25 liepos, 2023
Lina Kovalevskienė

Mokytojos gyvenimo šventė

Liepos 21 dieną 90-asis jubiliejus pasibeldė į ignalinietės mokytojos Alfonsos Skripskienės širdį, namus, nuskaidrino jos kasdienybę, pakvietė pasivaikščioti jaunystės takais, sugrįžti į šurmuliuojančias mokyklas, klases, kuriose prabėgo beveik 50 darbo metų… Šventės dieną jubiliatę aplankė, sveikatos, ramių ir šviesių dienų linkėjo savivaldybės vicemeras Imantas Umbražiūnas, miesto seniūnas Valentinas Rumbutis. Svečių retai sulaukianti moteris, kuriai tądien talkino giminaitė Miglė, labai apsidžiaugė pamačiusi ir savo bendradarbius iš paskutinės jos darbovietės rusų vidurinėje mokykloje, ir savo penktos klasės mokinį, kuris mokytojai buvęs, kaip sakė, kietas riešutėlis. 

Sakoma, kad nebūna buvusių mokytojų. Tikrai. Jubiliatė svečius pasitiko linksmai nusiteikusi, žvali ir kalbėjo tokiu aiškiu, garsiu mokytojišku balsu, kad smagu buvo jos klausytis. O kambaryje, kur pirmiausia pamatai knygas, stovi taip pat kaip prieš kelis dešimtmečius atrodantis jos darbo stalas – tarsi mokytoja ką tik pakilo taisiusi mokinių darbus. Bet dabar ant stalo padėtas jos pačios prirašytas sąsiuvinis su viso gyvenimo prisiminimais. Sulaukusi tokio garbaus amžiaus,  mokytoja Alfonsa nusprendė užrašyti svarbiausius gyvenimo ir darbo faktus, kad kartais ko nepamirštų papasakoti. 

O pasakojimą moteris pradėjo nuo laiškų su meilės eilėmis, kadais jai tuomet dar būsimo vyro Alfonso parašytomis. Tie laiškai, matyt, svarbiausia ir gražiausia iš visų saugomų praeities reliktų. Nes gyvenimo būta visokio, o prisiminti pirmiausia norisi šviesiausias akimirkas… 

Alfonsos gyvenimas prasidėjo gražiose Gelažių bažnytkaimio apylinkėse (dabar Panevėžio rajonas). Užaugo ji ūkininkų šeimoje, kartu su dar trimis seserimis, pati buvo antroji. Visos žinojo, kad jų ateitis – prie ūkio, nuo mažens  darbų buvo mokomos. Kai vyriausioji sesuo pradėjo lankyti pradinę mokyklą, jaunesnioji kartu su ja mokėsi. Ir labai greitai pati ir skaitė, ir rašė. Gabiai mergaitei nereikėjo lankyti pirmos klasės, iškart buvo perkelta į antrąją. 1944 m. Subačiuje atidarė naują vidurinę mokyklą, mergaitę tėvai išleido ten mokytis, reikėjo nuomoti kambarį. Iš pradžių buvo ir nedrąsu, ir namų labai pasiilgdavo, bet teko priprasti. Daugelio knygų, priemonių  nebuvo, mokytojai kažką diktuodavo, mokiniai užsirašinėdavo. Kiekvieną pavasarį reikėdavo laikyti egzaminus. Gerai besimokanti Alfonsa Žebrytė – jau, žiūrėk, trečiosios laidos Subačiaus vidurinės mokyklos abiturientė. Tais sunkiais pokario laikais tai jau buvo didelis mokslas. 

