome su žinių lygmens užduotimis, tai gebėjimas tas žinias taikyti, spręsti problemas, numatyti sprendimų padarinius – gerokai šlubuoja. Ir nesvarbu, kad kritinis mąstymas ir problemų sprendimas jau senosiose programose įrašyti kas antroje eilutėje. Neužtenka burtažodžio popieriuje.

„Pradinėse klasėse įvesti filosofijos vaikams pamokas, informacinio raštingumo vyresnėse klasėse mokyti privalomai, pamokų sąrašą papildyti antropologija, neintegruoti gamtos mokslų, integruoti socialinius mokslus. Puoselėti nacionalinį tapatumą, ugdyti globalų pilietį“ – tai tik keli iš pasiūlymų, kuriuos pateikė 120 įvairių asociacijų ir pavienių švietimo entuziastų.

Nieko keisto, kad kiekviena suinteresuota grupė tempia staltiesę į savo pusę. Malonu, kad į daugelį pasiūlymų atsižvelgta, bet kažin, ar ministerijos mandagumas neapkartins mokyklų gyvenimo. Bendrosios programos panašėja į suneštinį balių.

Viskas būtų gerai, jei mokyklos pačios galėtų nuspręsti, kaip geriau ugdyti – integruojant gamtos mokslus ar biologijos, chemijos ir fizikos mokant atskirai. Jei pačios galėtų rinktis daugiau dėmesio skirti filosofijos ar informatikos pamokoms. Taip kurtųsi mokyklų veidas, individualus, pritaikytas konkrečiai gyvenvietei, šeimai, vaikui.

Pasimokykime iš kaimynų estų, kurie paskutiniuose prestižiniuose penkiolikmečių gebėjimų tyrimuose PISA smarkiai šauna į viršų, lenkia lyderius suomius. Bendrųjų programų reforma, vykusi Estijoje 2010-2014 metais buvo nukreipta į mokomųjų dalykų integraciją, individualizuotą ugdymą ir gerokai sumažintą bendrųjų programų apimtį. Šie pokyčiai įgalino kiekvieną mokyklą atrasti savo identitetą, į klases atnešė daugiau lankstumo.

Ar parodytas pasitikėjimas mokytojais pasiteisins Lietuvoje, turėsime galimybę įsitikinti, nes kartu su bendrųjų programų atnaujinimu mokykloms siūloma trečdalį mokymosi turinio pasirinkti savarankiškai, atsižvelgiant į jiems patiems aktualų kontekstą. Tai gerai dėl kelių priežasčių.

Visų pirma, mokytojai pasijaus šeimininkais. Su šeimininkiškumu ateina ir atsakomybė, galima greitai ir lokaliai taisyti klaidas. Jei mokytojo sugalvotas kursas ar priemonė nepasiteisins – jau kitą pamoką bus galima išbandyti kažką naujo. Visai kas kita kai „neprilimpa” valdžios pasiūlymai – jų korekcija dažniausiai reiškia dešimtmečio švietimo reformą.

Ir svarbiausia – kas geriau nei mokykla, mokytojai gali žinoti ko reikia vietos šeimoms? Vieno tobulo ir visiems tinkančio ugdymo šablono nėra. Galimybė ugdymo turinį adaptuoti prie realių poreikių reiškia tikros švietimo bendruomenės kūrimą, tėvų įsitraukimą. Skirtingų profilių mokyklos leis išgryninti prasmingiausius ugdymo būdus, taps pavyzdžiu kitoms.

Nuolatos kalbama apie tai, kad mokykla turi atspindėti šiandienos pasaulį ir mokyti jame orientuotis. Viena pagrindinių ugdymo turinio keitimo inspiracijų – jo neatitikimas dabarties ekonominei, socialinei, aplinkosauginei situacijai. Kuriai? Tai kuri buvo vakar, ar tai, kurią turime šiandien? O jei finansų krizė, jei ekologinė katastrofa ar genų inžinerija kiekvienoje poliklinikoje? Vėl rašysime naujas programas? Kintančio pasaulio dokumentuose neužkonservuosi.