O tuo metu šeimoje išgyvenami skaudūs įvykiai. Mirė tėvas, ūkis buvo išbuožintas, iš namų išvežė ir išnešė viską, ką tik galėjo. Liko tik sodas. Mama su jauniausia sesute slapstėsi pas savo seserį.  Alfonsai reikėjo kuo skubiau darbo ieškotis. Giminės bandė įdarbinti fabrike, bet ji rusų kalbos nemokėjo. Apie 1952 m. likimas merginą atvedė į Ignaliną, čia ji įsidarbino senosios mokyklos bibliotekoje. Į biblioteką dažnai užsukdavo literatų būrelio narys Alfonsas. Kadangi jis už savo klasiokus buvo vyresnis, tai jį tiesiai iš mokyklos į tarybinę kariuomenę iškvietė. Alfonsa draugą išlydėjo ir pažadėjo jam laiškus rašyti. Ir prirašė abu apie šimtą tų laiškų… 

Kol Alfonsas tarnavo, Alfonsa spėjo ir mokytoja padirbėti. Pirmiausia – Balteniškės kaimo pradinėje mokykloje (tuo metu studijavo neakivaizdiniu būdu), vėliau teko mokytojauti Zuikų, Sabališkės septynmetėse. 1957 m. ištekėjo. Vyro paskatinta pradėjo studijuoti Vilniaus pedagoginiame institute (jau stacionare), išvažiuodavo į sostinę visai savaitei, abu pasimatydavo tik savaitgaliais. Vilniuje susitikę aplankydavo parodas, kitus kultūros renginius. Baigusi studijas 1961 m. mokytoja Alfonsa pradėjo dirbti tuomet visiškai naujoje Ignalinos vidurinėje mokykloje. Nelengva buvo. Klasės didelės, vienu metu – net 42 mokiniai, paskui jau sumažėjo. Jos vyras buvo labai apsiskaitęs, mokėjo gražiai pakalbėti, kartais valandėlę mokiniams pravesdavo, padėdavo stendus parengti, kitus darbus atlikti. Mokytoja Alfonsa buvo mokyklos iždininkė, rinkdavo pinigus profsąjungai, šventėms, karnavalams. Kartu su mokiniais eidavo į žygius, važiuodavo į literatūrines ir turistines keliones. Ir pati atostogų metu labai mėgo keliauti. Aplankė Krymą, Kaukazą, Baikalo ežere maudėsi. Keliavo ten, kur buvo leidžiama. Darbo metus mokytoja prisimena kaip labai šviesų laiką, nes tuomet, kaip sako, tarp žmonių daugiau šiltumo būta: ,,Buvom visi draugiški, daug bendraudavom, vieni kitiems padėdavom, užjausdavom…“. Tarp senų dokumentų moteris saugo ir savo apdovanojimus, ir netgi lapelius, kuriuose šalia mokinių pavardžių taip kruopščiai surašyta daugybė pažymių, įvertinimų už įvairias užduotis, darbą klasėje. ,,Noriu pasirodyti, kad nebuvau iš kelmo spirta…“,– juokiasi mokytoja. Savo gyvenimą, jo džiaugsmus ir sunkumus šiandien ji priima kaip vieną didelę dovaną – su dėkingumu ir išmintingu nuolankumu. 


28 lapkričio, 2024

Valstybės kelių bendrovė „Via Lietuva“ skelbia, kad ketvirtadienį atidaro atnaujintą blogiausios būklės kelio Vilnius-Utena atkarpą nuo Molėtų iki Utenos. Anot […]

25 lapkričio, 2024

Vėlų rudenį Ignaliną aplankanti Kaimynų teatrų šventė savo kelią pradėjo 1996 m. Su mažesniais ar didesniais pertrūkiais ji gyvuoja iki […]

19 lapkričio, 2024

Knygų sutiktuvės visada džiugus įvykis, o ypač kai tos knygos parengtos bendromis pastangomis, siekiant labiau atverti istorijos, paveldą, krašto unikalumą, […]

12 lapkričio, 2024

Lyg baltoji Ignalinos ežerų lelija – besišypsanti, lyg vėjas laisva ir žavinga Ignalinos krašto dukra, dabar Klaipėdoje gyvenanti ir kurianti […]

25 spalio, 2024

Kas nėra važiavęs pro gražųjį Utenos rajono Kirdeikių kaimą, kur prie abipus kelio susiglaudę mieli mediniai nameliai, išpuoselėtos sodybėlės, o […]