Bendroji programa turėtų būti mokytojo švyturys, nušviečiantis fundamentalius siekinius. Tikėtina, kad tam net nereikia milžiniškų pokyčių – galbūt tik išbraukti perteklinius dalykus iš dabartinių programų. Kaip padarė estai – išskyrė svarbiausius dalykus ir jų įgyvendinimą patikėjo mokytojams.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto šią vasarą atlikta ekonomikos mokytojų apklausa parodė, kad tik 3 proc. mokytojų mano, kad dabartinė ekonomikos mokymo programa neatitinka poreikių. 70 proc. apklaustųjų programą vertina kaip iš dalies atitinkančią jų poreikius, ketvirtadalis sako, kad temos ir reikalavimai numatyti programoje juos visiškai tenkina. Bėda ta, kad trečdalis ekonomistų programos paprasčiausiai nespėja įveikti. Kodėl nepaklausus ką apie savo programas galvoja kitų disciplinų mokytojai?

Laiko nepadauginsime, bet daugiau lankstumo programose leistų mokytojams dažniau klasės langus atverti pasaulio įvykiams, temas ne prabėgti, bet panagrinėti giliau. Mažiau smulkmeniškų reikalavimų ir daugiau laisvės mokytojams – būtų žingsnis link brandžios visuomenės.

Share Button

Komentarai (1)

Komentavimas išjungtas.


balandžio 1, 2020

Kauno technologijos universiteto (KTU) Panevėžio technologijų ir verslo fakulteto (PTVF) Vadybos magistro studentė Malvina Zimblienė – Panevėžio viešosios bibliotekos kultūros […]

kovo 31, 2020

Vilniuje įsikūręs Medicinos diagnostikos ir gydymo centras (MDGC), vienas iš privačios medicinos lyderių Lietuvoje, prisijungė prie nacionalinio COVID-19 testavimo tinklo […]

kovo 30, 2020

Pernai Kauno technologijos universiteto (KTU) Panevėžio technologijų ir verslo fakultete (PTVF) startavo nauja bakalauro studijų programa – Vadyba. Pasak lektorės […]

kovo 27, 2020

Atrasti efektyvų biotechnologijų pritaikymą, prasmingai įdarbinti dirbtinį intelektą, spręsti inžinerinius uždavinius, taikant eksperimentinius modeliavimo metodus, o gal tiesiog virtuoziškai „transliuoti“ […]

kovo 25, 2020

Kauno technologijos universiteto (KTU) Panevėžio technologijų ir verslo fakulteto (PTVF) alumnė Agnė Miliūtė – inžinierė, gavusi garbingą apdovanojimą geriausio statybos […]

kovo 23, 2020

Dažnas lietuvis apie emigraciją kalba kaip apie vienintelį būdą pagerinti savo gerbūvį. Tačiau yra būdas pasiekti darbo rinką ir Lietuvoje. […]

kovo 20, 2020

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, rengdamasi galimam nuotoliniam mokymui, ketina nupirkti arba išnuomoti 35 tūkstančius kompiuterių. Taip pat prašo visų, […]

kovo 16, 2020

Prisitaikyti prie naujo gyvenimo ritmo, kai tėvams teks tuo pačiu metu ir dirbti namuose, ir būti su vaikais, bus kur […]

kovo 3, 2020

Vasario 28 d. Kauno technologijos universiteto (KTU) Panevėžio technologijų ir verslo fakultete (PTVF) vyko kūrybinio moksleivių konkurso „Intelektus“ finalas. Renginio […]

kovo 2, 2020

Paskelbus 2020-uosius metus Mokyklų bendruomenių metais, mokyklos skatinamos kurti glaudesnę bendruomenę, diskutuoti apie vidines problemas, pavyzdžiui, tolerancijos stygių ar Mokyklos […]