Linos Ratkevičiūtės nuotr.
25 spalio, 2024

Ignalinos rudenėjantį dangų kasmet papuošia šviesūs teatrinio gyvenimo blyksniai, nušviečiantys ilgai augintas ir puoselėtas gyvai pulsuojančias tradicijas. Jau dvidešimt devintą […]

8 spalio, 2024

Spalio 7-ąją Ignalinos rajono kultūros centre skambėjo padėkos ir sveikinimo žodžiai, buvo išdalinta dešimtys rožių ir puokščių, padėkų, pabūta bendrystėje […]

7 spalio, 2024

Labai žavinga ir inteligentiška dama, išraiškingai pasakojanti apie savo spalvingą gyvenimą, kūrybą ir norą kažką gražaus po savęs palikti,– tai […]

6 spalio, 2024

Ignalinos atominei elektrinei (IAE) atliekant tyrimus ir ieškant tinkamos vietos įrengti giluminiam branduolinio kuro atliekynui, svarstoma galimybė vietoje laidojimo šias […]

1 spalio, 2024

,,Ilgas gyvenimas yra palaiminimas, o senėjantys žmonės – gyvi Dievo palankumo ženklai…“ (Popiežius Pranciškus). Pagyvenusių žmonių, Muzikos ir besimokančių senjorų […]

23 rugsėjo, 2024

Atrodo, kad vis dar vasara, bet… voratinkliai be vėjo draikosi, medžiai pradeda atsikratyti lapų ir žiogai dabar – svarbiausi muzikantai, […]

Bibliotekos archyvo nuotr.
18 rugsėjo, 2024

Molėtų viešoji biblioteka kviečia vaikus prisijungti prie literatūrinių lobių paieškų! Pristatome naują, vaikams skirtą, Lietuvos kultūros tarybos finansuojamą projektą „Vaikų […]

13 rugsėjo, 2024

Rugsėjo 12-ąją Ignalinos krašto muziejuje vyko Europos kultūros paveldo dienoms skirta konferencija  ,,I pasaulinio karo inžinerinių įtvirtinimų, atminties vietų ir […]

Jurgos Sagadinaitės nuotr.
9 rugsėjo, 2024

Jis toks artimas daugeliui, toks savas – Paulius Širvys. Šį rugsėjį minime mūsų krašto poeto, be galo sudėtingos, jautrios ir […]

4 rugsėjo, 2024

Projekto ,,Kūrybinis iššūkis-kabokliai” iniciatorė ignalinietė Inga Šidlauskienė, įdomiai kūrybinei veiklai sukvietusi dar šešis menininkus, padovanojo įspūdingai žavų rezultatą – kaboklių […]

2 rugsėjo, 2024

Paskutinę vasaros dieną Lietuvos žiemos sporto centro teritorijoje, Šiekščio ežero pusiasalyje,  gražiu Ignalinos krašto muziejaus ir Budrių bendruomenės renginiu pristatytas […]

29 rugpjūčio, 2024

Buvęs Ignalinos rajono savivaldybės tarybos narys Enrikas Doviakovskis pripažintas kaltu dėl piktnaudžiavimo, dokumentų suklastojimo ir disponavimu jais bei sukčiavimo, jam […]

Parašyta Molėtų Krašte
27 rugpjūčio, 2024

Šią nepaprastai kūryba turtingą vasarą Molėtų krašte užbaigėme su antrąją rašytojų rezidencijų savaite. Rugpjūčio 19-25 dienomis įvyko antroji rašytojų rezidencija […]

13 rugpjūčio, 2024

Rugpjūčio 9 d. daugiau kaip šimtas maltiečių savanorių ir rėmėjų iš visos Lietuvos važiavo į Paliesiaus dvarą Ignalinos regione. Čia […]

9 rugpjūčio, 2024

Jau beveik mėnuo Ignalinos rajono savivaldybės sveikatos centro gydytoja kardiologė Daiva Koverovienė konsultuoja pacientus, naudodama šiuolaikišką širdies ir kraujagyslių tyrimams […]